Vaiko teisių apsaugos specialistams tenka spręsti ir tokias, itin skaudžias problemas, kuomet reikia užtikrinti vaiko teisę į priežiūrą ir pagalbą, kai vaikas netenka abiejų tėvų ar vienintelio iš turėtų. Nors situacijos, kai nepilnamečiai tampa našlaičiais, nėra dažnos, tokia nelaimė gali ištikti bet kurią šeimą.
„Jeigu kurį laiką buvo žinoma, kad tėvai ar vienintelis turimas iš tėvų sunkiai serga, netekčiai ir vaiko įstatyminių atstovų paieškai galima daugiau pasiruošti iš anksčiau. Galbūt vaiko globėją jau yra parinkusi pati šeima, sutarusi su būsimu globėju - paprastai tai būna artimas giminaitis. Tačiau yra situacijų, kai tėvai, ar vienintelis turėtas žūsta staiga. Nors tokios situacijos visada sukrečia, joms visada turime veiksmų planą, pagalbos viziją.", - jautrias situacijas apibūdina Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Inga Baranauskė.
Patyrus netektį, pirma žmogaus reakcija būna neigimas. Kuo skaudesnė netektis, tuo sunkiau ją priimti kaip realybę, tai, be abejo, išgyvena vaikas ir visi su juo susiję artimieji. Vaiko teisių specialistai yra tie, kurie imasi iniciatyvos, kad būtų skubiai ištiesta pagalbos ranka našlaičiu tapusiam vaikui.
Vienoje iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliųjų komandų dirbanti psichologė Neringa Jankauskaitė sako, kad po tėvų netekties, suvokus realią situaciją, vaiką ištinka šokas - jis negali čia ir dabar susitaikyti su mintimi, kad liko be tėvų. Vėliau pamažu taikosi su realybe laidotuvėse, mažesniesiems šis periodas užtrunka, nes jie nelabai supranta, kas nutiko ir klausinėja, kada sugrįš mama ir tėtis.
„Iš patirties žinau, kad vaikai, nors ir žinodami ar net matę tėvų mirtį, laukia grįžtant tėvų, tikisi stebuklo. Maži, maždaug ikimokyklinio amžiaus vaikai, nelabai suvokia mirties sąvoką, jiems reikia laiko suprasti, ką reiškia „niekada nebegrįš“. Šiuo periodu negalima palikti vaiko vieno su savo mintimis, geriausia atrama našlaičiui - artimojo, kurį vaikas myli, paguoda, patarimai, tiesiog buvimas kartu, kad vaiko neapimtų nepaaiškinamos baimės, sunkiai pakeliamos mintys. Kartais tokia misija gali tekti visiškai nepažįstamam žmogui - globotojui“, - sako N. Jankauskaitė.
Tokiose situacijose tiek vaikui, tiek su juo likusiems suaugusiesiems vaiko teisių apsaugos specialistai teikia maksimalią psichologinę pagalbą.
Specialistai, teikiantys pagalbą vaikui iš karto po tėvų mirties, išsamiai atsako ir kalbasi su vaiku visais jam tuo metu svarbiausiais klausimais, pavyzdžiui: „tavęs atvažiuos pasiimti močiutė su seneliu“ , „vyksime pas tavo tetą“, „klauski visko, kas tave neramina, mes tau atsakysime“, „yra žmonių, kuriems tu rūpi ir kurie tavimi pasirūpins“, „nebijok, tu nelikai vienas“ ir panašiai.
„Vaikui reikia leisti išsikalbėti, išsakyti savo lūkesčius, skausmą, mintis. Ypač reikia susirūpinti vaiku, kuris po tėvų mirties ima elgtis taip, kaip jam nebuvo būdinga. Geriausia pagalba yra vaiką priglaudusių artimųjų dėmesys, pokalbiai su psichologais, mokyklos socialiniais darbuotojais“, - sako N. Jankauskaitė.
Vaikų globos ir priežiūros sistemos Lietuvoje
Gavę pranešimą, jog vaikas liko be įstatyminių atstovų (arba turimo vienintelio iš atstovų), specialistas nedelsdamas stengiasi surasti vaiko artimuosius, giminaičius, arba artimais emociniais ryšiais susijusių asmenų, kurie galėtų juo pasirūpinti.
