Nors skiepų tema dabar madinga ir kiekvienas turi apie tai savo nuomonę, svarbu atskirti emocijas nuo proto. Kiekvienas gydytojas yra įpareigotas suteikti pacientui pakankamai medicininės informacijos, kad šis galėtų priimti informuotą sprendimą dėl tam tikros procedūros. Rekomenduočiau prieš apsisprendžiant vadovautis protu, o ne emocijomis.
Skiepų nauda: individuali ir visuomeninė
Skiepų nauda yra dvejopa: individuali ir visuomeninė. Jeigu skiepai būtų tik asmeninė problema, galbūt nekiltų tiek diskusijų. Tačiau neskiepijant savo vaikų tenka prisiimti ir visuomeninę atsakomybę. Kad liga vėl neišplistų, paskiepyti reikia 94-95 proc. populiacijos. Jei paskiepijama mažiau, susidaro sąlygos plisti infekcinės ligos sukėlėjams.
Kaip veikia imunitetas ir kodėl skiepai svarbūs?
Skiepų priešininkai sako, kad kūdikiai per maži skiepams, kad jų jautrų imunitetą svetimi baltymai išderina. Tačiau pagrindinis imuniteto darbas - atskirti svetimus baltymus nuo savų ir svetimuosius sunaikinti gaminant antikūnus. Antikūnai - imuninių ląstelių baltymai, kurių pasigamina, kai susiduriama su bakterijomis ar virusais. To imunitetui reikia išmokti. O išmokti galima tik tada, kai imunitetas kontaktuoja su svetimais baltymais. Kitaip tariant - žmogaus imunitetas vystosi ir stiprėja, kai savi baltymai kontaktuoja su svetimais. Tas kontaktas prasideda nuo gimimo - mes gimstame, kad prisitaikytume. Vaisius gimdoje yra sterilus, tačiau gimęs naujagimis tą pačią akimirką susiduria su milijardais bakterijų.
Vakcinų tipai ir sudėtis
Vakcinų sudėtyje yra ligos sukėlėjų, jie skatina antikūnų prieš ligos sukėlėją ar jo išskiriamus nuodus gamybą. Žmogus tarsi perserga susilpninta ligos forma. Tad sakyti, kad įšvirkštus vakciną „nieko neatsitinka“, negalima. Vakcinos yra trijų rūšių: gyvos (kurių sudėtyje yra gyvų ligos sukėlėjų), negyvos ir vakcinos, naikinančios toksiną. Šios vakcinos skirtos toms ligoms, kurių sukėlėjai išskiria nuodus (difterija, stabligė, kokliušas) ir veikia ne sukėlėją, o tuos nuodus - tarsi priešnuodis. Mokslininkai dirba ir stengiasi, kad vakcinos būtų ir veiksmingos, ir saugios. Iškelti labai aukšti reikalavimai vakcinų efektyvumui ir saugumui. Pavyzdžiui, efektyvumas turi siekti 95 proc. Vadinasi, 5 proc. skiepytų žmonių imunitetas tai ligai nesusidaro. Beje, vakcina nėra visam gyvenimui.
Daug gandų sklando apie vakcinų sudedamąją dalį tiomersalį, kuris, manoma, sukelia autizmą. Kad vakcinos būtų saugios, į jas dedama priedų - aliuminio junginių. Anksčiau buvo naudojami gyvsidabrio junginiai (tiomersalis), tačiau tai - jau sena praeitis. Nuo 1992 metų tiomersalis vaikų vakcinose nebenaudojamas. Jis liko tik suaugusiųjų vakcinose arba universaliose, kai tos pačios naudojamos tiek vaikams, tiek suaugusiems, pavyzdžiui, nuo gripo, erkinio encefalito. Beje, nebuvo įrodyta, kad tiomersalis sukelia autizmą. Autizmo, kaip vakcinacijos sukeltos ligos, istorija prasidėjo nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės (MMR) skiepo. Autizmas nėra imuninės sistemos defekto liga, todėl iš principo negali būti sukeltas skiepų. Buvo atlikta daugybė tyrimų, paneigiančių autizmo ir MMR, autizmo ir tiomersalio ryšį.
Skiepų kalendorius Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvos skiepų kalendorius atitinka Europos vidurkį. Jis gana nuosaikus. Tarkime, JAV vaikai skiepijami privalomai nuo 16 ligų! Lietuvoje viso labo - nuo 13 (tuberkuliozės, hepatito B, Haemophilus influenzae sukeltos infekcijos, difterijos, stabligės, kokliušo, tymų, raudonukės, kiaulytės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, neseniai - nuo meningokokinės bei papilomos viruso). Tačiau yra begalės mokamų, vadinamųjų komercinių vakcinų - nuo gripo, vėjaraupių, rotaviruso, encefalito, hepatito A ir t.t.
