Vaiko gimimas - ypatingas įvykis, kuriam ruošiantis svarbu žinoti ne tik apie būsimus džiaugsmus, bet ir apie socialines garantijas. Lietuvoje dirbančioms (ir tam tikroms kitoms socialiai draustoms) moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos („dekretas“) ir už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka. Kiekviena besilaukianti ir pagimdžiusi mama turi teisę į NGA išmoką, skirtą padengti laikinąsias pajamas nėštumo ir gimdymo laikotarpiu. Išmoką moka už 126 dienas: 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo.
Nėštumo ir gimdymo atostogos gali prasidėti ne anksčiau nei likus 70 dienų iki numatomos gimdymo datos (t. y., suėjus 30 nėštumo savaitei). Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė yra 126 kalendorinės dienos. Jei gimdymas įvyksta anksčiau, atostogų trukmė nesutrumpėja, 56 dienos po gimdymo vis tiek priklauso. Jei gimdymas vėluoja, laikotarpis iki gimdymo prasitęsėja, bet bendra trukmė lieka 126 dienos (atostogos po gimdymo atitinkamai sutrumpėja). Jeigu gimsta du ar daugiau vaikų, gimdymas yra komplikuotas, atostogų dalis po gimdymo gali būti pratęsiama papildomai 14 d., t. y. už 28 kalendorines dienas po gimdymo, jei pagimdysite 22-30 nėštumo savaitę. Dėl išmokos už šias dienas reikia teikti atskirą prašymą „Sodrai“. Jeigu moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, t. y. nusprendė jų visai neimti, jai priklauso 14 kalendorinių dienų po gimdymo. Jei moteris dirbo iki pat gimdymo dienos, jai priklauso 56 kalendorinės dienos atostogų po gimdymo (arba 70 dienų, jei gimdymas buvo komplikuotas ar gimė daugiau nei vienas vaikas).
Norint išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, svarbu pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju (akušeriu-ginekologu), kada tiksliai norite išeiti atostogų (nuo 30 nėštumo savaitės). Sutartą dieną gydytojas išduos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą ir išsiųs jį tiesiai į „Sodrą“. Taip pat būtina pranešti darbdaviui apie savo atostogų pradžią. Jis turės pateikti „Sodrai“ reikiamą pranešimą (NP-SD) apie jums suteiktas atostogas. Vėliau patiems svarbiausia - pateikti prašymą „Sodrai“ dėl motinystės išmokos skyrimo.
Motinystės išmoka Jums priklauso, jeigu atitinkate šias sąlygas: Jums išduotas galiojantis elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Jūs esate draudžiama motinystės socialiniu draudimu (t. y., dirbate pagal darbo sutartį, esate valstybės tarnautoja, savarankiškai dirbanti (išskyrus dirbančias su verslo liudijimu) ir mokate įmokas, esate tam tikro statuso pareigūnė, karė ir kt.). Turite ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.
Yra svarbių išimčių dėl stažo: Net jei neturite 12 mėn. stažo per paskutinius 24 mėn., teisę į išmoką vis tiek galite turėti, jei reikiamo stažo nesukaupėte dėl to, kad prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose (tuomet stažas skaičiuojamas iš 24 mėn. laikotarpio iki ankstesniam vaikui sukako 2 metai). Išskirtiniais atvejais stažas gali būti kaupiamas ir nedirbant. Dirbant savarankiškai laikoma, kad vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos. Jeigu dirbant savarankiškai įmokos mokamos nuo mažesnės sumos (pavyzdžiui, jei konkretų mėnesį uždirbote mažiau nei MMA), tuomet įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Taip pat stažas gali būti skaičiuojamas, jei per paskutinius dvejus metus atlikote privalomąją karo tarnybą ar buvote karė savanorė/aktyviojo rezervo karė (ir pertrauka nuo statuso pabaigos iki atostogų pradžios neviršija 3 mėn.), esate medicinos rezidentė ir atitinkate tam tikras sąlygas, buvote atleista iš darbo, bet turite reikiamą stažą ir atitinkate kitas sąlygas, arba dalį stažo įgijote kitoje ES/EEE šalyje ar Šveicarijoje (reikia pateikti formą E104/S041).
Nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, per savivaldybę skiriama vienkartinė išmoka, lygi 6,43 BSI (Bazinės socialinės išmokos) dydžio.
