Gamtamokslinės kompetencijos svarba ikimokykliniame amžiuje
Gamtamokslinė kompetencija ugdant ikimokykliniame amžiuje šiandieną vis dažniau akcentuojama, kadangi jos ugdymo eigoje yra įgyjama ne tik gamtos pažinimo patirtis, bet taip pat skatinamos ir vaikų tyrimo, stebėjimo, eksperimentavimo veiklos, ugdoma tinkamas vaiko ir gamtos santykis.
Įvairių žaidimų taikymą vaiko ir gamtos sąveikai organizuoti, gamtamokslinei kompetencijai ugdyti išryškina tiek mokslininkai, tiek pedagogai praktikai. Atliktas ikimokyklinių įstaigų pedagogų tyrimas paaiškėjo, jog didžioji dalis pedagogų nuomone gamtamokslinės kompetencijos ugdymas yra labai svarbus.
Gamtamokslinės kompetencijos reikšmingumas siejamas su gamtos reiškinių, gyvūnų ir augalų pažinimu, gamtos grožio pajautimo skatinimu, gebėjimo stebėti gamtą ugdymu. Dauguma pedagogų dažnai žaidimus taiko įstaigos (kiemo) arba grupės aplinkoje, rečiau netradicinėje vaiką ugdančioje aplinkoje.
Pedagogų patirties analizė išryškino, jog daugelis gamtamokslinei vaikų kompetencijai ugdyti taiko įvairius žaidimus, tačiau tarp labai palankių aukščiausiai vertinami žaidimai su įvairiais gamtos daiktais; didaktiniai žaidimai; stalo bei ekologiniai žaidimai.
Žaidimo atitiktis gamtamokslinio ugdymo tikslams, vaikų amžiui ir patirčiai, vaikų poreikiai, interesai ir idėjos bei pedagogų kompetencija žaidimų atžvilgiu yra tie svarbiausi veiksniai, kurie lemia sėkmingą jų taikymą gamtamokslinei kompetencijai ugdyti.
Gamtamokslinio ugdymo turinys ir metodai
Mokslininkai ir pedagogai praktikai akcentuoja, kad gamtamokslinė kompetencija apima ne tik gamtos pažinimą, bet ir vaikų gebėjimą tyrinėti, stebėti bei eksperimentuoti. Tai skatina tinkamą vaiko ir gamtos santykį.
2 paveiksle pateikta pavyzdžių, iš kokių elementų galėtų būti sudaryta gamtamokslinio ugdymo pamoka. Šie pavyzdžiai yra gana fragmentiški, nes kompetencijų ugdymas pasižymi holistiškumu, planuojant konkrečią pamoką tenka apsispręsti, į kuriuos kompetencijų elementus joje kreipsime daugiausiai dėmesio ir ką paliksime kitoms pamokoms, kad galų gale mokinys įgytų žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą.
Tarptautinis penkiolikmečių gamtamokslinių kompetencijų PISA tyrimas parodė, kad Lietuvos mokiniai gana gerai atpažįsta gamtamokslines problemas ar remdamiesi įrodymais paaiškina gamtos reiškinius, kai jiems pakanka atgaminti arba tiesiogiai pritaikyti žinias įprastose situacijose. Sunkiau sekasi susieti to paties ar kelių dalykų žinias procesams paaiškinti, neįprastose, sudėtingose situacijose pritaikyti gamtos tyrimų metodologiją, analizuoti ir interpretuoti duomenis.
Todėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas gamtamokslinės kompetencijos aspektui, susijusiam su mokslinio tyrimo technologija.
Vaiko ir gamtos sąveikai organizuoti bei gamtamokslinei kompetencijai ugdyti skatinamas įvairių žaidimų taikymas. Tarp populiariausių išskiriami žaidimai su gamtos daiktais, didaktiniai, stalo bei ekologiniai žaidimai.
Tvari gyvensena ir aplinkosauga ikimokykliniame ugdyme
Lietuvos lopšelyje-darželyje „Rūtelė“ Plungėje susidomėjimas darniu vystymusi, aplinkos pokyčių ir klimato kaitos problemomis neslopsta ir kasmet darosi vis aktualesniu.
Vaikai, pedagogai, ugdymo įstaigos bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja vykdant įvairias programas ir veiklas, kur analizuojamos aplinkosauginės, tvarios gyvensenos bei darnaus vystymosi problemos. Įstaiga organizuoja ir aktyviai dalyvauja aplinkosauginėse visuomeninėse akcijose bei projektuose, noriai dalijasi informacija ir žiniomis, vertina įstaigos veiklos neigiamą įtaką aplinkai, siekia tinkamomis priemonėmis mažinti ugdymo įstaigos veiklos aplinkosauginį pėdsaką.
