Menu Close

Naujienos

Vaiko mirtis ir smurtas auklės priežiūroje: ką būtina žinoti tėvams

Telšių apylinkės teisme nuosprendį išgirdo Žemaitijos gyventoja, kuri pripažinta kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai 2022 metų pavasarį vaiko tėvai kreipėsi į teisėsaugą dėl įtariamo auklės smurto prieš jų atžalą.

Bylos duomenimis, tėvams nusamdžius auklę ir jai pradėjus prižiūrėti mažametį, pasikeitė pastarojo elgesys. Vaikas pasidarė neramus, kilo įtarimų, kad nuteistoji nederamai atlieka savo darbą.

Tyrimo metu nustatyta, kad nuteista auklė panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį - tai užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Tai pamatę tėvai nedelsiant grįžo namo ir netrukus kreipėsi į pareigūnus.

Teismo sprendimu nuteistajai paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams.

Policija praneša, kad trečiadienį Telšiuose užfiksuotas auklės smurtas prieš vaiką. Pranešama, kad auklė kelis kartus trenkė vos metukų berniuką į lovą.

„Balandžio 20 d. 8.51 val. Telšiuose, Kauno g., namuose, auklė, gim. 1970 m., keletą kartų trenkė prižiūrimą berniuką, gim. 2021 m., į vaikišką lovą. Nukentėjusysis apžiūrėtas Telšių ligoninėje. Pranešimas apie įvykį gautas 2022-04-22“, - rašoma policijos pranešime.

Tai ne vienintelis policijos pranešimas apie smurtą prieš vaikus. Policija pranešė apie tai, kad Telšių rajone moteris smurtavo prieš sūnėną.

„Balandžio 21 d. 18.20 val. Telšių r., Žarėnų mstl., Telšių g., moteris, gim. 1992 m., smurtavo prieš mažametį sūnėną, gim. 2015 m.“, - rašoma policijos pranešime.

Taip pat pranešta, kad Mažeikiuose buvo sumuštas berniukas.

„Balandžio 22 d. 15.30 val. Mažeikiuose, Stoties g., nepažįstami asmenys sumušė berniuką, gim. 2008 m. Nukentėjusysis veido sumušimą po medikų apžiūros gydosi ambulatoriškai“, - praneša policija.

„Vaikutis jaučiasi gerai, o mane kaip mamą graužia sąžinė, kad tokią raganą įsileidom į namus. Pikta, kad ta moteris visai be sąžinės jausmo ir dar sugeba visokias istorijas kurti, kad mūsų vaikai sunkūs, kad ji padėti norėjo, paauklėti.

Vaikai valgo tik už šokoladą, savarankiškai žaisti nemoka. Tad suprantu juos, jie geri žmonės, bet vaikai... Norėjau padėti, kad jiems būtų lengviau. Komentarų man užtenka, tiesiog mylėjau juos savotiškai, ne saldžiai. Norėjau, kad jiems būtų lengva. Tuoj panaikinsiu anketą.

Galėčiau, nors man sudraskė gyvenimą.

Vėliau pastebėjau, kad mums sugrįžus iš darbo berniukas niekada prie jos neprieidavo, visad pas mane ant rankų ar kur šalia būdavo.

Pati turiu telefono įrašą, nes vaikai labai sunkūs, man sukėlė baisią depresiją. Turiu telefone įrašą, kaip tėvas vidurinę (dukrą - aut.) ryte nešė vos ne žemyn galva.

Netektys vaiko gyvenime. Kaip padėti savo vaikui išgyventi jas? Vaikas patiria daug atradimų, bet ir nemažai praradimų savo gyvenime. Tam, kad galėtų susidurti su nauja patirtimi, jis turi atsisveikinti su ankstesne.

Netektys tampa neišvengiama vaiko gyvenimo dalis. Jos vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną vaiką. Netektys gali būti įvairios: mylimos močiutės ar senelio mirtis, tėvų skyrybos, imigracija, išsiskyrimas su mylima aukle ar mokytoja, po konflikto prarastas draugas, pakeistas būrelis, mokykla ar rajonas.

