Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Tenka pripažinti, šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui. Iš vaikų pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „neduosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“ , „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu.
Suaugusiojo pavyzdys ir jo įtaka
Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais.
Pavyzdys iš gyvenimo - vaikai įsijautę į žaidimą garsiai kalba tarpusavyje, spontaniška ugdytojų reakcija būna - „nustokit rėkti, kiek galima…“ arba „kaip visada keliat triukšmą, nemokat žaisti ramiai“. Kita dalis ugdytojų, kurie gilinasi į save, stengsis reaguoti kitaip: „matau, kad įsijautėt į žaidimą ir kalbat labai garsiai. Nuo jūsų garsaus kalbėjimo darosi sunku išbūti. Ką darom dėl to?“
Šiai dienai vaikams trūksta gerųjų suaugusiųjų tarpusavio bendravimo pavyzdžių iš kurių vaikai galėtų mokytis kaip sugyventi tarpusavyje. Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius.
Pagal tėvų bendravimo modelį formuojasi vaiko nuomonė apie pasaulį, socialinę aplinką ir visus bendravimo mechanizmus, kurie jame veikia. Jeigu vaikas gauna pakankamai meilės, su juo bendraujama, juo rūpinamasi, jis yra suprastas, pasaulį jis priima kaip saugią vietą, pasitiki savimi, sugeba pasiekti tikslus, yra teigiamai nusiteikęs.
Tėvams svarbu ugdytis savyje gebėjimus atpažinti viduje kylančius jausmus, juos įvardyti visų pirma sau ir juos suprasti. Tai padės geriau pažinti vaiko viduje kylančius jausmus daugelyje situacijų. Taip pat padės geriau pažinti vaiko elgesį ir netinkamo elgesio tikslus. Tėvai taip pat turėtų leisti sau suprasti, kad jų vaikystės patirtis lemia jų santykius su vaikais.
Kasdieninis bendravimas formuoja įgūdžius
Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Praktinis pavyzdys iš vaikų bendro žaidimo smėlio dėžėje - tarkime, smėlio dėžėje žaidžia 10 vaikų, jie visi turi pasidalinti ten esančiais žaislais.
Bendraujant su vaikais nuo pirmų dienų vaikas jaučiasi suprastas, palaikomas, mylimas ir pasitiki savimi. Tėvai turėtų dažniau vaiką apkabinti, bučiuoti, šypsotis jam, kalbėtis su juo. Pirmaisiais metais supažindinti su išoriniu ir vidiniu pasauliu. Svarbu, kad vaikas tyrinėtų pasaulį ne klaidų ir bandymo metodu, o kad tėvai jam viską parodytų ir paaiškintų. Įvardydami vaiko veiksmus, emocijas, mokydami jį naujų žodžių, skatindami, girdami, tėvai užmezga stiprų emocinį ryšį, kuris sudaro pagrindą tolimesniam vaiko vystymuisi ir asmenybės raidai.
Vėliau labai svarbu atkreipti dėmesį, kuo vaikas domisi, kas jam svarbu, kokie jo norai, kas jam patinka ir suteikia džiaugsmo. Čia irgi būtina pabrėžti, kad tėvai tą gali pasiekti tik bendravimo pagalba, kai tarp tėvų ir vaiko yra užsimezgęs emocinis ryšys, nes tik tada vaikas pasitiki tėvais ir gali drąsiai kalbėti, išsakyti savo mintis ir norus.
Kaip bendrauti su vaiku: metodai ir priemonės
Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės labiau atsiveria ir pažįsta vienas kitą, todėl nuo pat mažų dienų tėvai moko savo vaikus bendrauti, kad jie užaugtų ir taptų pavyzdingomis, daug pasiekusiomis asmenybėmis.
Socialinės istorijos
Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.
Vaidmeniniai žaidimai
Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus. Ugdytojams svarbu nenutraukti vaiko žaidimo, kai jiems atrodo, jog vaikai, jų nuomone, žaidžia ar bendrauja ne tinkamai, bet išnaudoti šias situacijas vaikų pažinimui, neįsiterpiant anksčiau laiko, kol tai yra saugu.
Bendravimo su vaiku tvarka ir jos svarba
Kiekviename raidos psichologijos vadovėlyje galima rasti, kad tėvai vaiko gyvenime atlieka labai svarbų ir lemiamą vaidmenį ugdydami, lavindami ir puoselėdami savo vaikų besivystančius socialinius ir emocinius įgūdžius. Juk vaikas, kaip asmenybė, pirmiausia formuojasi šeimoje. Tėvai yra emociniai globėjai ir saugumo garantas bei elgesio modelis. Taigi, kokie yra vaikai, labai priklauso nuo to, kaip su jais elgiasi jų tėvai, kaip sugeba ugdyti vaikų pagrindinius poreikius ir jausmus.