Nors, regis, vaikai skiepijami drausmingai, skiepais valdomų ligų atvejų daugėja. Pastebime, kad padaugėjo vaikų, sergančių tymais. Paprastai tai reemigrantų iš Anglijos vaikai. Akivaizdžiai daugėja ir kokliušo atvejų. Suaugusieji serga lengvai ar išvis yra tik ligos nešiotojai, o kūdikiai iki 6 mėn. Pastebima, kad daugėja ir susirgimų kiaulyte, tačiau niekas negali nukonkuruoti tuberkuliozės. Lietuva kartu su Rytų Europa ir kitomis posovietinėmis šalimis priklauso didelio TBC sergamumo zonai. Štai skaičiai - Anglijoje TBC serga 10 iš 100 000, Vokietijoje 4 iš 100 000, o Lietuvoje… 50 iš 100 000. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad TBC skiepas apsaugo tik nuo pačių pavojingiausių ligos formų, bet neapsaugo nuo užsikrėtimo tuberkulioze. Skiepas nuo TBC atliekamas gimdymo namuose.
Papilomos: kas tai ir kaip jos atsiranda?
Papiloma yra gerybinis odos augliukas. Tai darinukas, susidaręs iš paviršinio odos sluoksnio dėl to, kad oda yra dirginama. Taip pat jų gali atsirasti pažastų ar kirkšnių srityje, po krūtimis, tarpukojyje. Atsiranda ten, kur vyksta odos trintis, kur yra šilta, drėgna, žmogaus papilomos virusas. Dažniau jų būna turintiems antsvorio, gausiai prakaituojantiems. Jos gali išaugti didelės, gali supūliuoti, patinti, tada, žinoma, jausite skausmą. Tačiau jos niekada nesupiktybės, todėl medicininių indikacijų būtinai jas šalinti nėra.
Daugelis žmonių bent kartą gyvenime ant savo kūno pastebi mažus, minkštus, dažniausiai odos spalvos darinius, kurie primena nedideles ataugas ant kojelės. Nors šie dariniai dažniausiai nesukelia fizinio skausmo, jie gali tapti rimta estetine problema arba kelti diskomfortą trinantis į drabužius bei papuošalus. Medicinoje šios ataugos vadinamos papilomomis, ir nors jos yra gerybinės, jų atsiradimas dažnai signalizuoja apie tam tikrus pokyčius organizme.
Pagrindinis „kaltininkas”, dėl kurio atsiranda papilomos, yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai viena labiausiai paplitusių virusinių infekcijų pasaulyje. Skaičiuojama, kad didžioji dalis seksualiai aktyvių žmonių tam tikru gyvenimo tarpsniu užsikrečia šiuo virusu. ŽPV gali ilgą laiką tūnoti organizme „miegančioje” būsenoje. Virusas suaktyvėja ir pradeda skatinti odos ląstelių dauginimąsi (kas ir suformuoja papilomą) tik susidarius palankioms sąlygoms.
Hormoniniai pokyčiai: Nėštumas, menopauzė arba endokrininės sistemos sutrikimai dažnai tampa papilomų atsiradimo priežastimi. Mechaninė trintis: Papilomos mėgsta „augti” ten, kur oda trinasi į odą arba drabužius. Nors papilomos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, yra tam tikros „mėgstamos” zonos, kuriose jos aptinkamos dažniausiai. Tai susiję su odos plonumu, drėgme ir trintimi. Kaklas: Tai viena dažniausių vietų. Pažastys: Dėl prakaitavimo ir nuolatinės rankų trinties ši zona yra ideali terpė papilomoms plisti.
Papilomos dažniausiai nėra pavojingos, tačiau jos rodo, kad organizmas yra kontaktavęs su ŽPV. Neskausmingas papilomas turi daugybė žmonių visame pasaulyje. Pasak specialistės, kuomet ŽPV patenka į organizmą, tuomet suaktyvina odos ląstelių dauginimąsi. „Tai gali nutikti dėl labai menkų odos pažeidimų - mikroįtrūkimų, trinties, skutimosi. Virusas gali ilgą laiką organizme „miegoti“, o papilomos išryškėti tik tada, kai imunitetas susilpnėja“. Specialistė aiškino, kad pasitaiko atvejų, kuomet papilomos formuojasi dėl hormonų pokyčių, gausaus prakaitavimo. „Papilomos taip pat formuojasi dėl odos dirginimo ar infekcijos patekimo į odą drėgnose, trinties zonose“. J. Aganauskaitė-Žukaitė pridėjo, kad papilomos dažniau atsiranda tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl ligų, streso, žalingų įpročių, vitaminų trūkumo, miego stokos ar tam tikrų vaistų vartojimo. Specialistės teigimu, daugiau rizikos su jomis susidurti turi ir tie, kurių oda dažnai patiria trintį - antsvorio turintys žmonės, aktyviai sportuojantys ar gausiai prakaituojantys. „Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu, taip pat gali skatinti papilomų atsiradimą. Vyresni žmonės susiduria su papilomomis dažniau, nes imuninė sistema su amžiumi silpnėja“.
Ar papilomos pavojingos ir kada jas šalinti?