„Nepilnamečiams likus našlaičiais, dažniausiai jų globėjais ar įtėviais tampa seneliai, broliai, seserys, taip pat dėdės ir tetos. Pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje nėra atvejo, kada našlaičiais likę vaikai patektų į institucinę globą ar pas globėjus, nesusijusius giminystės ryšiais“, - sako I. Baranauskė.
Lietuvoje yra situacijų, kai vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai ima globoti savo nepilnamečius brolius ir seseris. Pasak specialistės, tai dažniausiai yra labai artimos ir darnios šeimos.
Vaikus tėvų globos netenka dėl įvairių priežasčių. Analizuojant priežastis, išryškėja dvi svarbiausios aplinkybės: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaikais, jų neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichologinį smurtą, dėl to kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, todėl vaikai įstatymų nustatyta tvarka paimami iš šeimos. Kita priežastis - kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali vaiku rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
Praeitų metų duomenimis, Lietuvoje yra 10 389 socialinės rizikos šeimų, jose auga 21 303 vaikai (3,80 proc.). Tik mažuma globos namuose augančių vaikų yra našlaičiai - daugelis iš jų turi tėvus. Būtent iš tėvų į globos namus patenka daugiausiai vaikų.
Lietuvos vaikų globos įstaigose, 2012 m. duomenimis, gyvena 4030 vaikų. Didžiausią dalį šių vaikų sudaro 10-14 m. vaikai. Praeitais metais globėjų šeimose buvo globojami 6105 vaikai, daugiausiai vyresni negu 10 metų. Mūsų šalyje veikia 48 šeimynos, jose globojami 407 vaikai. 2012 m.
Pažymėtina, kad vieno vaiko išlaikymo kaštai per mėnesį vaikų globos namuose vidutiniškai siekia 2075 litus, o globėjų šeima vaiko poreikiams tenkinti gauna 520 lt.
Kokios pagalbos sulaukia šeimos?
Kiekvienu atveju, kai našlaičiu likęs vaikas priimamas į naują šeimą, vaiko teisių apsaugos specialistai visą būtinąją pagalbą teikia tiek, kiek šeimai ji reikalinga - lanko globojamą vaiką, bendrauja su šeima, padeda jai.
Reguliariai išklausoma vaiko nuomonė apie gyvenimo sąlygas, apie santykį su globėju.
Išklausoma ir vaiko globėjo nuomonė apie globos vykdymą, jo santykius su vaiku ir vaiko artimaisiais giminaičiais, kitais žmonėmis, su kuriais globojamą vaiką sieja emociniai ryšiai. Išsiaiškinama, kokios pagalbos reikia globėjui, jeigu reikia, pasiūloma psichologo ar kitokios konsultacijos.
Vaiko teisės gynėjai reguliariai įvertina, kaip globėjas rūpinasi vaiko saugumu, jo sveikata ir mokymusi, kam naudoja globos (rūpybos) išmoką.
Nustačius nuolatinę globą, globojamas vaikas pirmą kartą aplankomas ne vėliau kaip po mėnesio nuo nuolatinės globos nustatymo dienos, kitus kartus - pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per pirmus nuolatinės globos metus.
Vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmai, vaikui likus be tėvų:
- Ieškoma vaiko giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų. Suradus, vaikas apgyvendinamas saugioje aplinkoje;
- Vaikui bei artimiesiems teikiama Mobilios komandos specialistų - psichologų pagalba;
- Kreipiamasi į savivaldybės administraciją dėl globėjo (rūpintojo) paieškos;
- Jeigu vaikas gydomas ligoninėje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas bendradarbiauja su gydymo įstaigos darbuotojais, taip pat, esant poreikiui, bendrauja ir bendradarbiauja su vaiko ugdymo bei kitomis įstaigomis;
- Vaiko teisių apsaugos skyrius atlieka pradinį asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) vertinimą ir kreipiasi į teismą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.
Asmenys, norintys tapti vaiko globėjais, savivaldybėje veikiančiam Globos centrui teikia prašymą. Dažniausiai, prašymą tapti nuolatiniu globėju (rūpintoju) pateikia vaiko artimieji giminaičiai.
Tėvų pareigos ir atsakomybė
Sąvoka „tėvų pareigos“ yra nustatyta Civiliniame kodekse (įstatymas Nr. 89/2012). Tėvų pareigos atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigų galiojimo trukmę ir taikymo sritį gali pakeisti tik teismas.
