Vaikų globos namai - tai institucijos, kuriose apgyvendinami vaikai, likę be tėvų globos. Nevalstybiniai vaikų globos namai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų gerovę ir suteikiant jiems saugią bei rūpestingą aplinką. Šiame straipsnyje aptarsime nevalstybinių vaikų globos namų svarbą, jų veiklos principus, sąrašą Lietuvoje bei galimybes prisidėti prie jų veiklos.
Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu.
Nevalstybinių vaikų globos namų svarba
Nevalstybiniai vaikų globos namai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų gerovę ir suteikiant jiems saugią bei rūpestingą aplinką. Jie atlieka keletą svarbių funkcijų:
- Alternatyva valstybinei globai: Nevalstybiniai vaikų globos namai suteikia alternatyvą valstybinei globai, kuri ne visada gali užtikrinti individualų dėmesį kiekvienam vaikui.
- Individualizuota priežiūra: Nevalstybiniai globos namai dažnai gali pasiūlyti individualizuotą priežiūrą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius ir norus. Jie prisitaiko prie jų poreikių ir norų, užtikrina funkcionalumą.
- Bendruomenės įtraukimas: Nevalstybiniai globos namai dažnai glaudžiai bendradarbiauja su vietos bendruomene, įtraukdami savanorius ir rėmėjus.
- Inovacijos ir lankstumas: Nevalstybiniai globos namai gali greičiau diegti inovatyvius metodus ir lanksčiau reaguoti į vaikų poreikius.
Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.
Nevalstybinių vaikų globos namų veiklos principai
Nevalstybiniai vaikų globos namai savo veikloje vadovaujasi tam tikrais principais, kurie užtikrina kokybišką vaikų priežiūrą:
- Vaiko interesų prioritetas: Visada svarbiausia yra vaiko interesai ir gerovė.
- Individualus požiūris: Kiekvienam vaikui skiriamas individualus dėmesys, atsižvelgiant į jo poreikius ir talentus.
- Saugumas ir stabilumas: Vaikams užtikrinama saugi ir stabili aplinka, kurioje jie gali jaustis ramūs ir užtikrinti.
- Bendradarbiavimas su šeima: Jei įmanoma, nevalstybiniai globos namai bendradarbiauja su vaiko biologine šeima, siekiant išsaugoti ryšius ir galbūt sugrąžinti vaiką į šeimą.
- Socialinė integracija: Vaikai skatinami dalyvauti visuomeniniame gyvenime, lankyti būrelius, sporto užsiėmimus ir kitas veiklas.
Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimynos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Jie nuoširdžiai stengiasi sukurti globotiniams tokias sąlygas, kad jie kuo mažiau jaustų šeimos netektį, augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais.
Istorinis kontekstas: vaikų globos ištakos Lietuvoje
Profesorius emeritas habil. dr. Vytautas Karvelis (1933-2011) rašė: "Lietuvoje jau nuo seno buvo kuriamos įvairios religinės labdaros ir pasaulietinės organizacijos, kurios steigė kūdikių (pamestinukų) namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas".
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. 1791 m. XIX a. Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kt.) pradėjo kurtis labdaros draugijos. Iki Pirmojo pasaulinio karo globos įstaigos veikė Vilniuje bei kituose miestuose ir miesteliuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų - našlaičių prieglaudos.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė. Visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, suvalstybintos vaikų prieglaudos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus. V. Karvelis rašo: "1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis. Didelė dalis vaikų buvo našlaičiai. Kitą dalį sudarė vaikai, netekę per karą tėvų, ir vaikai, kurių tėvai negalėjo suteikti jiems reikiamos pagalbos. Vaikų namuose buvo apgyvendinami ir globojami ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai ir išimties tvarka vaikai, kurie dėl susidariusių nepalankių aplinkybių negalėjo mokytis, gyvendami savo tėvų namuose, ar negalėjo gauti paramos iš savo tėvų. Vaikų namuose auklėtiniai buvo suskirstomi į auklėjamąsias grupes. Kiekvienai grupei buvo priskiriamas auklėtojas."
Nuo 2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenė. T. p. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose.
Šiuolaikinė vaikų globa Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje yra savivaldybių vaikų globos namai, vaikų globos grupės; valstybiniai ir nevalstybiniai globos namai; socialinės globos namai vaikams su negalia.
VGN teikia globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas: be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba); laikinai globos namuose apgyvendintiems vaikams tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.
VGN savo veiklą grindžia: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos higienos normomis.
Įgyvendinant vaikų globos institucijų pertvarką, gruodžio pabaigoje uždaromi Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę paskutiniai vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų, nurodo organizacijos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė.
„Pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų, o šiandien norime drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėjome teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinome vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą“, - cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Uždaryti tuomet Lietuvoje veikusius 95 vaikų globos namus buvo pradėta 2014 m. Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose.
Ministrės teigimu, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai. „Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo“, - kalbėjo I. Ruginienė.
177 šeiminiuose namuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai.
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje, pažymi R. Ladauskienė.
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.
„Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - kalbėjo R. Ladauskienė.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.
