Papilomos - tai maži, minkšti, gerybiniai dariniai, kurie paprastai būna tokios pat spalvos kaip oda. Dažnai atrodo kaip odos išaugėlės ant kojytės. Kartais jos būna tamsesnės ir gali priminti iškilusį apgamą. Dauguma papilomų yra 1-10 mm dydžio, tačiau kai kurios gali užaugti iki kelių centimetrų. Tikimybė atsirasti papilomos didėja su amžiumi. Papilomos paprastai nesukelia jokių simptomų. Taip pat svarbu žinoti, kad papilomos - tai gerybinis odos darinys, susiformuojantis dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV) poveikio epidermio ląstelėms. Papilomos gali būti įvairių dydžių ir formų, o jų spalva priklauso nuo odos tipo ir darinio kraujotakos. Papilomos gali būti gerybinė arba piktybinė (ikivėžinė, vėžinė).
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, įskaitant ir odos pakitimus. Vienas iš tokių pokyčių - papilomų atsiradimas ar padaugėjimas. Nemažai nėštukių pastebi, kad ant kaklo, pažastų ar kitose kūno vietose atsiranda papilomų, kurių iki nėštumo nebūdavo. Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse. Tai gali būti susiję su hormonų svyravimais ir bendru organizmo pokyčiu. Jau prieš nėštumą ant kūno turėjau nemažai papilomų, tačiau nėštumo metu jų smarkiai padaugėjo. Anksčiau jos kaip ir netrukdydavo, bet dabar jau krenta į akis.
Nėštumo metu atsiradusios papilomos gali sukelti diskomfortą ir estetinius nepatogumus. Svarbu suprasti, kad lazerinis odos darinių šalinimas nerekomenduojamas nėštumo metu. Tačiau, jei papilomos sukelia didelį diskomfortą ar yra linkusios plisti, gali būti svarstomi kiti saugūs šalinimo metodai, tačiau visada po konsultacijos su gydytoju.
Jei papiloma yra gerybinė, ji šalinama lazerio pagalba, jei ne - atliekamas chirurginis darinio pašalinimas. Prieš kiekvieną odos darinių šalinimo lazeriu procedūrą pacientė konsultuojama gydytojo dermatologo ir/ar ginekologo. Odos dariniai apžiūrimi ir, esant poreikiui, atliekama dermatoskopija. Šalinant papilomas visuomet atliekama dermatoskopija.
Papilomų šalinimo metodai
Yra keletas metodų, kaip galima šalinti papilomas. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, o pasirinkimas priklauso nuo papilomos dydžio, vietos ir individualių paciento savybių.
Elektrochirurgija
Ši procedūra atliekama vietinėje nejautroje, kai nuskausminamieji vaistai (anestetikai) suleidžiami tik toje vietoje, kur bus šalinamos papilomos. Papilomų šalinimui yra naudojamas elektrodas, kuris fiziškai odos neliečia, o pjūvis atliekamas radijo bangomis. Generatorius naudoja 4,0 MHz dažnį, kuris yra daugiau nei 8 kartus didesnis nei elektrochirurginių prietaisų. Šis pjovimas leidžia audiniams gyti su minimaliu pooperaciniu skausmu ir randais, taipogi sutrumpėja operacijos trukmė. Po papilomų pašalinimo, sveika oda susiformuoja per savaitę, nepalikdama rando.
Lazerinis šalinimas
Šios procedūros metu naudojamas lazeris, kuris skleidžia intensyvius šviesos impulsus ir sunaikina papilomą. Priklausomai nuo papilomos dydžio, formos ir vietos, procedūra užtrunka apie 10-15 minučių. Jums bus suleista vietinių nuskausminamųjų vaistų (anestetikų) į darinio vietą, kad nejaustumėte jokio skausmo ir procedūra būtų kuo švelnesnė. Toliau naudojant intensyvius šviesos impulsus lazeris sunaikins papilomą. Procedūra užtrunka apie 10-15 minučių. Po atliktos procedūros gydytojas gali jus stebėti iki 15 minučių, kad įsitikintų, jog nepatiriate jokio šalutinio poveikio, įskaitant galvos svaigimą, pykinimą ar alerginę reakciją. Žaizdos gijimo laikotarpis priklauso nuo jūsų bendros sveikatos būklės ir pašalintos papilomos dydžio. Tikėtina, kad po papilomos pašalinimo gijimas užtruks iki 2 savaičių. Per šį laikotarpį galėsite užsiimti kasdiene veikla, tačiau galite jausti nežymų diskomfortą. Dauguma papilomos šalinimo procedūrų yra greitos ir saugios. Klinikoje "Primum Estetica" papilomos šalinamos moderniais ir saugiais medicininiais CO2 lazeriais, turinčiais įvairių dariniams skirtų šalinimo programų. Pirmiausia gydytojas dermatovenerologas apžiūri planuojamus šalinti darinius ir aptaria gydymo eigą. Darinio šalinimo procedūros metu visa lazerio energija sukoncentruojama ir nukreipiama į papilomą ar kitą odos darinį. Įprastai po procedūros rekomenduojama 5-7 dienas, 2 kartus per dieną, naudoti specialų antibakterinį tepalą, kurio po atliktos procedūros duoda gydytojas, procedūros dieną tos vietos nešlapinti, nekasyti ir netrinti gyjančios odos. Labai svarbu lazeriu gydytas odos sritis saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių