Sokratas (gr. Σωκράτης; 469 m. pr. m. e. Alopekėje, netoli Atėnų - 399 m. pr. m. e. Atėnuose) - senovės graikų filosofas, gyvenęs ir veikęs Atėnuose. Jis yra viena įtakingiausių figūrų Vakarų filosofijos istorijoje, nors pats nerašė jokių veikalų. Viskas, ką žinome apie jo idėjas ir gyvenimą, yra išlikę jo mokinių ir amžininkų užrašytuose darbuose, tarp kurių svarbiausi yra Platono ir Ksenofonto dialogai bei Aristofano komedijos.
Kilmė ir ankstyvasis gyvenimas
Sokratas gimė 469 m. pr. m. e. Alopekėje, netoli Atėnų. Jo tėvas, Sofroniskas, buvo skulptorius, o motina, Fainaretė, - pribuvėja. Jaunystėje Sokratas gavo gerą išsilavinimą, mokėsi pas Anaksagorą. Tėvas jį mokė savo amato, tačiau Sokratas, nors ir įgijęs skulptoriaus įgūdžių, didžiąją laiko dalį paskyrė filosofijai, todėl gyveno gana skurdžiai. Sulaukęs 18 metų, Sokratas tapo Atėnų piliečiu, prisiekęs laikytis įstatymų.
Per Peloponeso karą Sokratas tarnavo Atėnų kariuomenėje ir dalyvavo Poteidajos, Amfipolio bei Delijo mūšiuose. Viename iš mūšių, Poteidajoje, jis išgelbėjo gyvybę kilmingam atėniečiui Alkibiadui.
Filosofiniai ieškojimai ir Sokrato problema
Viena didžiausių paslapčių, susijusių su Sokrato gyvenimu, yra vadinamoji „Sokrato problema“. Mes neturime jokių jo paties parašytų veikalų, todėl viskas, ką žinome apie jo pažiūras, yra grindžiama jo mokinių, ypač Platono, interpretacijomis. Ilgainiui kilo klausimas, ar Sokratas nebuvo tik Platono sugalvotas personažas, skirtas jo paties idėjoms išreikšti. Vis dėlto istorikai sutinka, kad Sokratas buvo tikras žmogus.
Sokratas nesiekė turtų ir gyveno gana vargingai. Jis manė, kad svarbiausia yra siekti dvasinio tobulėjimo ir žinių. Idealus gyvenimas, pasak Sokrato, yra nuolatinis gėrio ieškojimas. Jis buvo puikus oratorius ir gebėdavo pritraukti minias žmonių savo diskusijomis, nes kartais kalbėdavo bet kam, kas tik jo klausydavosi.
Sokrato metodas ir etika
Sokratas sukūrė savitą mokymo metodą, žinomą kaip sokratinis metodas, kuris naudojamas iki šiol. Jis iškeldavo problemą ir suskaidydavo ją į paprastesnius klausimus, siekdamas padėti pašnekovui pačiam atrasti tiesą. Šis metodas, paremtas ironija ir elenchu (diskutuojant paneigti pašnekovo nuomonę, atskleidžiant prieštaravimus), buvo skirtas skatinti kritinį mąstymą ir siekti etinių sąvokų apibrėžimo.
Sokratas laikė, kad dorybė yra žinojimas, kas yra dora, šaunu ir gera. Tik tas, kas sugeba racionaliai pagrįsti savo dorą elgesį, yra iš tiesų doringas. Jis teigė, kad tik dievai turi patikimą žinojimą, o žmonės tenkinasi nuomone, kurią privalo siekti racionaliai pagrįsti. Jo garsusis teiginys „žinau, kad nieko nežinau“ reiškia supratimą apie žmogiškojo pažinimo ribotumą.
Sokrato etika yra intelektualistinė: būtina ir pakankama doro elgesio sąlyga yra dorybės prigimties ir esmės žinojimas. Jis manė, kad nedoras elgesys kyla iš nežinojimo ar nesuvokimo, kas yra iš tiesų naudinga.
Paskutinieji metai ir mirtis
Sokratas buvo pripažintas kaltu dėl „jaunimo tvirkinimo“ ir „tradicinių dievų negerbimo“. Manoma, kad jis viešai kritikavo ir žemindavo įtakingus Atėnų žmones, todėl šie, keršydami, jį apkaltino.
Nors Sokratas turėjo galimybę pabėgti iš kalėjimo, jis atsisakė, remdamasis keliais argumentais: jo mokymas kituose miestuose nebūtų taip gerai priimtas, jis norėjo gyventi laikydamasis įstatymų, o pabėgimas sumenkintų valstybės reputaciją. Be to, jis manė, kad filosofas neturėtų jausti mirties baimės.
Sokratas buvo nuteistas mirti išgerdamas nuodų taurę. Ksenofontas pasakoja, kad teismo metu Sokratas elgėsi nepaklusniai, o paklausus, kokios bausmės norėtų, komiškai atsakė, kad norėtų kompensacijos ir nemokamos vakarienės. Galiausiai, 399 m. pr. m. e., Sokratas mirė Atėnuose, mirkstantis dėl savo įsitikinimų.
Sokrato teismas (Platono atsiprašymas)
Palikimas
Nors Sokratas nieko nerašė, jo įtaka Vakarų filosofijai yra milžiniška. Jis laikomas Vakarų filosofijos tėvu, kurio mintys skatino perėjimą nuo gamtos filosofijos prie etikos ir žmogaus pažinimo klausimų. Jo mokymai turėjo didelę įtaką Platonui, Aristoteliui ir stoikams, o jo dvasia įkvėpė daugelį vėlesnių mąstytojų.
Apibendrinant, mes niekada iki galo nesužinosime, kas buvo Sokratas, nes istorinių įrodymų trūksta. Tačiau iš Platono ir kitų jo mokinių darbų galime susidaryti įspūdį apie jo gyvenimą ir filosofiją. Kaip tikras kankinys, Sokratas mirė vardan tiesos ir išminties.
Sokrato biografija trumpai:
- Gimimo metai ir vieta: 469 m. pr. Kr., Alopekė (netoli Atėnų).
- Mirtis: 399 m. pr. Kr., Atėnai.
- Tėvai: Sofroniskas (skulptorius) ir Fainaretė (pribuvėja).
- Veikla: Filosofas, Atėnų pilietis, karys.
- Metodas: Sokratinis metodas (dialektika, ironija, elenchos).
- Pagrindinės temos: Etika, dorybė, žinojimas, gėris, savęs pažinimas.
- Nuopelnai: Laikomas Vakarų filosofijos tėvu, padėjo pamatus etikai ir logikai.
- Mirtis: Nuteistas mirti išgerdamas nuodų taurę.
