Neįtikėtina tiesa apie pagrindinius vaiko poreikius ir kaip jų tenkinimas keičia gyvenimą!

Vaiko poreikiai yra esminis aspektas, užtikrinantis jo sveiką augimą, vystymąsi ir gerovę. Pagrindinius vaiko poreikius galima suskirstyti į kelias grupes, kurios yra vienodai svarbios jo raidai. Tėvams reikia vadovautis sveiku protu, kad atskirtų, kas yra vaiko poreikis, o kas - tik noras ar užgaida.

Fiziniai vaiko poreikiai

Fiziniai poreikiai, dar vadinami fiziologiniais, yra būtini vaiko išgyvenimui ir tinkamai raidai. Tai apima:

Kokybiškas maistas: Vaikui būtina gauti visus reikiamus vitaminus ir mineralus, kad jis galėtų augti sveikas ir vystytis pagal savo amžių. Išgyventi galima ir valgant tik duoną, geriant vandenį, tačiau tai neužtikrins kokybiško vaiko gyvenimo.
Normalus miegas: Tinkamas miego režimas yra būtinas vaiko fizinei ir psichinei sveikatai. Miego metu organizmas atsistato, o smegenys apdoroja gautą informaciją.
Tinkamas poilsio režimas: Vaikui reikia ne tik miego, bet ir aktyvaus poilsio, kuris padeda atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.
Tinkama apranga: Vaikas turi būti tinkamai aprengtas pagal oro temperatūrą, kad būtų apsaugotas nuo peršalimo ar perkaitimo.

Visa tai leidžia vaikui gyventi, išlikti. Tačiau svarbu, kad šie poreikiai būtų patenkinti kokybiškai, nes tai leidžia vaikui augti sveikam ir vystytis pagal savo amžių.

Emociniai vaiko poreikiai

Emociniai poreikiai yra ne mažiau svarbūs nei fiziniai. Vaikai išgyvena tas pačias emocijas kaip ir suaugę žmonės: nerimą, liūdesį, stresą, džiaugsmą ir pyktį. Svarbu, kad vaikai būtų išmokyti tinkamai rodyti emocijas. Emocijų valdymas neturėtų būti suprantamas kaip emocijų vengimas ar slopinimas. Pirmiausia reikia jas atpažinti, o tik tada kontroliuoti jų išraišką. Pavyzdžiui, negali kontroliuoti savo pykčio, bet gali kontroliuoti pykčio išraišką. Tėvai turi išmokyti vaikus, kad jausti įvairias emocijas - yra absoliučiai normalu ir sveika, tačiau jas reikia tinkamai ištransliuoti.

Karantino metu vaikų emocijos gali būti sustiprėjusios, išryškėjusios, nes padidėjęs bendras nerimo lygis. Normalu, kad kiekvienas šeimos narys jaučia ryškiau, stipriau reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, šeimoje.

Psichologiniai vaiko poreikiai

Psichologiniai poreikiai yra būtini vaiko psichinei sveikatai ir gerovei. Šiuo laikotarpiu, kai daug neaiškumo ir neapibrėžtumo, saugumo jausmas vaikams yra bene svarbiausias. Saugumo jausmas yra bazinis vaiko poreikis. Kiekvienas vaikas turi teisę jaustis saugus savo namuose su savo artimiausiais žmonėmis. Suaugę žmonės turi garantuoti, kad vaikas būtų sotus, išsimiegojęs, švarus, apsaugotas nuo įvairių išorės pavojų. Tai rūpestis vaiku, kuris apima ne tik fizinę vaiko priežiūrą, bet ir garantuoti stabilumą vaikui, įvykių nuspėjamumą.

Vaikui svarbu suprasti, kad ir mama turi ribas, ji negali visko, nes turi tik dvi rankas. Tai vadinamasis realistinių ribų poreikis. Vaikas, kuris neturi ribų, jaučiasi nesaugiai. Jis negali pats suvokti, kokios taisyklės galioja pasaulyje, kas galima, o kas ne, todėl suaugę žmonės turi supažindinti vaiką su pasaulio realybe. Taip pat svarbus yra identiteto poreikis - leisti ir padėti vaikui suvokti, kas jis yra, kokios jo savybės, galimybės ir ribos. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir išskirtinis, o vaikystė tas laikas, kai galima drąsiai tyrinėti save ir pasaulį bei suvokti savo prigimtį. Stenkitės nelyginti vaiko su kitais, nes kiekvienas vaikas yra individualus.

Poreikiai ir norai: kaip atskirti?

Vaiko norai ir užgaidos nėra tolygu jo poreikiams ir geriausiems interesams. Tėvams reikia vadovautis sveiku protu, kad atskirtų, kas yra kas. Pavyzdžiui, jeigu vaikas turi didelį poreikį bendrauti, jam galima suteikti tokią galimybę parūpinant tinkamą įrangą: telefoną, Skype programėlę ar kt., kad galėtų bendrauti su bendraamžiais. Juk šiuo laikotarpiu vaikas negali vos panorėjęs pabendrauti su draugu, t. y. negali išbėgti į lauką su juo susitikti, pasimatyti mokykloje ar būrelyje. Deja, galimybės bendrauti yra labai ribotos. Tačiau tai nereiškia, kad turime vaikui uždrausti bendrauti, nes bendravimas yra poreikis, o ne tiesiog užgaida.