Tėvų pareigas tėvai vykdo atsižvelgdami į vaiko interesus. Prieš priimdami sprendimą, darantį poveikį vaiko interesams, tėvai pateikia vaikui visą informaciją, kurios reikia, kad jis galėtų susidaryti savo nuomonę atitinkamu klausimu ir išsakyti ją savo tėvams; ši nuostata netaikoma, jeigu vaikas arba negali tinkamai priimti informacijos, arba negali susidaryti savo nuomonės, arba negali jos išsakyti savo tėvams.
Tėvai ypatingą dėmesį skiria vaiko nuomonei ir, priimdami sprendimą, atsižvelgia į ją. Su vaiko asmeniu susijusias tėvų pareigas tėvai vykdo vaiko išsivystymo lygį atitinkančiu būdu ir apimtimi.
Iki vaikas tampa veiksnus, jo tėvai turi teisę vadovauti vaikui ir šiuo tikslu taikyti jo vystymosi gebėjimus atitinkančias auklėjimo priemones, įskaitant ribojimus, kuriais siekiama apsaugoti vaiko moralinius įsitikinimus, sveikatą ir teises, taip pat kitų asmenų teises ir viešąją tvarką. Vaikas privalo paisyti šių priemonių.
Manoma, kad visi nepilnamečiai, kurie nėra visiškai veiksnūs, gali atlikti teisinius veiksmus, atitinkančius jų bendraamžių protinę ir valios brandą.
Tėvai turi pareigą ir teisę atstovauti vaikui teismo bylose, kuriose vaikas neturi procesinio veiksnumo. Tėvai vaikui atstovauja kartu, tačiau kiekvienas iš tėvų gali veikti atskirai; jeigu vienas iš tėvų, spręsdamas vaiko ir sąžiningos trečiosios šalies klausimą, veikia savarankiškai, laikoma, kad jis veikia su kito iš tėvų sutikimu.
Tėvas (motina) negali atstovauti vaikui, jeigu dėl to tarp jo (jos) ir vaiko arba tarp tų pačių tėvų vaikų galėtų kilti interesų konfliktas. Tokiais atvejais teismas paskiria vaiko globėją.
Tėvai turi pareigą ir teisę valdyti vaiko turtą, visų pirma tinkamai jį administruoti. Jie privalo saugiai tvarkyti lėšas, kurios gali būti laikomos nereikalingomis siekiant padengti su vaiko turtu susijusias išlaidas.
Jeigu tėvas (motina) pažeidžia pareigą tinkamai rūpintis vaiko turtu, jis (ji) solidariai kompensuoja vaiko patirtus nuostolius. Jeigu tėvai nesutaria esminiais vaiko turto valdymo klausimais, teismas tokius klausimus išsprendžia vieno iš tėvų prašymu.
Tėvų pareigų vykdymas yra abiejų tėvų prievolė. Kiekvienas iš tėvų turi vykdyti šią prievolę, nebent jiems panaikinamos tėvų pareigos. Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu.
Jeigu delsiant priimti sprendimą su vaiku susijusiu klausimu galėtų kilti pavojus, vienas iš tėvų gali savarankiškai priimti sprendimą arba duoti savo sutikimą; tačiau jis (ji) privalo nedelsdamas informuoti kitą iš tėvų apie susidariusią padėtį.
Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, visų pirma susijusiu su jo interesais, teismas klausimą išsprendžia vieno iš tėvų prašymu; ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu tėvas (motina), priimdamas (-a) sprendimą vaikui svarbiu klausimu, nesitaria su kitu iš tėvų.
Teismas gali nuspręsti sustabdyti tėvų pareigų vykdymą, jeigu tėvai savo pareigų negali vykdyti dėl sudėtingų aplinkybių ir jeigu galima manyti, kad tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus.
Jeigu tėvas (motina) nevykdo savo pareigų tinkamai, o atsižvelgiant į vaiko interesus tai yra nepateisinama, teismas gali apriboti tėvų pareigas arba jų vykdymą ir kartu nustatyti tokio ribojimo taikymo sritį.
Jeigu tėvas (motina) piktnaudžiauja savo pareigomis arba jų vykdymu ir (arba) nepaiso savo pareigų arba jas vykdo labai aplaidžiai, teismas gali panaikinti tėvų pareigas.
Jeigu vienas iš tėvų yra miręs arba nežinomas arba jeigu vienas iš tėvų neturi tėvų pareigų arba jų vykdymas yra sustabdytas, tėvų pareigas vykdo kitas iš tėvų; ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu vieno iš tėvų pareigos arba jų vykdymas yra apribotas.