mažiausiai 2 mėn. Papilomos šalinimui taikomas frakcinis CO₂ lazeris, kuris tiksliai išgarina virusinės kilmės darinio audinį, nesukeliant terminės žalos aplinikiams audiniams. Procedūros metu gydytojas tiksliai pašalina papilomos audinį, palaipsniui naikindamas darinio sluoksnius, kol jis visiškai pašalinamas. Procedūra trunka vidutiniškai 5-20 minučių, priklausomai nuo papilomų skaičiaus, dydžio ir jų lokalizacijos. Didesni virusinės kilmės dariniai gali kartotis, todėl kai kuriais atvejais rekomenduojamas pakartotinis šalinimas. Pirmieji rezultatai matomi iškart po procedūros, nes papiloma pašalinama to paties vizito metu. Gijimas paprastai trunka 5-10 dienų, priklausomai nuo papilomos dydžio, jos lokalizacijos ir individualių odos savybių. Pašalinto darinio vietoje susidaro nedidelis šašelis, kuris natūraliai nukrenta, o po juo atsiveria naujas odos sluoksnis. Siekiant išvengti pigmentacijos pokyčių ir užtikrinti tolygų odos atsistatymą, būtina saugoti šalinimo vietą nuo tiesioginių saulės spindulių bent 4-8 savaites. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl pacientas nejaučia skausmo. Lazeriu šalinamos tik gerybinės, dermatologo patvirtintos papilomos. Papiloma gali ataugti, jei jos ląstelės buvo gilesniuose odos sluoksniuose arba jei organizme išlieka aktyvus ŽPV. Tokiais atvejais atliekama pakartotinė procedūra. Dauguma paviršinių papilomų pašalinamos per vieną procedūrą. Gijimas trunka 5-10 dienų. Paviršinėms papilomoms randėjimo rizika yra maža. Odos darinių šalinimas lazeriu yra greita bei saugi procedūra. Papilomos, įvertinus gydytojui akušeriui-ginekologui, taip pat gali būti šalinamos ir chirurginiu būdu. Procedūros metu gali būti juntamas skausmas, todėl atsižvelgiant į jo stiprumą tam tikrai atvejais naudojama vietinė nejautra.
Krioterapija
Šios procedūros metu papiloma yra pašalinama naudojant skystą azotą. Skysto azoto temperatūra gali būti iki -196 laipsnių, kad būtų sunaikintos papilomos ląstelės. Dažniausiai krioterapija yra naudojama atliekant karpų arba seborėjinių keratozių šalinimą. Šis metodas dažniausiai pasirenkamas įtariant darinio atipiją.
Chirurginis pašalinimas
Operacija (papilomos ekscizija) atliekama vietinėje nejautroje, kai nuskausminamieji vaistai (anestetikai) suleidžiami tik toje vietoje, kur bus šalinamas darinys. Papiloma yra pašalinama, o žaizda pasluoksniui susiuvama specialiais siūlais. Praėjus 7-10 dienų nuo operacijos, pakartotino vizito metu, pašalinami siūlai ir aptariama tolimesnė gydymo taktika.
Pasiruošimas procedūrai ir priežiūra po jos
Prieš papilomų šalinimą gydytojas apžiūri jūsų odą ir atlieka dermatoksopiją, kurios metu nuodugniai įvertina odos pakitimus. "OST KLINIKA" patyrę gydytojai konsultacijos metu rekomenduos, koks gydymo metodas jūsų atveju yra tinkamiausias. Jūsų gydytojas pateiks konkrečius nurodymus, kaip geriausiai pasiruošti planuojamai procedūrai. Rekomenduotina kelias dienas prieš procedūrą nevartoti aspirino, priešuždegiminių vaistų ar antikoaguliantų, kurie gali skatinti kraujavimo riziką ir mėlynių atsiradimą.
Pirmąją dieną po procedūros rekomenduojama netrinti ir nešlapinti vietos, kurioje buvo pašalintas odos darinys. Jei susidaro šašeliai, rekomenduojama jų neliesti. Po procedūros gydytojas gali papildomai paskirti specialų kremą, rekomenduojamas papildomas vizitas po 5-7 d., įvertinti, kaip gyja žaizda bei tenkina procedūros rezultatai. Siekiant išvengti pigmentacijos pokyčių ir užtikrinti tolygų odos atsistatymą, būtina saugoti šalinimo vietą nuo tiesioginių saulės spindulių bent 4-8 savaites.
KAIP MAITINTIS NĖŠČIAI ? | GLIUTENAS | DIETA PAGAL KRAUJO TYRIMUS | www.zizas.lt
Svarbu paminėti, kad ŽPV - tai DNR virusas iš papilomos virusų šeimos, kuriai priskiriama daugiau nei 170 viruso genotipų. ŽPV skirstomi į didelės ir mažos rizikos tipus (genotipus). Mažos rizikos ŽPV tipai (6 ir 11) sąlygoja karpas. Daugiau nei 40 ŽPV genotipų plinta lytiniu keliu. Dažniausiai juo užsikrečiama lytinių santykių metu (oralinių, vaginalinių ar analinių), tačiau galima užsikrėsti ir tiesioginiu kontaktiniu būdu per odą ar gleivinę (pavyzdžiui, naudojant netinkamai dezinfekuotus sekso žaislus, petingo metu (liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų). Gimdymo metu užsikrėtusi motina virusą gali perduoti naujagimiui.
"OST KLINIKA" klinikos specialistai konsultacijos metu atidžiai apžiūrės jūsų odą, atliks dermatoksopiją ir rekomenduos tinkamiausią gydymo metodą, atsižvelgiant į jūsų individualią situaciją ir nėštumo eigą.
