Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas ne tik džiaugsmo ir laukimo, bet ir daugybės fizinių bei psichologinių iššūkių. Nors visuomenėje vis dar gajus mitas, kad moteris viską gali įveikti viena, specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai itin svarbus ją supantis palaikymas, ypač iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Pogimdyminis nuotaikos ir nerimo sutrikimas (PNNS) yra viena dažniausiai pasitaikančių gimdymo komplikacijų, su kuria susiduria 1 iš 7 pagimdžiusių moterų. Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau sužino apie pogimdyminę depresiją, tačiau daugelis, įskaitant ir terapeutus, vis dar mažai žino apie PNNS, kuris apima platesnį spektrą emocinių būklių, tokių kaip sunki depresija, padidėjęs nerimas, panikos priepuoliai ir kt.
Nėščios ir ką tik vaikelio susilaukusios moterys yra tarsi atakuojamos įvairiausiomis visuomenės žinutėmis apie tai, kaip jos „turėtų“ jaustis. Pradedant nuo sauskelnių reklamos, nepažįstamų žmonių komentarų ir baigiant jų pačių mamų ar kitų artimoje aplinkoje esančių moterų kalbų, prisiminimų ir pasakojimų. Nėščioji ar jau vaikelio susilaukusi moteris nuolat girdi, kad turi jaustis pakylėta, dėkinga, apimta pilnatvės jausmo, kurį jai suteikia nėštumas ir motinystė. Tačiau taip būna tikrai ne visada. Net jei moteris ir nepatiria PNNS simptomų, nėštumas ir motinystė gali kelti tiek fizinių, tiek emocinių nepatogumų, gali būti nuobodu, nejauku ar net stipriai bauginti.
Anot terapeutės Saros Best, PNNS paveikia beveik 1 mln. JAV gyvenančių moterų per metus. Dažniausiai šios moterys jaučiasi vienišos. Labai svarbu, kad moterys, išgyvenančios PNNS, suprastų, kad tai yra dažnas reiškinys, kurį patiria daugybė moterų. Tam, kad PNNS išgyvenančios moterys jaustųsi geriau, JAV yra kuriamos palaikymo grupės, kur renkasi tokios pačios ar panašius potyrius jaučiančios moterys. Svarbu pabrėžti, kad kai kurias moteris, išgyvenančias PNNS simptomus, dalyvavimas tokiose grupėse ir klausymasis apie kitų moterų patiriamus išgyvenimus veikia neigiamai ir tik suintensyvina jų neigiamas emocijas. Tokiu atveju skatinama dalyvauti visuomeniniame, bendruomeniniame gyvenime, neužsidaryti namie (kiek tik įmanoma), dalyvauti mamų klubuose, kur galima tiesiog dalintis nauja patirtimi (tokiais „klubais“ Lietuvoje neretai tampa parkai ar vaikų žaidimų aikštelės, kur susitinka mamos). Tikrai naudinga ir daugybę gerų emocijų suteiks susitikimas su drauge išgerti arbatos, naujai atidarytos meno galerijos aplankymas ar panaši emocinį pasitenkinimą teikianti veikla.
Nėštumas - tai didelis pokytis, kuris gali sukelti daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas, ypač pirmaisiais mėnesiais, kai dar nėra akivaizdžių nėštumo požymių, gali lydėti nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas. Nėštumas atrodo vyksta, o moteris jaučia, kad nieko negali padaryti. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įvardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti visą nėštumą. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), piešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti.
Panikos priepuolio supratimas nėštumo metu
Panikos priepuolis - tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdieninėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą. Nors nerimą, stresą ir įtampą patiria daugelis žmonių, išsivystęs patologinis nerimas pasireiškia net ir tada, kai realios priežasties tam nėra. Jei kamuoja nerimas, kurį sukėlė aiškiai žinomos priežastys, tokia vidinė būsena praeis išsisprendus situacijai. Tačiau jei nerimas jaučiamas be jokios priežasties ir trunka ilgą laiką, tokia būsena gali privesti iki panikos atakų. Pastebėta, kad panikos priepuoliai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus miega.
Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga ir nesant aiškios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Dažniausiai tokia didelė baimė ir nerimas pasireiškia ne namuose, o esant viešose vietose, pavyzdžiui, prekybos centre, važiuojant liftu ar panašiose vietose. Panikos sutrikimas gali trukti nuo kelių iki keliolikos minučių, retais atvejais iki pusvalandžio. Panikos priepuoliai gali kartotis ir keletą kartų per parą. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda 20-40 metų žmonėms, dažniau moterims.
Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:
- Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Oro trūkumo pojūtis
- Dusulys
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Pykinimas
- Galvos svaigimas, nestabilumas
- Alpimas
- Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
- Mirties baimė
- Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
- Odos paraudimas
Panikos priepuolių priežastys ir gydymas nėštumo metu
Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastės. Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą. Kalbant apie fiziologines priežasces, teigiama, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą. Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti. Taip pat panikos priepuolių atsiradimą gali paskatinti rūkymas, kofeino ar alkoholio vartojimas, narkotinės medžiagos, vaistai, skydliaukės hiperfunkcija.
Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį. Panikos atakoms nedingstant ir per keturias savaites įvykus ne mažiau kaip keturiems priepuoliams, diagnozuojamas panikos sutrikimas, kuriam taikomas specialus gydymas.
Jei žmogus jaučia tam tikrus simptomus, tokius kaip oro trūkumas, skausmas krūtinės srityje, jam bus atliekami specialūs tyrimai. Neradus somatinės ligos, svarstoma, kaip ši būsena gali būti susijusi su nervine sistema. Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Panikos priepuolio ištiktam ligoniui skiriami benzodiazepinai, dažniausiai injekcijomis į raumenis. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų.
Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.
Kaip atpažinti panikos priepuolį ir kaip sau padėti? #gydytojulupomis
Kaip nusiraminti panikos priepuolio metu ir po jo?
Pagrindinis tikslas, ištikus panikos priepuoliui, yra bandyti nusiraminti, nors tai ir gali būti sunku. Keletas patarimų, kurie padės įveikti panikos priepuolį:
- Dėmesys į kvėpavimą: Sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą. Gilus, lėtas kvėpavimas užmerktomis akimis yra nepakeičiamas dalykas. Šių dviejų veiksmų poveikis yra sąmoningas širdies ritmo sulėtėjimas, kūno prisotinimas deguonimi ir netiesioginis kortizolio koncentracijos mažinimas (kortizolis yra atsakingas už susijaudinimo ir nerimo jausmą). Atsistokite arba atsisėskite patogiai ir, įkvėpdamos oro, sutelkite dėmesį į jo kelią per kūną. Iškvėpdamos įsivaizduokite, kaip su juo jūsų kūną palieka stresas.
- Suvokimas, kad tai praeis: Panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra.
- Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių: Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra. Stenkitės pakeisti šias mintis pozityviais teiginiais, tokiais kaip: ,,Aš žinau, kad pajėgsiu susitvarkyti”, ,,Aš klausysiu visų gydytojų nurodymų gimdymo metu ir man pavyks”.
- Artimųjų palaikymas: Žmogui, patiriančiam panikos atakas, svarbus artimųjų palaikymas, nors jis to gali ir neparodyti. Neapleiskite panikos priepuolius patiriančiųjų, padėkite jam nusiraminti išeidami pasivaikščioti ar kartu giliai kvėpuojant. Taip pat gera pagalba gali būti paskatinimas kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Be to, svarbu pasirūpinti, kad kūdikio laukimo metu ir po jo moteris gautų pakankamai poilsio. Gerai išsimiegoti nėštumo metu gali būti sudėtinga, o kai tik kūdikis išvysta šį pasaulį, gerai ir netrukdomai išsimiegoti yra beveik neįmanoma. Dauguma nėščių ir ką tik vaikelio susilaukusių moterų susiduria su šia problema, tačiau toms, kurios kenčia nuo PNNS simptomų, miego trūkumas daro daug didesnę žalą. Manoma, kad yra labai glaudus ryšys tarp PNNS ir miego sutrikimų. Sutrikęs miegas gali būti viena iš PNNS priežasčių arba gali būti ženklu, kad atsiranda PNNS. Gero miego higienos praktikavimas - toks kaip miego rutinos įsivedimas, lovos naudojimas tik miegui ir seksui, vengimas vartoti kofeiną antrojo dienos pusėje - yra puiki pradžia. Tačiau net labai motyvuotai susireguliuoti savo miegą mamai, privalančiai pasirūpinti mažuoju žmogučiu ar nėščiajai, kuriai fiziniai pokyčiai neleidžia užmigti, susitvarkyti su miego problema yra labai sudėtinga. Jei yra galimybė gauti pagalbos naktimis iš savo antrosios pusės, kitų artimųjų ar auklės, reikia drąsiai tos pagalbos paprašyti. Galima susidaryti kėlimosi „pamainas“. Svarbiausia, kad mama galėtų bent kelias valandas (4-5 val.) nepertraukiamai miegoti nakties metu.
Fizinė veikla ir jos nauda
Daugybė atliktų tyrimų įrodo, kad fizinė veikla, mankšta ir sportas yra puikus būdas nuotaikai pagerinti ir nerimui sumažinti. Tyrimais įrodyta, kad sportas mažina net ir depresijos simptomus. Taigi sportas, fizinė veikla ar mankšta yra be galo svarbi sudedamoji gydymo dalis toms moterims, kurios dėl nėštumo ar maitinimo krūtimi negali ir/ar nenori vartoti vaistų. Net ir toms moterims, kurios pasirenka vartoti gydytojų paskirtus vaistus nerimo ar depresijos simptomams palengvinti, fizinė veikla yra būtina greitesniam sveikimui.