Tam, kad vaikų emocinė raida vyktų sėkmingai, reikalingi nuolatiniai šilti santykiai su jam artimiausiu žmogumi. Tas įtakoja teigiamus lūkesčius, skatinančius bendravimą, asmenybės savybes, reikalingas santykiams palaikyti. Kiekvienas vaikas trokšta emocinės šilumos, meilės, glamonių, supratimo, savęs priėmimo. Čia labai aktualu ir kokią poziciją (vaidmenį) vaikas užima šeimoje. Ypač svarbu, kad vaikas šeimoje jaustųsi reikalingas ir teigiamai vertinamas.
Taip pat būtina bendraujant su vaikais atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsnius, kas būdinga vaikui tuo metu. Pavyzdžiui, kas tiks bendraujant su vaiku, kuomet jam yra 3-8 metai, tikrai nebetiks, kai vaikas įžengs į paauglystes periodą, nes tada didėja vaiko autonomiškumas ir savarankiškumas. Šiuo periodu vaikų ir tėvų bendravimas turėtų įgauti naują turinį bei išlaikomi teigiami emociniai ryšiai.
Pati svarbiausia bendravimo su vaikais prielaida yra artimas vaiko emocinis ryšys su mama ir tėčiu. Ypač svarbus ryšys su motina. Nuo pirmų dienų motina, bendraudama su vaiku, užtikrina jam saugumą, patenkina jo emocinius poreikius, suteikia jam meilės. Tokiu būdu atsiranda vaiko prieraišumas, kuris yra svarbi prielaida brandios asmenybės vystymuisi.
Nuo pirmų dienų mylintys, bendraujantys tėvai yra vaiko pasaulio modelio atitikmuo, santykių su kitais pavyzdys. Pagal tėvų bendravimo modelį formuojasi vaiko nuomonė apie pasaulį, socialinę aplinką ir visus bendravimo mechanizmus, kurie jame veikia.
Bendravimas su vaiku prasideda jau nuo pirmų gyvenimo minučių. Motina ima vaiką ant rankų, apkabina, keičia vystyklus, maitina. Kūdikis atsako mimika, judesiais, verksmu. Vėliau vaikas reaguoja į motinos balso intonaciją, nors neatpažįsta jos tariamų žodžių, girdi jų tarimo toną. Dar vėliau (4-5 mėn.) vaikas sąmoningai mato motinos veidą, kuomet susiformuoja taip vadinama “socialinė šypsena” - tai vaiko pasaulio suvokimas. Pagal motinos veido išraišką, šypseną, emocinę būseną jis pradeda suprasti supančią aplinką. Jau vienerių metų vaikas moka bendrauti. Jis apie savo norus ir jausmus praneša tėvams gestais, garsais, pavieniais žodžiais.
Bendravimo tvarkos nustatymas
Jeigu vaiko tėvai nori turėti dokumentą, kuriame būtų nurodyta konkreti bendravimo tvarka ir jie bet kada galėtų pasiskaityti, kaip kiekvienas konkrečiu atveju turi elgtis, tokią bendravimo su vaiku tvarką tvirtina teismas priimdamas sprendimą. Teismas sprendimą priima visais atvejais, tiek konkrečią bendravimo tvarką vaiko tėvams sudarius taikiai, teismui pateikiant, pavyzdžiui, taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas taip pat sprendimą priima ir tarp vaiko tėvų esant ginčui, kai teismui yra teikiamas ieškinys dėl konkrečios vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, jeigu taikaus sprendimo nepavyko pasiekti naudojantis privaloma mediacija.
Taigi dar iki teismo, tėvams pradedant projektuoti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausiai labai svarbu įsivertinti esminius aspektus. Tai yra, vaiko amžių, tėvų darbo užimtumą ir grafiką, komandiruotes, tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas, jeigu vaikas pas vieną iš tėvų lieka nakvoti, vaiko būrelius, tiek vaiko, tiek tėvų atostogas, šventines ne darbo dienas, tėvų gimtadienius, mamos ir tėvo dienas ir pan. Dažnu atveju pastebima, jog vaiko tėvai šiuos dalykus praleidžia, todėl praktiniame gyvenime, įgyvendinant konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, susiduria su nepatogumais.
