Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į Europos švietimo erdvę, labai svarbi tapo švietimo kokybė. Tačiau jos neįmanoma siekti be nuolatinio vertinimo, įsivertinimo, kurie numato struktūrines galimybes veiklai apžvelgti, t. y. nustatyti, kiek toji veikla atitiko lauktus rezultatus, ir, reikalui esant, atlikti koreguojamuosius veiksmus bei tokiu būdu garantuoti mokyklos veiklos tobulinimą. Vienas iš populiariausių būdų, padedančių užtikrinti švietimo kokybę, yra mokyklų vidaus auditas. Vidaus auditas yra priemonė, padedanti mokykloms užtikrinti jų teikiamo švietimo kokybę.

Mokyklos įsivertinimas ( vidaus auditas) - palyginti nauja praktika Lietuvos švietime. Mokyklos įsivertinimo idėja kilo suvokus, kad organizacijos veiklos negalima patobulinti, jei to nenori arba negali pati organizacija. Nuo 2005 metų, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2005-07-22, Nr.ĮSAK-1557), visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama taikyti vidaus audito metodiką. Vidaus audito metodika aprėpia labai daug mokyklos veiklos aspektų ir rengėjams visi jie atrodė vienodai svarbūs ir susiję, bet mokyklos dažniausiai renkasi tai, kas joms atrodo aktualiau. Gali būti, kad pasirinkimus lemia ne tik skirtingi prioritetai, bet ir ne visai suprantamos metodikos formuluotės arba idėjos ir požiūriai.

Vidaus audito paskirtis dvejopa: mokyklos veiklos įsivertinimas ir jos tobulinimas. Nors kartais pabrėžiamas tik kuris nors vienas iš šių aspektų - įvertinimas kaip informacijos apie mokyklos veiklos kokybę šaltinis arba pats vertinimo procesas kaip tobulejimas bei vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinimui, vis dėlto to dirbtinai nederėtų atskirti. 2002m., rengiant Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką, auditas buvo pristatytas kaip kokybės vadybos ciklo elementas, skirtas švietimo paslaugų kokybei tobulinti. Ši samprata tebėra aktuali ir dabar, tik valdininkiška jos formuluotė šiek tiek užgožė žmogiškąjį požiūrį į mokyklos savęs vertinimo procesą.

Visos vidaus auditą atlikusios mokyklos teigia, kad vidaus auditas mokyklų bendruomenėms yra nemažas psichologinis ir kultūrinis iššūkis. Jį atliekant daugiau laiko skiriama savianalizei ir kitokiai refleksijai, planavimui. Daug laiko dirbama individualiai, priversta mokytis kolegialaus darbo ir siekti susitarimų. Mokyklose, kuriose personalas jaučiasi saugus, žmonės vieni su kitais bendrauja geranoriškai, vidaus auditas neturėtų kelti didelės psichologinės įtampos, nes įsivertinimas grindžiamas kiekvieno nuomonės išklausymu bei daugumai priimtinu susitarimu. Mokyklose, kuriose vyrauja individualizmas, konkurencija, priešiškumas kolegoms ir kiti negatyvūs jausmai, sunku įsivertinti veiklą nuoširdžiai, nenukrypstant į santykių aiškinimąsi ir senų konfliktų gilinimą. Inicijuojant visuotinį mokyklų vidaus auditą siekta ne išorės primesto, vien atsiskaitymui skirto įsivertinimo, bet nuoširdaus ir autentiško, skatinamo vidinės motyvacijos. Remtasi prielaida, kad įsivertinimas yra naudingas pačiai mokyklai, kad ji įžvelgia įsivertinimo prasmę ir nori tai daryti.

Kitas veiksnys, turintis įtakos vidaus audito procesui, - tai mokyklų bendruomenių gebėjimas suprasti metodiką. Vidaus auditas bendrojo lavinimo mokykloms nėra visiška naujovė - jo metodika taikoma nuo 2002m. įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programos Švietimo valdymo sistemos sukūrimo komponentą, parengti 73 mokyklų vidaus audito konsultantai, organizuotas 541 seminaras mokyklų komandoms, suteiktos 92 papildomos konsultacijos, - taigi mokyklos jau turėjo būti vidaus auditui pasirengusios, kai 2004 - 2005 mokslo metais jis tapo privalomas.

Vidaus audito procesas ir jo etapai

Vidaus audito procesas susideda iš keturių etapų. Kiekvieną etapą sudaro keli žingsniai.