Nevalstybinių vaikų globos namų sąrašas Lietuvoje
Šis sąrašas apima įvairias nevalstybines įstaigas, teikiančias globą ir paramą vaikams:
- Nestacionarių SPC-o Samariečių VGN ,,Naminukas‘‘, P. Mašioto g.
- VšĮ Elektrėnų VGN, Draugystės g.
- Kauno VGN ,,Namų židinys‘‘, k. Grybausko g.
- Labdaros paramos fondas ,,Nemuno krašto vaikai‘‘, Vilkijos laikinieji VGN, Bažnyčios g.
- VšĮ ,,Visos Lietuvos vaikai‘‘, Koncerto k.
- Agentūros ,,Visos Lietuvos vaikai‘‘ Klaipėdos fondo filialas, Vaivos g.
- Nevyriausybiniai VGN ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas‘‘, Ozo g.
- Pamūšio parapijiniai VGN, Pamūšio k.
- Programa ,,Šv. Jono vaikai‘‘, Antakalnio g.
- Visų Šventųjų parapijos VLGN, Visų Šventųjų g.
- VšĮ ,,Lietuvos katalikų moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras‘‘, Aušros Vartų g.
- VGN - ai, M. Balinskio g.
- Mergaičių prieglauda, Žirmūnų g.
- VšĮ ,,Vaiko tėviškės namai‘‘, Slatkevičiaus g.
- VšĮ ,,Vaiko užuovėja‘‘, Medeikių k.
- VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namai, Ežero g. 18, Alvito k.
- VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai, Avikilų k.
- VšĮ Mosėdžio parapijos VGN, Akmenų g.
- VšĮ Paparčių Šv. Juozapo VGN, Domininkonų g.
- VšĮ Šakių VGN, V. Kudirkos g.
- VšĮ VLGN ,,Atsigręžk į vaikus‘‘, Lenkų g.
- VšĮ Čižiūnų laikinosios globos centras (,,Atsigręžk į vaikus‘‘ filialas), Čižiūnų k.
- LVGN ,,Šaltinėlis‘‘, P. Kriaučiūno g.
- Gargždų ugdymo centras ,,Naminukas‘‘, Kranto g.
- Kauno Vaikų gerovės centras ,,Pastogė‘‘, P. Plechavičiaus g.
- BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, Turgaus g. 22/Tomo g.
- VšĮ Marijampolės soc. Pagalbos centro Kartų namų laikinosios vaikų globos padalinys, Bažnyčios g.
Šis sąrašas nėra baigtinis, nes nuolat atsiranda naujų iniciatyvų ir organizacijų, siekiančių padėti vaikams, likusiems be tėvų globos.
Parama nevalstybiniams vaikų globos namams
Nevalstybiniai vaikų globos namai dažnai priklauso nuo paramos, todėl kiekvienas gali prisidėti prie vaikų gerovės:
- Finansinė parama: Galima skirti finansinę paramą, kuri padės užtikrinti vaikams reikalingas prekes ir paslaugas.
- Savanorystė: Galima tapti savanoriu ir padėti vaikams ruošti pamokas, organizuoti laisvalaikį ar tiesiog pabūti su jais.
- Daiktinė parama: Galima paaukoti drabužių, žaislų, knygų ar kitų reikalingų daiktų.
„Vaikai yra vaikai“ komanda kartu su globos centrais dalyvavo šiame renginyje ir kalbėjo apie globos svarbą bei bendruomenės vaidmenį kuriant saugią aplinką vaikams.
Vilniaus knygų mugėje keturias dienas veikė bendra globos centrų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos erdvė, kvietusi lankytojus sustoti ir pasikalbėti apie vaikų globą. Per keturias mugės dienas prie stendo vyko daug gyvų pokalbių, žmonės domėjosi globos galimybėmis, klausė apie globėjų patirtis, dalijosi savo mintimis. Mugėje netrūko ir prasmingų susitikimų. Buvo pristatyta Paramos vaikams centro psichologių parengta knyga „Ryšį kuriantys tėvai“, taip pat Tomo Dirgėlos knyga „Tu esi ne vienas. Dėkojame visoms globos centrų komandoms, kurios prisidėjo prie dalyvavimo mugėje ir padėjo kurti atvirą erdvę pokalbiui apie tai, kas svarbiausia vaikams.
Kviečiame youtube kanale nemokamai stebėti jau šeštus metus iš eilės organizuojamą metinę globos centrų konferenciją „Sėkmingos globos link. Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Vaiko teisių Tarnybos Youtube kanale.
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose buvo uždaryti paskutinieji vaikų globos namai. Apie 6 tūkstančiai tėvų globos netekusių vaikų gyvena pas laikinus ir nuolatinius globėjus, šeimynose, tačiau dar daugiau nei 1000 vaikų, iš kurių didžioji dalis yra vyresni nei 10 metų, gyvena šeiminiuose namuose. Nors atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti globėjais, jų paieška išlieka dideliu iššūkiu. Globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. Simboliška, kad paroda vyksta iki 1990 m. „Tada, kai pamačiau Tave“ yra ne tik nuostabus pasakojimas apie globojančių šeimų kasdienybę, bet ir atsargus raginimas pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume duoti mūsų visų vaikams. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą.
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos. 1989 priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