Iškarto po to, kai po apsilankymo pas jus prižiūrintį gydytoją, ji patikina, kad sportuoti ar užsiimti fizine veikla yra saugu, reikia pradėti. Svarbu nepersistengti ir pradėti mažais žingsneliais, nedideliais krūviais. Svarbu tiesiog pajusti, kad po truputį siekiate ir pasiekiate savo užsibrėžtų tikslų. Svarbu suprasti, kad jėgos ir energija atsistatys po truputį. Tai suvokti ypatingai sunku toms moterims, kurių mąstymas remiasi „viskas arba nieko“ strategija. Pradėkite nuo 5-10 min. pasivaikščiojimo gryname ore (net ir kartu su mažyliu, jei tai būtina), tikrai nebūtina iš karto nubėgti 5 kilometrų ar užsiimti intensyvia 45 minučių treniruote. Žingsnis po žingsnio ilginkite savo pasivaikščiojimus ar didinkite mankštos laiką ir krūvius.
Socialiniai santykiai ir palaikymas
Vienas svarbiausių dalykų laukiantis ir pagimdžius yra socialiniai santykiai. Tai reiškia, kad moteris turi turėti draugų ar kitų artimų žmonių, su kuriais galėtų pasidalinti išgyvenimais, paatvirauti, susitikti. Ką matau savo konsultacijų metu - labai dažnai moterys visas viltis sudeda į vyrą, tačiau neretai tai tik apsunkina padėtį, nes vyras nebūtinai pajėgus suprasti, ką patyrėte, juk nėštumo bei gimdymo patirtis yra moteriška. Juk mes net pačios dažnai nesuprantame, kas su mumis vyksta. Psichologas gali padėti susiorientuoti, susidėlioti taškus, akcentus.
Anot specialistės, dar iki gimdymo reikėtų pagalvoti, kas yra tos draugės ar artimieji, kurie ištikus sunkioms akimirkoms galėtų atvažiuoti padėti ar tiesiog pabūti kartu. Yra tyrimų, kurie rodo, kad geri socialiniai santykiai po gimdymo moterims gali padėti sumažinti pogimdyvinės depresijos tikimybę, ar, jai ištikus, greičiau su ja susitvarkyti. Specialistė džiaugiasi, kad Lietuvoje pastaruoju metu randasi įvairių grupių, socialinių veiklų, susitikimų ir paskaitų tiek nėščiosioms, tiek jau tapusioms mamomis - moterys dalijasi patirtimis, jaučiasi išklausytos, „ne vienos tokios“, kartu lanko užsiėmimus, socializuojasi.
„Paprastas pavyzdys - moteris viena namie su vaiku, ir moteris su kita mamyte kartu stumiančios vežimėlius. Tada ir verkiantis vaikas taip negąsdina, ir diena kitokia. Socializacija labai svarbi. Tuo pačiu noriu pabrėžti, kad tai - ne tas pats, kas aklas bandymas vos tik pagimdžius bėgti „į viešumą“ ir stengtis kuo greičiau „grįžti į gyvenimą“, - šitą „madą“ reikėtų pamiršti, nes tai - individualu, ir jeigu neduosite pakankamai laiko savo smegenims susiprasti ir priimti naują realybę, iš to bandymo greitai išeiti į viešumą gali gautis priešingas rezultatas, - teigia specialistė. - Neskubėkite, leiskite smegenims susivokti, niekur nepulkite stačia galva, nes socialiniuose tinkluose pamatėte, kad kita mama jau po dviejų savaičių grįžo į verslą, sporto salę ar dar kur, - jūs nežinote, kokia kaina ji tai daro, o mano patirtis rodo, kad dažnai realybė būna visai kitokia...“
S. Valevičienė taip pat akcentuoja, kad tyrimai rodo, jog moterims, turėjusioms depresiją po gimdymo, yra didesnė tikimybė vėl susidurti su sunkesne psichologine būsena laukiantis antrosios atžalos, taip pat tokiais atvejais, kaip Joanos - kuomet kažkada jau buvo sirgta depresija, nes tai liudija, kad žmogus gali turėti užslopintų psichologinių problemų, kurios gali „pabusti“ įvykus gimdymui, tačiau vėlgi - absoliutinti nereikia, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalaujantis objektyvaus specialisto vertinimo.
Nesvarbu su kokiais simptomais susiduria nėščia ar ką tik mama tapusi moteris, žinojimas, kad ji nėra viena, geresnis miegas, fizinė veikla ir bendravimas padės pasijusti žymiai geriau. Nėščios moterys turėtų kaip įmanoma labiau vengti stresinių situacijų, nerimo ir kitų neigiamų pojūčių dėl savo sveikatos ir vaisiaus būklės. Tačiau to visiškai išvengti neįmanoma. Su panikos priepuoliais, stresinėmis situacijomis ir padidėjusiu jautrumu galima susidoroti konstruktyviai. Jei nekontroliuosite savo emocijų ir elgesio, galite pakenkti sau ir savo dar negimusiam kūdikiui.