Kiekvienu atveju vaikas su kažkuo atsisveikina, bando įveikti kilusius jausmus bei prisitaikyti prie pokyčių. Vaikams ne visuomet paprasta išgyventi šiuos jausmus bei priimti patirtį. Netektį vaikai išgyvena skirtingai nei suaugusieji. Šias reakcijas apriboja vaiko amžius bei su vaiko raida kartu išryškėjančios fizinės, emocinės ir kognityvinės galimybės.

Kūdikystės laikotarpiu skaudžiausia ir reikšmingiausia netektis yra mamos arba kito pagrindinio besirūpinančio asmens praradimas. Įvykus netekčiai, labai svarbu, kad vaiko gyvenime atsirastų kitas suaugęs žmogus, kuris suprastų vaiko siunčiamus signalus (verksmą, garsus, rodomus veiksmus ir kt.) ir atlieptų tuos pačius poreikius, kuriuos atliepdavo pagrindinis vaiko globėjas. Tai sušvelnintų netekties skausmą, kurio mažylis dar negali suvokti dėl savo amžiui būdingo nepakankamo kognityvinių funkcijų išsivystymo.

Jei toks žmogus mažylio gyvenime neatsiranda ir kūdikis neturi galimybės toliau kurti saugaus ir jo poreikius atliepiančio ryšio su kitu asmeniu, praradimo trauma gali neigiamai paveikti vaiko fizinę, emocinę ir socialinę raidą.

Mažyliui augant, sąmoningėjant, įgyjant vis daugiau kognityvinių gebėjimų (stiprėjant dėmesio koncentracijai, atminčiai, tebesivystant suvokimo ir mąstymo procesams), jo gyvenime atsiranda vis daugiau jam įdomių ir reikšmingų žmonių: senelių, auklių, auklėtojų; išorės objektų: naminių gyvūnų, vietų kur leidžia laiką ir žaidžia; ar tiesiog veiklų.

Apie septintuosius metus, kiek sumažėjus vaiko egocentrizmui ir kokybiškai keičiantis jo mąstymo procesams, mokyklinukas jau pradeda suvokti mirtį kaip negrįžtamą procesą. Šio amžiaus vaikai netekę jiems svarbių žmonių, gyvūnų, patyrę įvarius persikraustymus bei kitus jiems reikšmingus praradimus gali liūdėti, pykti, išsakyti ar kitaip išreikšti daugiau nerimo, kaltės, baimės, sunkiau miegoti, prasčiau valgyti (ar pernelyg daug valgyti), sunkiau koncentruoti dėmesį pamokų metu. Jie pamažu pradeda suprasti, kad įvykusių pasikeitimų nebeįmanoma pakeisti bei itin domisi kaip praradimų galima būtų išvengti, kad su šia patirtimi daugiau nesusidurti (pvz.: Ar aš mirsiu kaip senelis, jei nesportuosiu ar nevalgysiu daržovių?

Paauglystės laikotarpiu netektis suvokiama abstrakčiau. Ji suvokiama kaip labai individuali ir unikali patirtis.

Vaiko netekties išgyvenimą gali apsunkinti ir jo būdas, temperamentas. Uždaresni vaikai apie netektį rečiau kalba patys, dažniau užsisklendžia, tampa liūdnesniais, dirglesniais, piktesniais nei įprastai, o drąsesni, aktyvesni - gali reaguoti daugiau per pasikeitusį savo elgesį, kartais net drąsiau kalbėdami ir reikšdami savo emocijas, ir ne visuomet tinkamu būdu.

Suaugusio emocinė pagalba, bet kuriuo amžiaus tarpsniu yra ne tik naudinga, bet ir labai reikšminga. Ji gali būti įvairi: nuo pabūvimo šalia ir atsakymo į neraminančius klausimus, iki konkrečių būdų, padedančių nusiraminti, susidėlioti mintis. Tai gali padėti užkirsti kelią įvairių vaiko emocinių sunkumų atsiradimui bei padėti vaikui lengviau prisitaikyti po patirtų praradimų.