Taip pat esminis konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo aspektas yra konkrečių dienų įvardinimas, kada vaikas laiką leidžia su skyriumi gyvenančiu tėvu. Žinoma, jeigu vaikas yra kūdikis arba tarp skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko yra silpnas socialinis ryšys, galimi variantai, kai nustatomos ne bendravimo su vaiku dienos, tačiau kol kas tik valandos, vaikui nenakvojant pas skyriumi gyvenantį tėvą. Tokiu atveju susitikimų vietą galima daryti vaiko gyvenamojoje arba neutralioje vietoje, žaidimų aikštelėse, parkuose ar kitose viešose vietose. Taip pat bendravimo tvarkoje galima numatyti, kad susitikimų valandos palaipsniui ilgėja, bėgant mėnesiams ar metams, kai kūdikis auga arba mezgasi vis artimesnis ryšys. Tačiau, jeigu šalių vaiko jau nėra kūdikis ir tarp vaiko ir tėvo yra nenutrūkęs socialinis ryšys, vienas dažniausių bendravimo grafiko variantų yra, kai skyriumi gyvenantis tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį, pvz., 18.00 val., ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį, pvz., iki 18.00 val. Taip pat skyriumi gyvenantis tėvas vaiką pasiima, pvz., kiekvienos savaitės trečiadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Toks konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas šiandien yra bene dažniausias.
Papildomi aspektai nustatant bendravimo tvarką
Žinoma, numatyti bendravimo tvarką tik kas antrą savaitgalį ir kažkurią darbo dieną neužtenka. Bendravimo su vaiku tvarkoje būtina numatyti ir eilę papildomų aspektų. Vaiko tėvai taip pat turi apsibrėžti, kiek skyriumi gyvenantis tėvas gali praleisti laiko su vaiku per savo atostogas, ar gali su vaiku važiuoti atostogauti į užsienio valstybę. Taip pat vaiko tėvai dažnu atveju nusistato, kad per religines ar valstybines šventes su vaiku laiką leis lyginiais arba nelyginiais metais. Pavyzdžiui, lyginiais metais religines ir valstybines šventes su vaiku leidžia motina, o nelyginiais metais su vaiku religines ir valstybines šventes su vaiku leidžia tėvas. Taip pat svarbu nustatyti ir dienas, per kurias konkreti bendravimo su vaiku tvarka netaikoma. Pavyzdžiui, visais atvejais vaiko tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos per tėvo dieną ir per savo gimtadienį, nepriklausomai nuo to, ar pagal nustatytą bendravimo grafiką vaikas tuo metu turėtų būti su motina, ar ne. Ir atvirkščiai, vaiko motina per savo gimtadienį ir per motinos dieną su vaiku bendrauja ir laiką leidžia, nepriklausomai nuo to, ar tokią dieną, ar savaitgalį vaiko tėvas turėtų pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pagal šalių nustatytą bendravimo su vaiku grafiką. Taip pat svarbu numatyti, ir kaip leidžiamas patoes vaiko gimtadienis, ar bendrai visiems kartu susitikus, ar vėlgi, tėvams vaiko gimtadienį leidžiant pakaitomis lyginiais ir nelyginiais metais. Bendravimo su vaiku tvarkoje labai svarbu numatyti, ir per kiek laiko yra perspėjama apie tai, kad planuojama vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos, jeigu, tarkime, yra derinamos atostogos. Taip pat konkrečioje bendravimo tvarkoje su vaiku pravartu numatyti ir bendravimo laiką elektroninėmis ryšio priemonėmis su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tai svarbu numatyti, tiek kai vaikas būna išvykęs atostogų į užsienio valstybę, tiek kai serga ar kitais ilgesniais nesimatymo atvejais. Vaiko ligos atveju, tėvams yra svarbu numatyti, kaip vyksta bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dažniausiu atveju, numatomas bendravimas arba elektroninėmis ryšio priemonėmis arba atvykstant su vaiku pasimatyti ir pabendrauti į jo gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas yra gydomas ligoninėje arba vaikas ilgai serga, reikalinga slauga ir priežiūra, bendravimo su vaiku tvarkoje įmanoma numatyti, kad vaiko tėvai nedarbingumą pasiima pakaitomis, šia pareiga neperkraunant vien tik vaiko motinos arba vaiko tėvo, siekiant, kad kiekvienas tėvas pakaitomis galėtų dirbti kuo geresnėmis sąlygomis.