I etapas: Pasirengimas

1. Žingsnis: Mokytojai supažindinami su vidaus audito esminiais principais.
2. Žingsnis: Mokytojai ir kiti bendruomenės nariai supažįstama su audito metodika, mokosi sąvokų bei įgyvendinimo procedūrų.
3. Žingsnis: Sukuriama vidaus audito koordinavimo (VAK) grupė.
4. Žingsnis: Mokyklos taryba priima sprendimą dėl vidaus audito vykdymo.
5. Žingsnis: Suburiama koordinavimo grupė, kuri prisiima atsakomybę už audito procesų įgyvendinimą, sudaromas kalendorinis audito vykdymo planas.
6. Žingsnis: Informuojama mokyklos ir vietos bendruomenė apie audito vykdymą.

Nuo audito vykdymo priklauso viso proceso sėkmė. Šis vidaus audito etapas galėtų vykti rugsėjo - lapkričio mėnesiais.

II etapas: „Platusis“ auditas

1. Žingsnis: Mokytojai analizuoja vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius, iliustracijas ir požymius. VAK grupė arba koordinatorius parengia „plačiajam“ auditui atlikti reikalingą medžiagą.
2. Žingsnis: Atliekamas „platusis“ auditas, įvertinamos visos mokyklos veiklos sritys.
3. Žingsnis: Apibendrinami „plačiojo“ audito rezultatai, pateikiamos išvados ir siūlymai mokyklos bendruomenei.
4. Žingsnis: Priimamas sprendimas dėl vertinimo srities pasirinkimo „giluminiam“ auditui atlikti.

Antrasis audito atlikimo etapas nereikalauja ypatingo bendruomenės pasirengimo, jam neprireikia daug laiko. „Platusis“ auditas rekomenduojamus žingsnius turėtų būti atliktas iki Naujųjų metų.

III etapas: Pasirinktos srities analizė („giluminis“ auditas)

1. Žingsnis: Sudaroma darbo grupė pasirinktos srities analizei atlikti.
2. Žingsnis: Pasirinktos srities veiklos rodiklių, pagalbinių rodiklių, jų iliustracijos bei požymių analizavimas - „vertinimas“ į savo kalbą.
3. Žingsnis: Vertinimo metodų ir šaltinių, procedūrų numatymas.
4. Žingsnis: Pasirinktos srities analizės plano parengimas.
5. Žingsnis: Vertinimo instrumentų rengimas.
6. Žingsnis: Duomenų rinkimas.
7. Žingsnis: Duomenų apibendrinimas. Rezultatų lyginimas su pateiktomis iliustracijomis. Pirminio varianto aptarimas.

Pasirinktos srities analizė - trečias etapas - daugiausia laiko, didesnio visos mokyklos bendruomenės (mokytojų ir tėvų) įsitraukimo reikalaujantis etapas. Kiekviena mokykla, analizuodama pasirinktos ar kelių vertinimo sričių veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius bei jų iliustracijas, turėtų visa tai „išsiversti į savo įstaigos“ kalbą - pasirengti savas iliustracijas, parinkti požymius bei vertinimo metodus. Šio audito etapo apimtis laiko, darbo sąnaudų atžvilgiu priklausys nuo mokyklos specifikos (jos dydžio, mokytojų užimtumo, vykdomų programų įvairovės, teisinio pavaldumo ir kt.) bei nuo mokytojų pasirengimo, t.y. turimų žinių ir gebėjimų.

IV etapas: Strateginio planavimo rengimas

1. Žingsnis: Strateginio mokyklos plano rengimo grupės sudarymas.
2. Žingsnis: Susitarimas dėl mokyklos vizijos tikslų. Prioritetų nustatymas.
3. Žingsnis: Strateginio mokyklos plano rengimas.
4. Žingsnis: Strateginio mokyklos plano pristatymas ir tvirtinimas.

Ketvirtajame etape parengiama ir pristatoma mokyklos vidaus audito bei jo rezultatų ataskaita. Kiekviena mokykla savarankiškai nusprendžia, kaip tai atlikti. Strateginiam mokyklos planui parengti turėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri organizuotų visus planavimo darbus. Rengiant strateginį planą, svarbu viešai kartu aptarti ir suformuluoti mokyklos viziją, iškelti tikslus, nusistatyti prioritetus, suformuluoti uždavinius ir nustatyti aiškią ir konkrečią jų įgyvendinimo tvarką. Į strateginio mokyklos plano rengimą turi būti įtraukta kuo daugiau įstaigos bendruomenės narių, su parengtu planu supažindinama visa bendruomenė.