Jeigu nė vienas iš tėvų neturi visų tėvų pareigų, jeigu abiejų tėvų pareigų vykdymas yra sustabdytas ir (arba) jeigu tėvų pareigoms kuri nors iš nurodytų aplinkybių daro skirtingą poveikį, teismas paskiria vaiko globėją, kuriam suteikiamos tėvų teisės ir pareigos arba kuris šias pareigas ir teises vykdo vietoj tėvų.
Jeigu teismas nusprendžia apriboti tėvo (motinos) veiksnumą, jis taip pat išsprendžia jo (jos) tėvų pareigų klausimą.
Nepilnamečio, kuris yra tėvas (motina), tačiau dar netapo visiškai veiksnus arba nebuvo pripažintas visiškai veiksniu ar neįgijo tokio veiksnumo dėl santuokos sudarymo, tėvų pareigų vykdymas sustabdomas, iki jis tampa visiškai veiksnus; ši taisyklė netaikoma su vaiko globa susijusių pareigų ir teisių vykdymui, nebent teismas, atsižvelgdamas į tėvo (motinos) asmenį, nusprendžia, kad šios pareigos ir teisės vykdymas turi būti sustabdytas, iki tėvas (motina) taps visiškai veiksnus (-ia).
Jeigu nėra abiejų tėvų, kurie turėtų visapusiškai vykdyti tėvų pareigas savo vaiko atžvilgiu, teismas paskiria vaiko globėją. Globėjas iš esmės turi visas vaiko tėvo (motinos) pareigas, tačiau neturi pareigos remti ir išlaikyti vaiką.
Išimtiniais atvejais įvairios pareigos ir teisės, atsižvelgiant į globėjo asmenį arba vaiko padėtį, taip pat į priežastis, dėl kurių tėvai neturi visų pareigų ir teisių, gali būti nustatomos kitu būdu. Globėjas turi būti visiškai veiksnus, o jo gyvenimo būdas turi būti toks, kad būtų užtikrintas jo gebėjimas tinkamai vykdyti savo pareigas. Teismas globėjais taip pat gali paskirti du asmenis, kurie paprastai būna susituokę.
Jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams, teismas globėju paskiria tėvo (motinos) nurodytą asmenį. Priešingu atveju teismas globėju paskiria giminaitį arba vaiko šeimai artimą asmenį, nebent tėvas (motina) aiškiai nepritaria tokio asmens paskyrimui. Jeigu tokio asmens nėra, teismas globėju paskiria kitą tinkamą asmenį.
Jeigu vaiko globėju negalima paskirti jokio fizinio asmens, teismas paskiria už socialinę ir teisinę vaikų apsaugą atsakingą instituciją, kuri globėjo pareigas vykdo, iki teismas paskiria kitą vaiko globėją arba iki globėjas prisiima savo pareigas.
Globėją prižiūri teismas. Globėjas globos pradžioje ir jai pasibaigus sudaro turto apyrašą. Jis reguliariai teikia teismui ataskaitas apie vaiką, jo vystymąsi ir atsiskaito už turto valdymą.
Kita galimybė - vaiko patikėjimas globoti šeimai. Globojimas šeimoje yra susijęs su asmenine kito asmens vaiko priežiūra; tačiau ji nereiškia, kad į kitą vaiką bus žiūrima kaip į savo, kaip būna įvaikinimo atveju.
Augindama vaiką, globėjų šeima tinkamai įgyvendina tėvų teises ir pareigas. Globėjų šeima privalo ir yra įgaliota priimti sprendimus tik dėl vaiko kasdienių reikalų, atstovauti vaikui tvarkant tuos reikalus ir valdyti vaiko turtą.
Globėjų šeima turi informuoti vaiko tėvus apie su vaiku susijusius esminius dalykus. Jeigu to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių, teismas nustato papildomas globojančio tėvo (motinos) pareigas ir teises.
Vaiko tėvai išlaiko iš jų tėvų pareigų kylančias pareigas ir teises, įskaitant teisę asmeniškai ir reguliariai bendrauti su vaiku ir teisę gauti informaciją apie vaiką, išskyrus pareigas ir teises, kurios pagal įstatymą suteikiamos globojančiam tėvui (motinai), nebent teismas, išnagrinėjęs pagrįstas priežastis, nusprendžia kitaip.