Šiandien, akcentuojant vaikų tiriamąją veiklą bei aktyvią vaiko sąveiką su gamta, vis dažniau pasitelkiama gamtamokslinė vaikų kompetencija. Pedagogai naudoja gamtos, aplinkosaugos, tvarios gyvensenos temas ir glaudžiai jas sieja su projektine grupės veikla, taip siekdami vaiko visapusiško įsitraukimo, tvarios gyvensenos ir aplinkosauginių vertybių diegimo.
Tvarios gyvensenos idėjos lengvai pritaikomos ne tik vaikų ugdyme, bet ir teikiant viešojo maitinimo paslaugą. Vaikų maitinimui naudojami ekologiški ir NKP produktai, įdiegta kompiuterinė programa leidžia optimizuoti maisto produktų užsakymus bei atlikti maisto atliekų prevenciją.
Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas duoda įvairiapusės naudos - vaikai susipažįsta su įvairiomis sporto šakomis, išbando masinį sportavimo būdą, aktyviai juda ne mažiau kaip 60 min. kasdien.
Galima teigti, kad tvari gyvensena - tai koncepcija, kuri susideda iš asmens žinių, sąžinės, požiūrio, gabumų, gebėjimų, motyvacijos bei aktyvaus visos bendruomenės dalyvavimo.
Įtraukusis ugdymas gamtamoksliniame kontekste
Lietuvos švietimo sistema grindžiama įtraukties principu, t. y. sudaromos sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės.
Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas yra geros mokyklos kūrimas. Į bendrosios paskirties grupes integruojami kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, specialių ugdymosi poreikių turintys vaikai. Nuo 2020 m. veikia specialioji grupė „Riešutėliai“, kurią lanko vaikai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Ugdytiniams teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, judesio korekcijos specialisto ir mokinio padėjėjo pagalba. Mokinio padėjėjas dirba su vaiku ar vaikų grupe, bendradarbiaudamas su mokytoju, specialiuoju pedagogu, logopedu ir kitais specialistais padeda vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvauti ugdomojoje veikloje.
Dirbama pagal įstaigos pedagogų bei kitų specialistų parengtą ikimokyklinio ugdymo programą, atsižvelgiant į specialiuosius vaikų ugdymosi poreikius šalia įprastų ugdymo būdų ieškoma kitokių, vaikams tinkamiausių ugdymo metodų.
Užtikrinant lygias galimybes ugdytis vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių: vaikų ugdymo turinys formuojamas pritaikant ikimokyklinio ugdymo programos turinį, sudarant individualų pagalbos planą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, Pedagoginės psichologinės tarnybos, pagalbos specialistų rekomendacijas ir tėvų lūkesčius.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas grindžiamas vaiko gebėjimų, poreikių ir interesų pažinimu, parenkant ir taikant individualius ugdymo metodus, formas, specialias ugdymo ir techninės pagalbos priemones.
Aplinkos pritaikymas ugdymui
Darželyje įrengtas sensorinis kambarys su šviesų, kvapų, muzikos ir kitomis terapinėmis priemonėmis. Įrengtas 2 metrų burbulų vamzdis su plaukiojančiomis žuvelėmis, šviečiantis pluoštas, kuris keičia spalvas, naudojami šviečiantys taktiliniai kamuoliukai, kamuoliai, įvairūs šepetėliai, masažuokliai, batutas, „kūno kojinė“, su vaikais statomi bokštai iš spalvas keičiančių kubų, vaikai turi galimybę klausytis raminančios muzikos, dangaus šviesų projektoriaus pagalba stebėti žvaigždes.
Šiame kambaryje suteikiamos puikios galimybės tobulėti vaikų fiziniams, socialiniams, emociniams, kalbos ir pažinimo įgūdžiams. Kambarys įrengtas laimėto Telšių rajono savivaldybės mokyklų pažangos skatinimo projekto bei Telšių „LIONS“ vyrų klubo paramos lėšomis.
Sensoriniame kambaryje „Riešutėlių“ grupės vaikams taikoma sensorinės integracijos terapija. Ši terapija yra labai svarbi vaikams, turintiems sensorinės integracijos ar raidos sutrikimų, socialinės adaptacijos sunkumų, emocijų ar elgesio problemų.
tags: #gamtamokslinis #ugdymas #ikimokykliniame