Vidaus audito metodikos taikymas

Atlikdama „platųjį“ auditą mokykla analizuoja visas mokyklos veiklos sritis, įsivertindama kiekvieną veiklos rodiklį bei pagalbinį rodiklį pagal keturių lygių skalę. Šiame etape nereikia ypatingo pasirengimo ar detalios veiklos rodiklių analizės. „Platusis“ auditas suteikia pradinės informacijos apie mokyklos situaciją, padeda nustatyti laimėjimus bei tas sritis, kurias reikia tobulinti. Jį atlikdamos mokyklos naudojasi „Plačiojo“ audito atlikimo forma, patvirtinta Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymu Nr. Apžvelgus mokyklos situaciją, išsiaiškinus teigiamus ypatumus ir problemiškas sritis, galima eiti gilyn pasirinkus tam tikrą vertinimo sritį. Kiekviena mokykla pati apsisprendžia, kurią sritį pasirinks detaliau analizuoti. Paprastai pasirenkama ta sritis, kuri yra aktuali mokyklai arba susijusi su permainomis nacionalinio ar regioninio lygmens švietimo politikoje. Pradedantiesiems geriausia pradėti nuo vieno rodiklio ar net vieno pagalbinio rodiklio ir eiti į plotį tik tada, kai įgyjama daugiau patirties. Apskritai pirmą kartą atliekant auditą rekomenduotina pasirinkti tą sritį, kuri mokyklos bendruomenės buvo įvertinta geriausiai, nes tai bus patirtis, turinti padėti mokytojams įgyti pasitikėjimo savimi, gausinti vertinimo žinias ir įgūdžius.

Metodika remiasi vientisos veiklos rodiklių sistemos taikymu. Taikydama atskirus rodiklius Mokykla turi galimybę įsivertinti savo įvairių veiklos sričių kokybę. Pagal tam tikrus požymius matuojami konkretūs Mokyklos veiklos aspektai, nustatomi privalumai ir trūkumai. Kiekvienam pagalbiniam rodikliui yra pateikiamos 2 ir 4 lygio iliustracijos. Metodikoje nurodomi kiekvieno pagalbinio rodiklio požymiai. Metodikoje nurodomi rekomenduojami vertinimo šaltiniai bei metodai kiekvienai vertinimo sričiai. Šaltiniai nusako, kur, kokiuose dokumentuose bei procesuose rasime informacijos ir įrodymų vertinant pasirinktą sritį. Ikimokyklinio ugdymo mokykla turi tik jai būdingų savitumų, kartu ji priklauso vientisai švietimo sistemai ir pasižymi bendromis visoms mokykloms būdingomis savybėmis.

Atlikdami Platųjį auditą įstaigos pedagogai analizuoja visas įstaigos veiklos sritis ir rodiklius, vertina kiekvieną pagalbinį rodiklį keturiais lygiais: 4 - labai gerai; 3 - gerai; 2 - patenkinamai; 1 - nepatenkinamai. Vidaus audito grupė apibendrina gautus duomenis ir juos pateikia įstaigos pedagogų tarybai, administracijai. Aptarti rezultatai pateikiami bendruomenei įstaigos stende, interneto puslapyje, tarybų posėdžiuose, įtraukiami į metų veiklos programas, strateginius, kvalifikacijos kėlimo ir kitus planus.

Mokykla savo veiklą įsivertina ir ją tobulina naudodamasi Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros rekomenduojamu klausimynu. Apklausa vykdyta www.manoapklausa.lt. 2021-2022 m m. mokykla vykdė platųjį auditą mokykloje. Išnagrinėjus gautus duomenis, nuspręsta atlikti giluminį įsivertinimą tema 1.2.1. Mokinio pasiekimai ir pažanga, pasirinktas veiklos rodiklis „Pasiekimų asmeniškumas“ ir rodiklis 2.3.1. Vidaus įsivertinimo komanda giluminio įsivertinimo metu siekė išsiaiškinti ar mokiniai geba ir yra motyvuoti mokytis bendradarbiauti, išsakyti savo mintis, spręsti problemas. Taip pat siekta atskleisti ar individualūs mokinių pasiekimai ir pastangos matomi, pripažįstami, skatinami. Apklausoje taip pat dalyvavo 52 tėvai ir 16 mokytojų.

Plačiojo audito apklausos anketą atliko mokytojai (27), mokiniai (46) ir tėvai (62). Analizuojant anketų duomenis išskyrėme kiekvienos respondentų grupės rezultatus, 3 aukščiausios ir 3 žemiausios vertės sritis.

Mokykla savo veiklą įsivertina ir ją tobulina naudodamasi Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros rekomenduojamu klausimynu. Apklausa vykdyta www.apklausa.lt.