Globojančias (-i) tėvas (motina) privalo užtikrinti tinkamą globą, gyventi Čekijos teritorijoje ir sutikti su jam (jai) patikėta vaiko globojimo pareiga. Paprastai tai yra giminaitis, tačiau juo taip pat gali būti kitas asmuo, kuriam socialinės ir teisinės vaiko apsaugos institucija perdavė globoti vaiką (šiuo tikslu apygardos teismas tvarko pareiškėjų, kurie yra tinkami tapti globojančiais tėvais, sąrašą).
Teismas gali perduoti vaiką globoti šeimoje laikinai (pvz., kol tėvas (motina) gydomas (-a) gydymo įstaigoje), taip pat neapibrėžtam laikotarpiui. Todėl globa šeimoje gali padėti išspręsti šeimos krizę arba užtikrinti globą alternatyvioje šeimos aplinkoje.
Siekiant sumažinti institucijoms arba institucijų tipo įstaigoms perduodamų vaikų skaičių, pirmenybė, palyginti su institucine globa, teikiama globai šeimoje. Be to, Civiliniame kodekse reglamentuojamas kito asmens globojamo vaiko institutas, kai nė vienas iš tėvų arba globėjas negali asmeniškai globoti vaiko. Tokia globa nėra globos šeimos alternatyva arba būtinoji globa prieš įvaikinimą. Pirmenybė teikiama jai, o ne vaiko globai institucijoje.
Globėjas privalo užtikrinti tinkamą globą, gyventi Čekijos teritorijoje ir sutikti su pareiga asmeniškai globoti vaiką.
Tėvai, kaip teisiniai atstovai, gali - siekdami tvarkyti vaiko reikalus, išskyrus atvejus, kai tai yra asmeniniai reikalai, - pasirašyti susitarimą dėl specialisto arba, pvz., kito tinkamo asmens atstovavimo. Jeigu vaikas pasirašo atstovavimo susitarimą, tai neturi jokios įtakos tėvų, kaip vaiko atstovų, teisiniam atstovavimui.
Jeigu vaiko auklėjimui arba jo fizinei, protinei ar psichinei būklei ir (arba) tinkamam jo vystymuisi kyla pavojus arba jie yra taip sutrikdomi, kad tampa nepalankūs vaiko interesams, ir (arba) jeigu dėl rimtų priežasčių tėvai negali užtikrinti jo auklėjimo, teismas, kaip būtinąją priemonę, gali liepti perduoti jį institucijos globai. Teismas taip elgsis visų pirma tais atvejais, kai ankstesnės priemonės nepadėjo pagerinti vaiko padėties. Tokios priemonės taikymo laikotarpiu teismas visada svarsto, ar tinka teikti pirmenybę vaiko perdavimui fizinio asmens globai.
Institucinė globa gali būti nustatoma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, kuris (pakartotinai) gali būti pratęsiamas, jeigu galioja paskyrimo institucinei globai (visada ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui) priežastys.
Sprendimas dėl vaiko globos yra esminė sąlyga, kurią turi aptarti santuoką nutraukiantys tėvai. Priimdamas sprendimą teismas išnagrinėja vaiko interesus; teismas nukrypsta nuo bendro tėvų pritarimo, jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus.
Teismas gali nustatyti, kad vaiką globos vienas iš tėvų, kad tėvai globos jį pakaitomis arba bendrai; teismas taip pat gali nustatyti, kad vaiką globos kitas asmuo, o ne jo tėvai, jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus.
Teismas atsižvelgia į vaiko asmenybę, visų pirma jo gabumus ir gebėjimus, susijusius su vystymosi galimybėmis, ir tėvų gyvenimo būdą, taip pat vaiko emocinę brandą ir kilmę, kiekvieno iš tėvų gebėjimą ugdyti vaiką, esamą ir numatomą auklėjimo aplinkos, kurioje vaikas turėtų gyventi, stabilumą ir vaiko emocinius ryšius su savo broliais ar seserimis, seneliais ar kitais giminaičiais ir giminystės ryšiais nesusijusiais asmenimis.
Teismas visada atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų tinkamai iki šiol globojo vaiką ir deramai paisė jo emocinių, protinių ir moralinio lavinimo poreikių, taip pat į tai, kuris iš tėvų suteikia vaikui geresnes sveiko ir sėkmingo vystymosi galimybes.