Kitas dalykas, jeigu vaikas su savo draugais nori bendrauti visą dieną. Tada vaikui reikėtų priminti ir apie jo įsipareigojimus: atlikti mokyklines užduotis, skirti laiko higienai, bendrai šeimos veiklai. Svarbu jausti skirtumą tarp poreikio bendrauti ir noro tik bendrauti. Jeigu, pavyzdžiui, vaikas turi vieną artimą draugą ir palaiko glaudžius santykius su pusbroliu, sutarkite, kad pasikalbės su vienu ir kitu. Arba kitas pavyzdys, jeigu vaiko bazinis poreikis yra išsimiegoti, turime suteikti jam galimybę patogiai, tyloje, tam tikrą valandų skaičių išsimiegoti, bet neleidžiame jam visą dieną vartytis lovoje, žaisti telefonu ir daugiau nieko neveikti. Svarbu jausti skirtumą tarp poreikio bendrauti ir noro tik bendrauti.

Tėvų reakcija į įkyrius reikalavimus labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Jeigu su paaugliu galima apie tai kalbėtis, paaiškinti, kodėl negalime kažko suteikti, nupirkti ar padaryti (riboja finansinė padėtis, laiko stoka ar pan.), mažesniam vaikui reikia tiesiog paaiškinti, kad dabar negalime, ir tiesiog nukreipti jo dėmesį pasiūlant vaikui malonią veiklą. Maži vaikai mielai persiorientuoja. Jeigu vaikas nenurimsta net keletą kartų pakartojus prašymą, labai audringai reaguoja, reikėtų pagalvoti apie tai, kad galbūt jį stipriai veikia nerimas. Tokiu atveju skirkite jam daugiau dėmesio.

Vaikas labiau nukentės, jei tėvai pildys visus jo norus ir užgaidas. Įsivaizduokime situaciją, kai namuose tėvai sąžiningai pildo vaiko norus, tačiau kas nutiks vaikui patekus į sociumą, kur santykiai užmezgami su daugybe skirtingų žmonių? Čia jo norai nebus tenkinami, tad vaikas patirs didelį nusivylimą, o pasaulį ims suvokti kaip blogą, grėsmingą. Be to, toks tėvų elgesys veikia vaiko asmenybės formavimąsi, - formuojasi neadekvati vaiko savivertė, egocentriškumas, nepagarba aplinkiniams, ribų ir taisyklių nepaisymas.

Vaiko poreikių tenkinimo svarba ir pasekmės

Fizinių poreikių užtikrinimas yra tiesiog būtinas tinkamai vaiko raidai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie psichikos higieną. Vaikai ne visuomet supranta, bet visuomet jaučia, kad tėvai nerimauja, kad šeimoje viskas yra kitaip, nei buvo. Kad vaikams būtų ramiau, visų pirma, reikėtų didelį dėmesį skirti bazinių jų poreikių patenkinimui: kokybiškam miegui, tinkamai mitybai.

Vaikai mato ir jaučia, kaip nerimauja tėvai. Be to, jie girdi informaciją iš televizijos, skaito internete: apie pavojus, ligą, mirtis. Vaikai nerimauja ir tas nerimas pradeda reikštis per emocijas, per elgesį. Suprantama, kad dabar itin sunkus metas tėvams: jie turi būti viską spėjantys, išmanūs, kūrybiški, kantrūs, nesenkančios energijos ir dar atitinkantys daugybę kitų reikalavimų. O šalia to juos pačius kamuoja nerimas dėl ateities, savo, vaikų, tėvų sveikatos.

Neatsiliepiant į vaiko poreikius, gali pakisti jo elgesys: atsirasti pyktis, pasireikšti agresija. Jeigu vaikas iki karantino buvo ramus ir sukalbamas, o staiga tapo piktas, agresyvus, ar, priešingai, labai pasyvus, vangus, užsisklendęs, tai yra požymis, kad jo psichologinė būsena pablogėjo. Vaikui šioje situacijoje būtinai reikia padėti, o ne tikėtis, kad praeis savaime.

Tad tėvai turi nuraminti, skirti vaikams pakankamai dėmesio. Kodėl? Nes jeigu vaikas neturės galimybės išsakyti savo emocijų, išsikalbėti su tėvais apie patiriamus išgyvenimus, taps irzlus, nerimastingas, dažniau verks, suprastės miegas, atsiras įvairūs psichosomatiniai skausmai.

Kaip galima padėti kitam susitvarkyti su nerimu?