Atlikus giluminio vertinimo duomenų analizę rodikliui 4.2.2 Bendradarbiavimas su tėvais. Išanalizavus gautus duomenis priimtos rekomendacijos 2021-2022 m. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas 2019-2020 m. Atlikus vertinimo duomenų analizę rodikliams 2.2.1. Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas. Tikėjimas mokinio galiomis ir 1.2.1. Mokinio pasiekimai. Veiklos rodikliui 1.2.1.

2018-2019 m.m. metais vertinta sritis - „Ugdymas(is) ir mokinių patirtys”. Tema: 2.4 „Vertinimas ugdant”. Rodiklis: 2.4.1. Vertinimo kriterijų aiškumas. Buvo analizuojamos apklausos mokiniams ir mokytojams. Mokinių apklausos duomenimis galima teigti, kad mokytojai mokslo metų eigoje su mokiniais aptaria jų mokymosi pažangą, paaiškina, pataria, kaip jie galėtų geriau mokytis. Mokiniai supranta, kad pažymiai už kontrolinius darbus, namų darbus ir atsakinėjimą klasėje rašomi pelnytai. Mažiausią vertę gavo atsakymai: mokytojai laikosi vienodos mokinių vertinimo tvarkos, mokytojai nelygina mano pasiekimų ir pažymių su kitų klasės mokinių pasiekimais, mokytojai lygina tik mano ankstesnius pasiekimus su dabartiniais pasiekimais. Iš apklausos mokytojams matyti, kad mokytojai dažniausiai informuoja mokinių tėvus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus ugdymo procese.

Rekomendacijos: 1. Suderinti vienodą mokinių vertinimo tvarką ir reikalavimus tarp atskirų dalykų. 2. Lyginti tik paties mokinio pažangą, o ne su kitais mokiniais.

Vertinimo įvairovė - Vertinant mokinių mokymosi pasiekimus ir pažangą, vyrauja kasdienis neformalus formuojamasis vertinimas. Išėjus temą, skyrių naudojamas diagnostinis formalusis vertinimas. Mokinio pasiekimams ir pažangai įvertinti taikomi neformalieji ir formalieji vertinimo būdai. Visi mokytojai dalykininkai taiko kaupiamąjį vertinimą, mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimą planuoja ilgalaikiuose planuose. Pradinių klasių mokytojos taiko ideografinį vertinimą.

Išvados: atlikus mokinių apklausą paaiškėjo, kad ne visi mokytojai sistemingai tikrina ir vertina namų darbus. Mokytojai pažymėjo, jog mokinius vertina už dalyvavimą rajono, šalies olimpiadose, konkursuose, projektuose. Mokytojai teigia, jog už kontrolinį ar savarankišką darbą rašo ne tik pažymį, bet ir komentarą.

Pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys - Apie daromą pažangą mokiniai yra informuojami pamokose, klasių valandėlėse, mokinio pažangos stebėjimo lapuose, mokinių tėvai - TaMo dienyne, klasių susirinkimuose, per individualius pokalbius su klasių vadovais ir dalyko mokytojais. Pamokose dažniausiai fiksuojamos neišskirtinės vertinimo - kaip grįžtamojo ryšio mokiniams - formos: stebėjimas, paskatinimas, individualių klaidų taisymas, grįžimas prie nesuprastų dalykų, kartais - sąvokų, formulių, taisyklių aptarimas ir klaidų prevencija. Atlikus mokytojų apklausą gerą grįžtamąjį ryšį, tinkamai teiktą informaciją mokykloje fiksuojame maždaug pusę pamokų, kai kuriuose mokomuosiuose dalykuose informacija mokinimas apie jų mokymosi pažangą yra nenuosekli ir neinformatyvi, vertinimo kriterijai nepakankamai gerai apgalvoti, ne visada konkretūs ir aiškūs. Nepakankamai konkreti vertinimo informacija buvo mažai veiksminga siekiant suprasti, kaip mokiniams sekėsi ir kokia pagalba, kokie mokymosi šaltiniai ar būdai kiekvienam padėtų gerai atlikti užduotis, išmokti pamoką.

Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Papartėlis“ darbo kokybės gerinimui, įsivertinimui, sėkmių ir nesėkmių išsiaiškinimui, tolimesnių plėtros uždavinių sudarymui ir parengimui sudaryta veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė. Ši darbo grupė patvirtinta įstaigos direktoriaus įsakymu. Auditas atliekamas vadovaujantis ,,Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika“, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1557. Nuo 2015 m. plačiajam auditui atlikti buvo pasirinktos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. Savęs vertinimu siekiama išsiaiškinti kaip yra įgyvendinami įstaigos tikslai, daromi sprendimai dėl pasiekimų tobulinimo, nustatomi plėtros prioritetai. Kiekvienais metais atliekamas platusis ir giluminis auditas. Pasirinkto rodiklio(ių) įvertinimui naudojami metodai: dokumentų analizė, anketavimas, stebėjimas, diskusijos, lyginamoji analizė ir t. t.

Tyrime dalyvavo 20 Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios organizavo ir kurios vis dar organizuoja vidaus auditą. Jose apklausti 184 respondentai (29 vadovai ir 155 pedagogai), kuriems teko dalyvauti vidaus audito procese. Išsiaiškintas jų požiūris į vidaus auditą kaip veiklos kokybės vertinimo būdą. Tyrimu nustatyta, kad atlikti vidaus auditą teko visoms apklausoje dalyvavusioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Didžioji dalis šių įstaigų, neabejoja vidaus audito teikiama nauda, todėl į į kaip veiklos kokybės vertinimo būdą ketina taikyti ir ateityje. Vidaus audito metodikos modelis bei pats vidaus audito procesas vertinami gana teigiamai. Mokyklų vidaus auditas - tai tęstinis procesas, reikalaujantis nuolatinio darbo, išteklių ir laiko.

Buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ar visi pedagogai pritaria mokyklos auditui, ar jie žino kas tai yra. Apklausos parodė, kad tarp programoje dalyvaujančių mokyklų - 58 proc. vidaus audito šalininkų; nedalyvaujančiose jų - 60 proc.; atitinkamai 20 ir 24 proc. apklaustųjų mano, kad vidaus auditas - laikina, iš Vakarų atkeliavusi idėja. 22 proc. MTP dalyvaujančių mokyklų atstovų įsitikinę, jog idėja gera, tačiau ji blogai įgyvendinama. Tyrimas parodė, kad nemaža pagrindinių mokyklų painioja mokyklos vidaus auditą su išorės auditu - tik 28 proc. dalyvaujančių ir 20 proc.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 4 ir 5 dalimis, įgyvendindama Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimus Nr. XII-745 „Dėl Valstybinio švietimo 2013-2022 metų strategijos patvirtinimo“, 13.2 punktu ir Geros mokyklos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2. Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Veiklos kokybės įsivertinimo grupės veiklos planas 2022 - 2023 m. Veiklos įsivertinimo darbo grupės 2022-2023 m. m. D. R. D. R. K. Visi mokytojai supažindinami su 2022 - 2023 m. m. vidaus audito vertinimo sritimis. K. K. R. K. J. D. K. Mokyklos vidaus įsivertinimo koordinatorius mokytoja K.

1. 88 proc. mokinių mokykloje pasiekia mokymosi tikslus ir geba dirbti grupėse, kuriose moka pasiskirstyti darbais ir pasidžiaugia sėkmingai atliktais rezultatais. 2. 85 proc. 3. 98 proc. 4. 89 proc. tėvų žino apie vaiko mokymosi pasiekimus, kurie yra pristatomi tėvų susirinkimų metu. Tėvai įvardija sako vaikus esančius kūrybingais, džiaugiasi, kad jie moka atlikti darbus iki galo. 1. 57 proc. mokinių teigia, kad dalyvauja olimpiadose, konkursuose, varžybose ir juose turi aukštų pasiekimų. 2. 59 proc. mokinių teigia, kad mokytojai juos pagiria ir paskatina už mokymosi pažangą. Dalis mokinių 42 proc. 3. 54 - 56 proc. 4. 59 proc. mokinių tėvų teigia, kad trūksta informacijos apie tolimesnius studijų ar profesijos pasirinkimus. 5. 64 proc. mokytojų teigia, kad mokiniai įpratę planuoti savo laiką, geba įsitraukti į projektines veiklas ir pilietines iniciatyvas, yra kūrybingi.

1. Skatinti mokytojus ir mokinius siekti aukštesnių akademinių rezultatų ir dalyvauti įvairiose olimpiadose, konkursuose, varžybose. 2. 3. 4.

Mokyklos vidaus auditas yra tęstinis procesas, reikalaujantis nuolatinio darbo, išteklių ir laiko.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #mokyklos #vidaus #audito #metodika

• Kaip prižiūrėti pirmuosius vaiko dantukus
• Dievo žodžio galia
• Spalvinimo ir mokymosi pratybos ikimokyklinukams
• Svarbiausia informacija apie Utrogestan
• Nėštumas ir krikšto taisyklės