Teismas taip pat daug dėmesio skiria vaiko teisei į tai, kad jį globotų ir su juo reguliariai asmeniškai bendrautų abu tėvai, kito iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvens, teisei reguliariai gauti informaciją apie vaiką, be to, teismas taip pat atsižvelgia į vieno iš tėvų gebėjimą susitarti dėl vaiko auginimo su kitu iš tėvų.
Jeigu visiško veiksnumo neturinčio nepilnamečio tėvai gyvena atskirai ir jeigu jie negali susitarti dėl tokio vaiko globos tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva.
Vaiką globojantis vienas iš tėvų kartu su kitu iš tėvų sprendžia, kaip vienas iš tėvų, kuris negloboja vaiko, bendraus su vaiku. Jeigu tėvai negali susitarti arba to reikia atsižvelgiant į vaiko auklėjimo interesus ir šeimos ryšius, teismas nustato tėvo (motinos) ir vaiko bendravimo tvarką. Pagrįstais atvejais teismas gali nustatyti tėvo (motinos) ir vaiko bendravimo vietą.
Jeigu tėvai nutraukia santuoką, jų susitarime dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos turi būti nustatyta, kaip kiekvienas iš tėvų globos vaiką po santuokos nutraukimo. Šiame susitarime tėvai taip pat gali susitarti dėl tėvų ir vaiko bendravimo tvarkos. Tokiems susitarimams reikalingas teismo pritarimas.
Teismas taip pat patvirtina tėvų susitarimą, nebent akivaizdu, kad nustatyta tėvų pareigų vykdymo tvarka neatitinka vaiko interesų.
Siekdamas apsaugoti vaiko interesus, teismas, nagrinėdamas nepilnamečio globos bylą, padeda tėvams rasti taikų sprendimą. Be to, vaikų socialinės ir teisinės apsaugos institucija gali atkalbėti vieną iš tėvų, kuris nepaiso vaiko arba kito iš tėvų teisių (pvz., globos, reguliaraus bendravimo), nuo tokio elgesio arba supažindinti su teisės aktais ir jo (jos) elgesio pasekmėmis.
Vaiko globa yra tik dalis su tėvų pareigomis susijusių pareigų ir teisių. Jeigu vienam iš tėvų, kuris negloboja vaiko, nebuvo atimtos tėvų pareigos ir jo tėvų pareigos nebuvo apribotos ar sustabdytos, jis toliau jas vykdo atsižvelgdamas į kitas tėvų pareigų sudedamąsias dalis ir nepraranda teisės spręsti vaikui svarbių klausimų.
Tėvų pareigas tėvai vykdo abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, visų pirma susijusiu su jo interesais, teismas klausimą išsprendžia vieno iš tėvų prašymu; ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu tėvas (motina), priimdamas (-a) sprendimą vaikui svarbiu klausimu, nesitaria su kitu iš tėvų.
Civiliniame kodekse daromas skirtumas tarp vaiko perdavimo globoti vienam iš tėvų, pakaitinės globos ar bendros globos arba vaiko perdavimo globoti kitam asmeniui nei jo tėvai. Spręsdamas vaiko perdavimo globoti klausimą, teismas priima vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Ši vaiko globos forma reiškia, kad konkretus sprendimas dėl vaiko perdavimo globoti vienam iš tėvų nepriimamas. Praktiški tai reiškia, kad esant bendrai globai, vieno iš tėvų globa gali, pvz., užtikrinti vaiko ugdymo poreikius, o kito iš tėvų globa gali padėti užtikrinti sporto poreikių patenkinimą ir (arba) vienas iš tėvų daugiausia dėmesio skiria vaiko kalbos mokymui, o kitas - užklasinei vaiko veiklai. Abu tėvai bendrai rūpinasi vaiko sveikata ir materialiniais poreikiais (pvz., gamina valgį, tvarko namus, rūpinasi apranga ir pan.). Pakaitinė globa reiškia, kad vaiką aiškiai nustatytą laikotarpį globoja vienas iš tėvų.
Su tėvų pareigomis ir teisėmis susijęs prašymas turi būti pateikiamas apylinkės teismui (Prahoje - apylinkės teismui, Brno - savivaldybės teismui), kuris turi jurisdikciją pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą, o jeigu jis neturi nuolatinio adreso, tuomet apylinkės teismui, kuris jurisdikciją turi pagal gyvenamąją vietą. Prašymui keliami reikalavimai priklauso nuo prašymo rūšies.