Bendravimo tvarka gali būti keičiama
Pažymėtina ir tai, jog pastaruoju metu populiarėja bendravimo su vaiku tvarka modeliu „50:50 procentų laiko“, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Pagal tokį modelį dažnu atveju vaiko tėvai pageidauja sutarti, kad vaikui nebus mokamas ir išlaikymas, kadangi abu tėvai laiko, jog bendraujant su vaiku po lygiai dienų, kiekvienas tėvas vaiką faktiškai bendravimo dienomis ir išlaiko. Šiuo konkrečiu atveju neabejotina, kad pirmiau minėtą bendravimo grafiką „50:50 procentų laiko“ sudaryti tikrai įmanoma. Tačiau tam neturi prieštarauti nei vaiko tėvai, nei pats vaikas. Tokia bendravimo tvarka turi būti patogi ir įgyvendinama visoms šalims. Visgi išlaikymo mokėjimo visiškai atsisakyti nepavyks, kadangi įstatymai numato, kad išlaikymas mokamas vaikui to tėvo su kuriuo nėra teismo nustatytos nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl teismai greičiausiai bet kokiu atveju laikys, jog bent jau simbolinė pinigų suma skyrium gyvenančio tėvo turėtų būti mokama vaikui išlaikymo forma.
Svarbu pažymėti ir tai, kad visais atvejais, net ir teismo sprendimu nustatyta konkreti bendravimo tvarka ateityje gali būti vėl keičiama, jeigu ji dėl vienų ar kitų priežasčių pasidarė nebepatogi. Jeigu pasikeitė darbas, gimė dar vienas vaikas, atsitiko kokia nors didelė nelaimė, atsirado priežastys važiuoti dirbti ar gyventi į užsienį, konkreti bendravimo tvarka gali būti keičiama arba tėvų bendru taikiu susitarimu, arba esant ginčui, civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Būtina nepamiršti ir to, kad, kaip jau minėta, bendravimo tvarką su vaiku tvirtina teismas sprendimu, o teismo sprendimus privaloma vykdyti. Galimi ir atvejai, kai tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Todėl tokiais atvejais galima gauti iš teismo vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi ar kitaip jam kliudoma vykdyti vykdomuosius dokumentus šiuo konkrečiu atveju dėl bendravimo su vaiku tvarkos, gali būti netgi skiriama bauda iki 300 Eur. Apibendrinant, galima teigti, jog visais atvejais privalu suprasti, kad vaiko tėvai turi sutarti ir įsipareigoti dėti visas įmanomas pastangas, siekdami užtikrinti vaiko gerovę, vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines ir kitokias teises. Visais atvejais tėvams privalu savo teises ir pareigas įgyvendinti, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir teises, kadangi abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai vaiko interesams ir gerbdami vaiko teises ir pareigas, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo vaikus abipusiu sutarimu.
Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis. Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę). Žymiai dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau. Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan.
Kaip bendraujama, kai vienas iš tėvų ne visuomet yra vaikui tiesiogiai pasiekiamas, t.y. Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Vaiko interesai - prioritetas
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Ta, tam tikrais atvejais. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus. Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi. Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus.
Civiliniame kodekse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y.
Tais atvejais, kai vaikas su vienu iš tėvų gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą. Nes bendravimo su vaiku tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. Abu tėvai turi kooperuotis vienas su kitu stengdamiesi sustiprinti vaiko ryšį su kiekvienu iš tėvų, t. y. sudaryti sąlygas bendrauti su kiekvienu iš tėvų. Vien tai, kad vaikas neturi arba turi mažesnį emocinį ryšį su, pavyzdžiui, tėvu, nei su motina, su kuria gyvena vaikas, nereiškia, kad tėvas turi bendrauti mažiau laiko su vaiku. Trumpalaikis matymasis su vaiku ir dėl to prarastas ar susilpnėjęs vaiko ryšys su tėvu gali padaryti didesnę žalą vaiko, kaip visavertės asmenybės, vystymuisi nei trumpalaikis vaiko rutinos, stabilios aplinkos sutrikdymas. Nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus ir sudaroma galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kita vertus, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, neprivalo būti nustatyta tokia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią vaikas praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tėvų teisių ir pareigų lygybė bei maksimalus dalyvavimas auklėjant vaiką nereiškia, kad pagal nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Išimtis galėtų būti tik esant tokioms sąlygoms: kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, nustatoma, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Vertinant vaiko interesus, reikšmę turi vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Taigi tėvui (motinai) gyvenant kitoje valstybėje ir periodiškai (kartą ar du kartus per metus) lankantis vaiko gyvenamojoje valstybėje, buvimo joje laikotarpiu tėvui (motinai) gali būti nustatoma bendravimo su vaiku tvarka bendraujant su vaiku du kartus per savaitę, nes toks bendravimo dažnumas atitiktų vaiko interesus. Visgi svarbu nepamiršti, kad bendravimo tvarka nustatoma tokia, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės. Ši teisės norma aiškintina taip, kad teismai, spręsdami santuokos nutraukimo klausimą, turi užtikrinti vaiko teises ir jų stabilumą, kad jos nepakistų tėvams nutraukus santuoką. Teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y.
tags: #bendravimas #su #vaiku #pavyzdys #doc