Vaiko poreikiai ypatingu laikotarpiu

Šiuo metu ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys išgyvena ypatingą laikotarpį. Sujaukta ne tik suaugusių žmonių, bet ir vaikų dienotvarkė, įprasta veikla, pomėgiai. Nors poreikiai išlieka tie patys, keičiasi tėvų galimybės juos tenkinti. Dabar pasikeitė galimybės bendrauti su žmonėmis tiesiogiai ir daug laiko praleisti gryname ore. Tačiau prisitaikyti galime. Pavyzdžiui, išvažiuokime į atokesnę vietą, kur vaikas galėtų nesibaimindamas ilgai vaikščioti; bendravimą su draugais galime organizuoti nuotoliniu būdu ir pan. Bendravimas vaikams yra vienas svarbiausių dalykų, tad jo riboti negalima.

Šiuo laikotarpiu į vaikų dienotvarkę galima įvesti naują elementą - mokymąsi taisyklingai dezinfekuoti rankas, kitus paviršius. Visa šeima gali imtis namų dezinfekavimo - vaikas mielai įsitrauks į šią veiklą, palaikydamas tai žaidimu.

Svarbu žinoti, kad vaikas visą situaciją suasmenina. Jis pergyvena, kad nesusirgtų mama, močiutė, kad jis pats nesusirgtų. Todėl saugumo jam reikia daugiau nei suaugusiesiems, kuriems labiausiai rūpi, kaip pandemija paveiks pasaulio ekonomiką, šalies darbo rinką…

Aplinkinio pasaulio pažinimo poreikis - vienas svarbiausių. Vaikai yra labai smalsūs. Jų domėjimasis viskuo, ką galima tyrinėti ir stebėti yra neišsenkantis. Todėl tėvams nuo pat gimimo būtina pasirūpinti, kad vaikas galėtų realizuoti šį gebėjimą ir jų smalsumas būtų patenkintas.

Pasaulio suvokimo per jausmus poreikis: Vaikas atranda pasaulį per jutiminį patyrimą - stebėdamas, liesdamas, uostydamas, ragaudamas. Emociškai vaikas pažįsta pasaulį per santykį su jį supančia aplinka, per patyrimus bei išgyvenimus. Yra žinoma, kad vaikai, kurių patyrimų įvairovė yra ribojama dėl įvairių išorinių aplinkybių, išgyvena tam tikrą jautrumo atrofiją.

„Asmeninio efektyvumo” poreikis: Tai siekis veikti savarankiškai, be kieno nors pagalbos. Vaikas nori matyti savo veiklos rezultatus, jausti jų pasireiškimo išoriniame pasaulyje efektyvumą. Jam džiugu pastebėti, kad pokyčiai, kuriuos jis mato, susiję su jo veiksmais. Autorius pabrėžia unikalios patirties svarbą, kuomet „vaikas jaučia, kad jis gali kažką pakeisti: atlikti judesį, garsą, ritmą ir džiaugdamasis sužavėtais tėvų žvilgsiais vėl patirti kūrybinį džiaugsmą. Visą tai turi didžiulę reikšmę sveikos savivokos ir asmeninės vertės jausmo formavimuisi“.

Poreikis vengti nemalonių pojūčių: Kuomet vaikas jaučia skausmą ar kitą nemalonumą, labai svarbu, kad mama ar kitas emociškai artimas vaikui žmogus būtų šalia, galėtų nuraminti, priglausti.

Poreikiai, kaip ir jausmai bei pojūčiai, daro didelę įtaką elgesiui. Didėjant poreikiui kūne auga įtampa, kuri kelia baimę, nerimą ir skatina pastangas patenkinti poreikį. Jei tai pavyksta - žmogus jaučia malonų atsipalaidavimą nuo įtampos. Dažnai atsitinka, kad ne kiekvieną poreikį ir ne visada galima patenkinti, gali būti mažas pasirinkimas arba ribotos galimybės ištransliuoti poreikį.

Vaikas yra psichologinė būtybė. Tvirtas ryšys su šeima, atidus bei supratingas jo poreikių tenkinimas yra labai svarbus tolesnei ne tik fizinei bet ir psichologinei raidai, sveikatai, gerovei. Vaikas, gyvenantis aplinkoje, kur ilga laiką nėra atsižvelgiama į jo poreikius, tampa užsitęsusio streso ir daugelio ligų auka. Vaiko poreikių įvairovė kinta jam augant. Palaipsniui didelę įtaką vaiko elgesiui ima daryti socialiniai poreikiai. Aplinkinių elgesio imitavimas, teigiamų pavyzdžių kartojimas kuria vaiko identitetą, būdingą jo amžiaus tarpsniui. Šie svarbiausi poreikiai, tiksliau jų patenkinimo lygis, įtakoja vaikų gebėjimą kurti artimus emocinius ryšius su kitais žmonėmis. Jei kūdikystėje vaikas patiria nuolatinį tėvų šių poreikių ignoravimą, tai pasireiškia sumažėjusiu gebėjimu bendrauti dvasiškai ir emociškai. Baziniai vaiko poreikiai, gyvybiškai svarbūs vystymuisi, yra tiek fundamentalūs, kad nepraranda savo reikšmingumo sekančiais augimo etapais, likdami aktualiais ir suaugusiųjų amžiuje.