Lvovas, neoficiali Ukrainos kultūros sostinė, žavi savo istorine architektūra ir turtinga praeitimi. Miestas, kuriame susipina įvairių epochų ir kultūrų įtaka, siūlo daugybę lankytinų vietų, tarp kurių išsiskiria Šv. Jurgio bažnyčia - svarbus dvasinis ir architektūrinis paminklas.
Šis graikų katalikų (unitų) kompleksas, esantis ant kalvos, nuo seno laikomas šventa vieta. Pats Lvovo miestas įkurtas XIII amžiuje, o jo istorija glaudžiai susijusi su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Abiejų Tautų Respublika.
Istorinis kontekstas ir įkūrimas
Miestas, pavadintas princas Leo vardu, iš pradžių kūrėsi ant Pilies kalno šlaito. Vėliau princas Levas įsakė pastatyti vienuolyną savo dėdės, princo Vasylkos, garbei, kuris vėliau atsidėjo Dievui. Jau XIII amžiaus pabaigoje čia stovėjo medinė bažnyčia, o po penkiasdešimties metų kalną vainikavo vienuolyno kompleksas.
Kompleksas, kurį matome šiandien, pradėtas statyti 1750-aisiais metais. Kaip ir istorinis Lvovo centras, jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Graikų katalikų šventovė
Šv. Jurgio bažnyčios kompleksą sudaro katedra, varpinė, Metropolito rūmai, namas, terasa ir sodas Vladycha. Vienuolynas nustojo egzistuoti 1817 m., o Šv. Jurgio katedra perėjo į graikų katalikų bendruomenės rankas. Nuo tada šventykla tapo tikrojo krikščioniško tikėjimo simboliu.
1946 m. Ukrainos graikų katalikų bažnyčia buvo uždrausta, o Jurgio katedros kompleksas perduotas stačiatikių bendruomenei. Tik 1990 m. rugpjūtį bažnyčia grąžinta savo pirminės konfesijos tikintiesiems.
Graikų katalikų bažnyčia, dar vadinama unitų, išlaiko stačiatikių apeigas, tačiau pripažįsta popiežiaus viršenybę.
Katedros statybos istorija
Pagrindinis šventyklos ir kitų sakralinių pastatų architektas - Bernardas Meretynas, vokiečių kilmės architektas, atvykęs į miestą 1738 m. Po ilgų svarstymų, 1744 m. jis laimėjo konkursą naujo Jurgio komplekso statybai.
Katedra, sukurta baroko ir rokoko stiliumi, po Metropolito Atanazijaus Šeptyckio mirties, 1750 m. buvo tęsiama jo įpėdinio Leono. Bernardui Meretinui mirus 1759 m., katedros apdailos darbus tęsė Klementijus Ksaverijus Fezingeris.
Skulptūros, vaizduojančios fundatorius Ataną Šeptyckį ir Leoną, bei Jurgio arklys, draskantis drakoną, priklauso meistro Jono Georgijaus Pinselio darbams.
Ką verta žinoti keliaujant
Dėl savo padėties ant kalvos, Šv. Jurgio katedra matoma beveik iš visur Lvovo centre. Adresas: Šv. Jurgio aikštė, 5. Pasiekti galima 6-uoju tramvajumi (stotelė - Šv. Jurgio aikštė).
Svarbu atsiminti, kad Šv. Jurgio bažnyčia yra veikianti šventykla, o ne muziejus. Ji simbolizuoja tiltą tarp Bizantijos Rytų ir Lotynų Vakarų, jungiantį krikščioniškojo dvasingumo ir kultūros paveldą.
Išorė
Katedros išplanavimas grindžiamas graikų kryžiaus forma. Tarp skersinių yra keturios koplyčios. Statybą ant būgno vainikuoja didelis apvalus kupolas. Daugybė piliastrų ir akmens žibintų rokoko stiliumi suteikia pastatui harmonijos ir didybės.
Prie įėjimo veda ilgas laiptas su ažūrine balustrada, puošta vazomis. Kiemo vartus puošia alegorinės statulos, simbolizuojančios tikėjimą ir viltį, bei Romos ir Graikijos Bažnyčių atvaizdai.
Interjeras
Katedros interjero dekoravimas priklauso Fabyanskio menininkui S. (1876 m.). Baroko, rokoko ir klasicizmo stiliai interjere susilieja į vientisą visumą.
Skulptūros prie įėjimo ir altoriaus, sienų tapyba „Apaštalų pasirodymas“, „Vyskupas“, altoriaus kompozicija „Kristaus mokymas“ (darbas Smuglevičiaus), ovalo formos pranašų ikonostasas, baroko angelų skulptūros ir pagrindinio altoriaus puošyba - visa tai kuria ypatingą atmosferą.
Kripta
Pasak metraščių, katedros kriptoje palaidotas princas Levas. Vėliau čia buvo laidojami Galisų stačiatikių vyskupai. Nuo 1700 m. katedra tapo bažnyčios primatų laidojimo vieta.
Kriptoje ilsisi Metropolitas Andrejus Šeptyckis, patriarchas Josifas Slipijus, kardinolai Mykolas Ivanas Liubačivskis, Sembratavičius, Silvestras, vyskupas Vladimiras Sterniukas. Kripta atvira lankytojams.
Šv. Jurgio bažnyčioje saugomos dvi stebuklingos ikonostaso kopijos, relikvijos ir Turino drobulės kopija.
UNESCO pasaulio paveldo dalis
Lvovo istorinis centras 1998 m. įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Teritoriją sudaro Kijevos Rusios ir viduramžių laikotarpio Lvovo miesto dalis, taip pat Šv. Jurgio bažnyčios teritorija ant Šv. Jurgio kalno.
Istorinio centro ansamblio teritorija apima 120 ha. Kultūros paveldo objektų apsauga rūpinasi dvi ministerijos, tačiau, nepaisant ypatingo statuso, paminklai dažnai rekonstruojami, keičiant jų pirminę išvaizdą.
Mieste išliko daug istorinių pastatų, tarp kurių Šv. Jono Krikštytojo katedra, Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia, armėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Vyskupų rūmų kompleksas, Švč. Mergelės Marijos katedra, Boimų ir Kampianų koplyčios, dominikonų bažnyčia, bazilijonų vienuolynas ir kt.
Šv. Jurgio bažnyčia, kaip originalus Lietuvos nacionalinės gotikos architektūros paveldo pavyzdys, yra vienas didžiausių ir seniausių XV a. pabaigos - XVI a. pradžios ansamblių. Nors gotikinis interjeras neišlikęs, išliko barokinės įrangos fragmentai.
Šiandien atgijusi Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia yra mylima ir lankoma tikinčiųjų ir piligrimų.