Motinystės išmoka apskaičiuojama kaip 77,58 % gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 77,58 % nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas (atlyginimą „ant popieriaus“), turėtas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį. Pavyzdžiui, jei teisė į išmoką (atostogų pradžia) atsiranda 2025 m. balandį, bus vertinamos pajamos nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Dažniausias atvejis - kai būsima mama gauna vienos rūšies pajamas - fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Jo dydis ir lemia motinystės išmokos dydį - žinoma, jei atlyginimas nebuvo mokamas „vokelyje“ ir nuo jo buvo sumokėti „Sodros“ mokesčiai. Jei vertinamu periodu iš viso buvo 252 darbo dienos, jūs į rankas gaunate apie 1500 Eur, taigi prieš mokesčius („ant popieriaus“) uždirbate apie 2500 Eur per mėnesį. Tuomet įvertinama, už kokį periodą bus mokama motinystės išmoka ir kiek darbo dienų įeina į jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų periodą. Jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų periodas yra 126 kalendorinės dienos, iš kurių 88 yra darbo dienos. Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veiklos pajamas, autorinius atlyginimus ir t. t.). Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Maksimali išmoka („lubos“): Nėra taikomos fiksuotos mėnesinės „lubos“, kaip vaiko priežiūros ar ligos išmokoms. Tačiau kompensuojamasis uždarbis, nuo kurio skaičiuojama išmoka, negali viršyti tais metais galiojančios socialinio draudimo įmokų bazės („Sodros lubų“). Nuo apskaičiuotos (bruto) išmokos sumos yra išskaičiuojamas Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis (6,98 %) ir Gyventojų pajamų mokestis (GPM) (15 %, pritaikius NPD, jei pateiktas prašymas GPS9).
Jei esate vaiko priežiūros atostogose (VPA) bei gaunate vaiko priežiūros išmoką, o jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) laukiantis kito vaiko, jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 % palankesniojo kompensuojamojo uždarbio (to, pagal kurį apskaičiuota didesnė išmoka).
Individualią veiklą vykdantiems ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims išmoka mokama neatsižvelgiant į jų pajamas, gautas iš savarankiškos veiklos, t. y. Išmoką „Sodra“ išmoka per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą.
Būdama nėštumo ir gimdymo atostogose ir gaudama motinystės išmoką, negali dirbti ir gauti darbo užmokesčio už tą patį laikotarpį. Jei šiuo laikotarpiu gautumėte darbo pajamų, motinystės išmoka būtų atitinkamai sumažinta arba visai nemokama (mokamas tik skirtumas, jei pajamos mažesnės už išmoką). Išmoką mažinama nepriklausomai nuo to, ar nuo šių pajamų mokamos „Sodros“ įmokos, ar - ne, ir nepriklausomai nuo to, ar jos gautos Lietuvoje, ar - užsienyje. Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad jums buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti.
Įstatymas dirbti nedraudžia. Tiesiog su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, darbo galimybės nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“. Taigi, kad būtų lengviau suprasti, ką įstatymo leidėjai turėjo omenyje, pabandykime pamodeliuoti dvi situacijas. Dažnai nustebinu šeimas, kuomet pasakau, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama. Kitas svarbus momentas, jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai. Tai reiškiasi, įsidarbinus kitoje darbovietėje, nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip pavyzdžiui, klientų duomenis, apskaitos informacijos, „know - how“ informacijos kitai įmonei, kurioje įsidarbinome. Taip pat, turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti. Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 %. Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kitose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime. Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip ne va ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį. Matematika atrodo paprasta: iš paskaičiuoto VDU minusuojama gaunama išmoka ir likusi suma yra ta, kurią galima užsidirbti papildomai kad nebūtų mažinamos paskirtos išmokos. Lubos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje. Kai išmokos dydis yra 60%, asmeniui, uždirbančiam 5000 eur ji yra mažesnė dėl taikomų lubų. Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi. Gautuose Sodros sprendimuose informacijos yra tikrai nemažai, tad gali tapti nelengva atsirinkti, kuri informacija šiuo klausimu yra svarbi, o kuri ne. Tam, kad nereikėtų užsiiminėti matematikos uždavinių sprendimu, su savo komanda pristatėme naują skaičiuoklę “ Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų”. Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatytmas. T.y., svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet išsiaiškinti, kokiam etatui šį suma galėtų būti prilyginama.
Pasibaigus 126 (ar 140) dienų laikotarpiui, galite rinktis: Išeiti vaiko priežiūros atostogų (iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, su galimybe neapmokamų atostogų iki 3 metų). Dėl vaiko priežiūros išmokos reikia teikti atskirą prašymą „Sodrai“. Grįžti į darbą. Kadangi motinystės išmoka dažniausiai išmokama visa iš karto, o pirmoji vaiko priežiūros išmoka gaunama tik praėjus maždaug mėnesiui po vaiko priežiūros atostogų pradžios, svarbu atsakingai planuoti šeimos biudžetą šiam pereinamajam laikotarpiui.
Tėtis gali pasinaudoti tėvystės atostogų išmoka, kurios laikotarpis trunka 30 kalendorinių dienų. Norint gauti šią išmoką, būtinas pusmečio darbo stažas per paskutinius dvejus metus. Išmokos suma skaičiuojama pagal paskutinių 12 mėnesių (be paskutinio mėnesio) vidurkį ir sudaro 77,58 % kompensuojamojo darbo užmokesčio. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai.
Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui.
Jei nesate tikri, kas dar priklauso būnant vaiko priežiūros atostogose, kviečiu susipažinti plačiau šiame straipsnyje.
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (BSI). Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 % atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 %. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūrios mėnesiais. T.y. Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn. Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Žinoma, praktiškai tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis ir kt.
Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 % kompensuojamojo uždarbio dydžio. 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 % kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 %. Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažimama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 % buvusio vidutinio atlyginimo. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Mamadieniai ir tėvadieniai Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.
tags: #papildomos #pajamos #gimdymo #atostogu #metu