Dažniausiai papilomos nėra pavojingos, tačiau yra tam tikrų išimčių. Kai kurie ŽPV tipai yra susiję su didesne ikivėžinių pakitimų ir onkologinių ligų rizika. Tai ypač aktualu moterims, nes tam tikri ŽPV tipai gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. J. Aganauskaitė-Žukaitė pridėjo, kad dažniausiai pati papiloma nėra pavojinga žmogui. Čia didžiausią vaidmenį vaidina ŽPV, o ypač tuomet, jei tai aukštos rizikos viruso tipas.
Jeigu papiloma nesukelia diskomforto ir yra įprastoje kūno vietoje, jos šalinti nebūtina. Tačiau šalinimas galimas, jei ji yra nuolat dirginama drabužių, kraujuoja, trukdo ar žmogui kelia estetinių problemų. Lytinių organų papilomas taip pat vertėtų pašalinti, nes šios papilomos yra susijusios su didesne komplikacijų rizika.
Gydytojai griežtai nerekomenduoja šalinti papilomų namuose, nes kyla infekcijos ir randų rizika. Galimi papilomų šalinimo būdai yra krioterapija, lazerinis ar chirurginis pašalinimas.
Kaip išvengti papilomų atsiradimo?
Nors kontakto su ŽPV išvengti yra gana sudėtinga, tačiau riziką tikrai įmanoma sumažinti. Svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą, visavertę mitybą, pakankamą vitaminų D, C ir cinko kiekį, reguliarią fizinę veiklą, pakankamą miegą ir mažinti stresą. Taip pat patarčiau vengti odos pažeidimų, dėvėti laisvesnius drabužius ir rūpintis higiena: naudoti savo rankšluostį, avėti šlepetes baseinuose ir sporto klubuose, o odą trinties zonose prižiūrėti taip, kad ji būtų sausa ir nepažeista. Apsauga lytinių santykių metu taip pat sumažina viruso plitimo riziką.
Taip pat efektyviai nuo ŽPV galima apsisaugoti pasirenkant vakcinaciją. Anot jos, kai kuriose šalyse dauguma gyventojų nuo šio viruso jau paskiepyti. Ji pasakojo, kad pažvelgus į rodiklius, gyventojų sergamumas ir mirtingumas nuo šio viruso ten yra mažesnis. „Optimalus amžius skiepijimuisi yra 11-18 metų, tačiau vakcina veiksminga ir suaugusiems. Reguliarios patikros taip pat yra prevencijos dalis. Net pasiskiepijusios moterys turi reguliariai tikrintis dėl gimdos kaklelio pokyčių pagal amžiaus grupės rekomendacijas“.
ŽPV lytinių organų karpų gydymas, vakcina, simptomai, slauga. LPI NCLEX apžvalga | Žmogaus papilomos virusas.
Gera žinia ta, kad įprastos odos papilomos retai tampa vėžiniais susirgimais. Daugeliu atvejų tai yra tik kosmetinis defektas. Pagrindinis pavojus slypi darinių traumavime. Jei papiloma yra vietoje, kur ji nuolat kliudoma (tarkime, skutimosi metu, segant liemenėlę ar dėvint aptemptus drabužius), ji gali būti nuplėšta arba įplyšti. Tai atveria kelią bakterinei infekcijai - vieta gali parausti, patinti, supūliuoti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei papiloma staiga pradėjo keisti spalvą (tapo juoda ar tamsiai raudona), sparčiai didėti ar kraujuoti be aiškios priežasties.
Po papilomų šalinimo procedūros odos priežiūra yra paprasta, tačiau būtina laikytis keleto taisyklių, kad neliktų randų. Pirmiausia, susidariusio šašo negalima krapštyti, lupti ar mirkyti vandenyje - jis turi nukristi pats. Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių ar soliariumo bent 2-3 savaites po procedūros, nes jauna oda toje vietoje yra labai jautri UV spinduliams ir gali atsirasti pigmentinė dėmė (hiperpigmentacija). Ilgalaikė profilaktika, siekiant išvengti naujų darinių atsiradimo, remiasi imuniteto stiprinimu. Sveikas gyvenimo būdas, pakankamas miegas, streso valdymas ir tinkama asmens higiena yra geriausi ginklai kovojant su ŽPV.
Vakcinų sudėtyje esantys ligos sukėlėjai skatina antikūnų gamybą, leisdami organizmui įgyti imunitetą. Nors vakcinos gali sukelti vietines ar sistemines reakcijas, jos yra kruopščiai tiriamos dėl efektyvumo ir saugumo. Skiepų kalendorius Lietuvoje atitinka Europos vidurkį, tačiau komercinių vakcinų pasirinkimas yra platus. Papilomos, nors ir dažniausiai gerybinės, gali signalizuoti apie ŽPV infekciją ir reikalauti medicininio dėmesio, ypač jei atsiranda lytinių organų srityje. Prevencija apima stiprų imunitetą, tinkamą higieną ir, esant reikalui, vakcinaciją.
