Evangelijoje pagal Matą kalno pamokslui suteikiama vieta po viešo Jėzaus gyvenimo pradžios aprašymo.
Kalnas šiame kontekste suvokiamas kaip naujojo Sinajaus kalno simbolis, nuo kurio Jėzus - naujasis Mozė - skelbia savo įstatymą.
Ankstesniame skyriuje pasakojama apie didžiules Jėzų ėmusias sekti minias, kurioms Jis skyrė savo pamokymus. Tačiau ši Jėzaus kalba dovanojama mokiniams, gimstančiai bendruomenei, tiems, kurie vėliau bus vadinami krikščionimis.
Sakydamas pamokslą, Jėzus atsisėdo, jam prisiartino mokiniai. Jis pradėjo skelbti palaiminimus. Vienas iš jų skelbia: "Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo."
Kas yra gailestingieji?
Sakinys pradedamas žodžiu, reiškiančiu laimingas, sėkmingas - palaimintas/-i. Šiame kontekste žodis taip pat įgauna ir būti Dievo palaimintu reikšmę. Tarp devynių palaiminimų tekste šis užima centrinę vietą.
Palaiminimai nenusako elgesio normų, dėl kurių premijuojama, jie nusako tikras ir ypatingas galimybes, kaip tapti panašesniems į Dievą. Palaiminimai perkeičia ir atnaujina bendriausius mūsų mąstymo principus. Jie yra ne tik guodžiantys žodžiai, bet turi galią perkeisti širdį, kurti naują žmoniją, Žodžio skelbimą padaryti veiksmingą.
Gailestingumo kilmė ir reikšmė
Žodis gailestingumas kildinamas iš hebrajiško rehem, reiškiančio įsčias. Juo nurodoma į beribį dieviškąjį gailestingumą - kaip kad motina yra prielanki savo vaikui. Tai meilė, „kuri nematuoja, yra apsti, universali, konkreti.
Tai meilė, kuri siekia sužadinti abipusiškumą, o tai yra gailestingumo tikslas.
Praktikuojant gailestingumą
Tad jei ir patiriame įžeidimą ar neteisybę, atleiskime ir mums bus atleista. Būkime pirmi, kurie praktikuoja gailestį ir atjautą! Net jeigu tai atrodo sunku ir reikalauja drąsos, akistatoje su kiekvienu artimu klauskime: kaip su juo elgtųsi jo motina?
Būti gailestingais yra daugiau nei atleisti. Reikia didelės širdies, siekiant kuo greičiau visa ištrinti, visiškai sudeginti tai, kas galėtų būti mūsų santykio su kitais kliūtimi.
Atleidimo svarba santykiuose
"Po dvejų santuokos metų mūsų dukra ir jos vyras nusprendė išsiskirti. Ją ir vėl priėmėme į savo namus, o įtampos momentais stengėmės kantriai mylėti, atleisdami ir užjausdami širdimi, išlikdami jai ir jos vyrui atviri, o ypač stengdamiesi neteisti."
Įtempti ir išardyti santykiai yra seni kaip pasaulis. Sentėvis Kainas buvo pirmasis, kuris leido kartėlio ir piktumo vėžiui ėsti jo širdį. Nuo tų pirmųjų dienų pavydo ir neapykantos dvasia vedė mus prie kai kurių tragiškiausių įvykių žmonijos istorijoje.
Manau, jog ta naikinanti priešiškumo, piktumo ir keršto dvasia vienaip ar kitaip yra paveikusi kiekvieną žmogų žemėje. Gal net pasitaiko akimirkų, kai tą dvasią pastebime savyje. Be abejo, žinome, kad tai yra blogai.
Dievo gailestingumo principai
Doktrina yra aiški. Visi priklausome nuo Gelbėtojo. Nė vienas iš mūsų negalime išsigelbėti be Jo. Kristaus Apmokėjimas yra beribis ir amžinas. Mūsų nuodėmių atleidimas įvyksta tam tikromis sąlygomis. Turime atgailauti ir turime būti pasiruošę atleisti kitiems.
Žinoma, šie žodžiai atrodo visiškai priimtini, kai taikomi kam nors kitam. Labai aiškiai ir lengvai galime suvokti baisias pasekmes, kylančias dėl to, kad kiti teisia ir puoselėja pagiežą. Bet kas dėl mūsų pačių išankstinio nusistatymo ir nuoskaudų, mes dažnai pateisiname savo pyktį kaip teisų ir savo sprendimus kaip patikimus ir vienintelius tinkamus.