Pasidalinti, kaip jo gyvenimas pasikeis po praradimo: kur gyvens, kas juo rūpinsis toliau, su kuo galės bendrauti, kokia išliks jo kasdieninė rutina (pvz. Stenkitės išsaugoti vaiko rutiną, dienotvarkę. Pasikeitimus, jei tik įmanoma, įveskite pamažu (pvz.

Paskatinkite vaiką kalbėti ar kitaip išreikšti savo jausmus. Jei netektis bendra, nebijokite pasidalinti ir savo jausmais. Jūsų jausmų slėpimą vaikas gali modeliuoti ir suprasti kaip socialiai priimtiną elgesį netekties metu (pvz., jei liūdna, pravartu tvardyti savo jausmus, juos neigti).

Kai ištinka mirtis vaiko aplinkoje, išklausykite vaiko, jei galite atsakykite į jam kylančius klausimus pagal jo amžių. Ikimokyklinio amžiaus vaikai sunkiai suvokia mirtį kaip negrįžtamą procesą, tad tėvai norėdami apsaugoti vaiką nuo stiprių jausmų, netekties faktą dažnai “pagražina”.

Kur įmanoma, pasiūlyti atsisveikinti prieš įvykstant svarbiems pasikeitimams: asmeniškai atsisveikinti su mokytojomis baigiant mokyklą, kiemo draugais prieš išsikraustant, su sergančiais artimais giminaičiais (pvz., seneliais, šeimos nariais) - prieš mirštant. Galima pasiūlyti nupiešti šiems žmonėms piešinį, parašyti atsisveikinimo laišką, kuriame vaikas įvardintų jausmus, kaip jis jaučiasi juos prarasdamas.

Netektys vaiką paliečia įvairiais jo gyvenimo etapais. Kaip vaikas įveiks jas priklauso nuo jo raidos ypatumų, jo asmenybės, artimųjų rato, jų emocinio palaikymo ir pagalbos svarbiu vaikui metu.

vaikas verkia ant sofos

Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus.

  • Kūdikio galvos dydis. Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti.
  • Smegenų pozicija kaukolėje.
  • Kraujagyslių tankumas ir trapumas.
  • Silpni kaulai ir audiniai.

Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai. Kartais vaikas yra supurtomas ne iš blogos valios, o tiesiog stokojant žinių.

Ant vaiko kūno matosi smurtavimo žymių: mėlynių, nubrozdinimų, patinimų. Medikams įtarus supurtymą (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas.

Išgyvenę vaikai dažniausiai susiduria su sunkiomis ligomis ir sutrikimais.

Sukrėsto vaiko sindromo išvengti pavyks tik renkantis vaikui saugias, jo amžiui tinkančias veiklas ir niekada, jokiomis aplinkybėmis nesmurtaujant prieš vaiką.

Darykite bet ką, tačiau nesiartinkite prie kūdikio iki aprimsite! Supurtyto vaiko sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo.

Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą.

Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Ant šono vaiką svarbu versti iškart visu kūnu (t.y. Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą, t.y.

Mažylis į vieną iš Londono ligoninių atvežtas iš sostinės Šiaurės, Haringėjaus savivaldybės ribose esančio buto. Smegenų ir stuburo sužeidimus patyręs vaikas buvo be sąmonės ir nekvėpavo, nepaisant didžiulių medikų pastangų jis po 3 dienų mirė.

Nustatyta, kad berniukas buvo stipriai purtomas - įniršusi auklė tokiu būdu siekė jį nuraminti. Kaltinamoji tai neigė ir sakė, jog vaikelis susižalojo nukritęs nuo jos nugaros, kai jie žaidė jodinėjimą arkliu. Tačiau ekspertai šią versiją paneigė - tokio pobūdžio sužeidimai nebūdingi vaikui nukritus iš nedidelio aukščio.

Auklė nuteista 4 metams nelaisvės. Ją samdžiusi mažylio mama Pearl Paul vaiko prižiūrėtojai mokėjo 3,6 svaro sterlingo (4.13 eur) už valandą.

Teismo proceso metu pripažinta, kad V. Tautz neturi reikiamų įgūdžių prižiūrėti tokio amžiaus vaikus, o supykusi nesugeba greitai atsistatyti į normalią būseną. Kaltinamoji gynėsi, jog kūdikiai jai pykčio nekelia ir jos neerzina.

Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai.

galvos dydis: kūdikio galva yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30 proc. Kuo stipriau vaikas supurtomas, tuo jo patiriama trauma yra didesnė.

Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams. Tačiau dažniausiai vaikai yra supurtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Paprastai tai yra artimiausi vaikui asmenys - tėvai ar kiti šeimos nariai arba vaiką prižiūrintys asmenys (auklės, tolimesni giminaičiai ar draugai).

Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu, pamaitinti ar pervystyti jie gali nurimti, tačiau ne visada. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti.

Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas. Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių.

Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus.

Supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti.

Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti, t. y.

Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes.

Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas! Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas.

Tačiau rasti patikimą auklę yra loterija. Paskambinau Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pagal skelbimus savo paslaugas siūlančioms dešimčiai auklių. Nė viena auklių nepabandė daugiau sužinoti apie vaiką, kurį reikėtų prižiūrėti, išskyrus jo amžių ir lytį.

Pokalbis su 56 metų Janina truko ilgiausiai - apie pusvalandį. Buvusi pedagogė tvirtino, kad auklės darbas jai ne naujiena, bet prašymą pateikti rekomendacijų pavadino nesąmone. Pokalbis apie užmokestį su Janina irgi buvo ne itin malonus. Moteris tvirtino, kad toks užmokestis jai netinka: „Dabar Vilniuje reikia mokėti 5-7 eurus už valandą. Už 5 eurus gal ir sutikčiau dirbti, jei visai dienai. Aš juk ne tik prižiūriu vaiką - ir gaminu. Kaune ir Klaipėdoje auklių uždarbis truputį mažesnis.

„Patys auklę radome iš trečio karto ir dabar ji prižiūri jau antrą mūsų sūnų. Juk vienos auklės tik prižiūri vaikus, rūpinasi, kad jie būtų sotūs, o kitoms svarbus ir vaiko išprusimas. Kai mes rinkomės, viena auklė akcentavo, kad į lauką galima eiti tik geru oru, kita sakė, kad oras nesvarbu, svarbiausia apranga.

„Šiuo atveju svarbiau ne formalus teisinis aspektas, o auklės reakcija. Normalus savo darbą mėgstantis žmogus nebijos įsipareigoti. Vis dėlto pasirašyti sutartį su aukle ne rekomenduojama, o privaloma. Yra du būdai tai padaryti. Pirmasis - tapti auklės darbdaviu ir tokiu atveju tai yra teisiniai darbo santykiai.

Jei sutarties nėra, auklę samdantiems tėvams gresia bauda už nelegalų darbą - nuo 1000 iki 5000 eurų. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas apibrėžia atsakomybę už šių draudimų nepaisymą.

Anot teisės specialisto S.Avižos, auklės pasirinkimas - itin jautrus klausimas. Didžiausia problema, kad ši sritis Lietuvoje - vis dar šešėlyje. Alkoholizmą ar smurtavimą visuomenė ir taip dažniausiai pastebi.

2002 metais registruotos agentūros „Mama ir auklė“ vadovė Ieva Augustinienė tvirtina, kad ši agentūra yra specializuota personalo atrankos tarnyba. Agentūra „Mama ir auklė“ gauna atlygį už auklės parinkimą. „Auklės atlygis dažniausiai atitinka vidutinį darbuotojo mėnesio atlyginimą, bet pas mus jis mažesnis. Pavyzdžiui, Vilniuje auklės prašo nuo 600 eurų per mėnesį, o auklės parinkimas kainuoja 495 eurus. Kaune auklių kainos iki 50 eurų mažesnės. Agentūra nenustato auklės atlyginimo, nes iš to neturi jokios naudos.

„Tačiau pačių pigiausių auklių vengiame, nes jos nelinkusios dirbti stabiliai, įsipareigoti. Pigumas dažniausiai rodo intelekto, patirties stoką, kalbų nemokėjimą. Kartais auklių atlyginimus ir sumažiname. Dabar Lietuvoje aukle galima dirbti ir įsigijus verslo liudijimą (Ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veikla), ir įregistravus individualią veiklą su pažyma (Vaikų dienos priežiūros veikla).