Nors negalime matyti kito širdies, manome, kad pažįstame blogą motyvą ar net blogą žmogų, vos jį pamatę. Savo Laiške romiečiams apaštalas Paulius rašė, jog tas, kuris teisia kitus, yra nepateisinamas. Jis paaiškino, jog teisdami kitus, mes pasmerkiame save, nes visi yra nusidėję.
Atsisakymas atleisti yra sunki nuodėmė - nuodėmė, dėl kurios Gelbėtojas mus įspėjo. Šiuo klausimu mūsų Gelbėtojas kalbėjo taip aiškiai, kad belieka mažai vietos asmeninėms interpretacijoms.
Kai Viešpats reikalauja, kad atleistume visiems žmonėms, tai apima ir mus pačius. Iš tikrųjų šį pamokslą apie kitų teisimą galima būtų pasakyti vienu žodžiu. Tai taip paprasta. Tiesiog turime liautis teisę kitus ir pakeisti kritiškas mintis ir jausmus nuoširdžia meile Dievui ir Jo vaikams.
Dievas yra mūsų Tėvas. Esame Jo vaikai. Visi esame broliai ir seserys.
Kaip neiššvaistyti gyvenimo?
Atleidimas sau ir kitiems
Atleisti sau ir kitiems nelengva. Iš tikrųjų daugeliui iš mūsų tai reiškia iš esmės pakeisti savo nusistatymą ir mąstymą - netgi pakeisti širdį.
Bet štai gera žinia. Kai mūsų širdys prisipildo Dievo meilės, mums atsitinka kažkas gero ir tauraus. Mes vykdome „Jo įsakymus, o Jo įsakymai nėra sunkūs. Kuo daugiau leidžiame Dievo meilei valdyti mūsų mintis ir jausmus - kuo daugiau mūsų meilei Dangiškajam Tėvui leidžiame skleistis mūsų širdyse - tuo lengviau mums mylėti kitus tyra Kristaus meile.
Kaip visada Kristus yra mūsų pavyzdys. Savo mokymais ir gyvenimu Jis parodė mums kelią. Jėzus sakė, kad lengva mylėti tuos, kurie mus myli. Netgi nedorėliai gali tai daryti. Jėzus Kristus mokė aukštesnio įstatymo. Jo žodžiai skamba per amžius ir yra skirti mums mūsų laikais. Jie skirti visiems, kurie trokšta būti Jo mokiniai.
Tyra Kristaus meilė gali pašalinti pasipiktinimo ir keršto žvynus nuo mūsų akių, leisdama mums matyti kitus taip, kaip mūsų Dangiškasis Tėvas mato mus: kaip ydingus ir netobulus mirtinguosius, turinčius vertę ir potencialą, kurių net negalime įsivaizduoti.
Kaltinimų ir nedraugiškumo pasaulyje yra lengva imti ir mesti akmenis. Kaip Jėzaus Kristaus mokiniai atsakykime į piktumą gerumu. Mus supantys žmonės yra netobuli. Žmonės daro tai, kas erzina, nuvilia ir piktina. Tačiau turime pamiršti savo nuoskaudas. Iš dalies šis mirtingas gyvenimas skirtas to išmokti.
Atminkite, dangaus gyventojams bus bendra tai, kad jiems bus atleista. Padėkite savo naštas prie Gelbėtojo kojų. Neteiskite. Leiskite Kristaus Apmokėjimui pakeisti ir išgydyti jūsų širdį. Mylėkite vienas kitą. Apie tai liudiju vardu To, kuris taip besąlygiškai ir tobulai mylėjo, kad atidavė savo gyvybę už mus, savo draugus. Achajoje. Kristaus!
Palaiminimai pagal Matą
- Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė.
- Palaiminti, kurie liūdi: jie bus paguosti.
- Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.
- Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės: jie bus pasotinti.
- Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
- Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
- Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.
- Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės: jų yra dangaus karalystė.
- Palaiminti jūs, kai žmonės jus keiks, persekios ir, meluodami visaip šmeižia jus dėl manęs.
tags: #palaiminti #gailestingieji #jie #susilauks #gailestingumo