„Už neregistruotos veiklos vykdymą gresia bauda nuo 390 iki 1100 eurų. Per 2019 metų pirmąjį pusmetį VMI nustatė 191 asmenį, vykdžiusį veiklą neįsigijus verslo liudijimo ar neįregistravus veiklos pagal pažymą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis, taikomas vykdomai ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veiklai, 2019 m. Toks mokestis taikomas nuo 2016 m. ir kol kas jo neketinama didinti. 2015 metais pagal verslo liudijimus sostinėje dirbo 78 auklės, pernai tokius liudijimus turėjo 371 auklė.

Tačiau dauguma amerikiečių nesinaudoja šia teise ir dažniausiai pasitiki rekomendacijomis. Jei tai žmogus, kuris ateina tik retkarčiais, amerikiečiai naudojasi ir telefono programėlėmis, randančiomis auklę nors ir tą pačią dieną. Vis dėlto auklės profesija ir Amerikoje yra nelabai reguliuojama sritis. Kitaip nei darželiams, valdžia auklėms neturi jokių reikalavimų, kaip kad, tarkime, mokytojoms ar medicinos seselėms. Žinoma, egzistuoja auklių mokyklos, kur galima gauti sertifikatus. Juo labiau kad Jungtinėse Valstijose auklės uždirba neblogus pinigus. Be to, imant auklę visai dienai reikia apmokėti jos sveikatos draudimą bei atostogas, sumokėti mokesčius valstybei. Vieta darželyje Vašingtone vidutiniškai kainuoja 2020 dolerių per mėnesį (1840 eurų).

Būtent Norlando koledžo absolventė Maria Teresa Turrion nuo pat gimimo auklėja būsimą šalies karalių - aštuonmetį princą George’ą. Bet pasisamdyti Norlando koledžo superauklę išgali tikrai ne kiekviena britų šeima: jos paslaugos atsieina mažiausiai 30 tūkst. svarų (apie 32 tūkst. 600 eurų) per metus. Pridėjus maistą, apgyvendinimą ir visų kelionės išlaidų apmokėjimą suma siekia apie 50 tūkstančių svarų (apie 54 tūkst. Todėl milijonai britų šeimų ieško pagalbos kitur.

Anglijoje mažamečius prižiūrinčios moterys ar merginos, - o jos sudaro 99,5 proc. Kiekviena tokia auklė sulaukia vizito iš šios valstybinės institucijos. Tokių registruotų ir sertifikuotų auklių vien Anglijoje yra beveik 42 tūkst. Net 27 proc. Auklių darbą britų valstybinės institucijos kur kas griežčiau ėmė kontroliuoti po to, kai 2012-aisiais „Ofsted“ nustatė, kad kas ketvirta auklė dirba tik patenkinamai.

Pigiausios yra „Au Pair“ auklės. Už vaikų priežiūrą joms nemokama oficiali alga, o duodama kišenpinigių - apie 80-90 svarų (87-98 eurai) per savaitę. Dabar Jungtinėje Karalystėje yra apie 90 tūkst. Tačiau šis šešėlinis verslas egzistuoja visuose didesniuose Anglijos miestuose.

Šalis Vidutinė auklės alga (per mėnesį) Reikalavimai auklėms Reguliavimas
Lietuva ~600 Eur (Vilniuje) Nereguliuojama, verslo liudijimas/individuali veikla Silpnas, daugiausiai šešėlyje
Jungtinė Karalystė Skirtinga (nėra fiksuotos vidutinės) Registruotos ir sertifikuotos, "Ofsted" priežiūra Griežtesnis, valstybinė kontrolė
JAV Aukštas (nebent "Au Pair") Nėra formalių reikalavimų, egzistuoja mokyklos/sertifikatai Laisvas, nelabai reguliuojama
diplomas su vaikų priežiūros simbolika

tags: #vaikas #zudo #aukle