Dviguba pilietybė tremtinių vaikams ir kitiems asmenims: svarbiausios išimtys ir taisyklės, kurias privalote žinoti!

Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio valstybių, dviguba pilietybė leidžiama tik išimtiniais atvejais. 2024 m. gegužės 12 d. Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Ksenija Veličkienė primena kokiomis aplinkybėmis Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos šalies pilietybę.

Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės įstatymas numato kelis atvejus, kuomet asmuo gali turėti dvigubą pilietybę. Tai yra itin svarbu tremtinių vaikams ir jų palikuonims, taip pat kitoms išskirtinėms situacijoms. Didėjant emigracijai iš Lietuvos ir mišrių santuokų tarp Lietuvos piliečių ir užsienio valstybių piliečių skaičiui, vaikų su dviguba pilietybe skaičius taip pat auga.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės, surengtas 2024 m., nepasiekė reikiamo balsų skaičiaus, kad būtų priimti Konstitucijos pakeitimai, tačiau išlieka svarbi diskusija apie pilietybės politiką.

Atvejai, kuomet dviguba pilietybė Lietuvoje galima:

Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba yra tokio asmens palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis).
Asmuo pasitraukė ar išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba yra tokio asmens palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis).
Vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimdamas.
Įvaikinimo atvejai.
Santuokos atvejai.
Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., yra asmuo ar jo palikuonis, kuris dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų buvo teismo ar institucijų sprendimu prievarta iškeldintas iš Lietuvos (išsiųstas į lagerį, įkalintas, išvežtas priverstiniams darbams ir pan.).

Asmuo, pasitraukęs ar išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., suprantamas kaip iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kuris iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

Schema su dvigubos pilietybės išimtimis Lietuvoje

Vaikų pilietybė ir dviguba pilietybė

Didėjant emigracijai iš Lietuvos ir mišrių santuokų tarp Lietuvos piliečių ir užsienio valstybių piliečių skaičiui, vaikų su dviguba pilietybe skaičius taip pat auga. Vaikas, pagal užsienio valstybės įstatymus gimimu įgijęs užsienio valstybės pilietybę, gali būti ir Lietuvos piliečiu, turėti dvigubą pilietybę. Tai apima atvejus, kai dviguba pilietybė įgyjama gimstant arba kai pilietybė įgyjama iki 18 metų.

Jei asmuo gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę - iki jam sukako 18 metų (ne gimdamas), jis taip pat gali turėti dvigubą pilietybę.

Infografika apie vaikų pilietybės įgijimą

Santuokos ir įvaikinimo atvejai

Santuokos atveju, asmuo, sudaręs santuoką su užsieniečiu, gali turėti dvigubą pilietę, tuo atveju, jei pilietybė užsienio šalyje jam buvo suteikta automatiškai po santuokos su užsienio valstybės piliečiu sudarymo. Tokia pilietybės suteikimo praktika dažniausiai pasitaiko Islamo valstybėse, kuomet asmeniui nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų pilietybei įgyti, pakanka tik santuokos sudarymo fakto.

Asmuo, budamas Lietuvos piliečiu, gali būti įvaikintas užsienio valstybės piliečių ar piliečio ir įgyti užsienio valstybės pilietybę. Taip pat, jei asmuo, iki jam sukako 18 metų, buvo įvaikintas kitos valstybės piliečių (pilietis) ir dėl to įgijo kitos valstybės pilietybę, jis gali išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.

Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę

Svarbu! Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Tačiau LR piliečiai, kurie įgijo kitos valstybės pilietybę, privalo apie tai informuoti LR Migracijos departamentą arba LR diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę pilietis privalo pateikti per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.

Nepranešimas raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 EUR. Pabrėžtina, kad informuoti apie įgytą kitos valstybės pilietybę privalo visi LR piliečiai, nepaisant pilietybės įgijimo pagrindo ir to, ar jie apskritai turi teisę turėti dvigubą pilietę ar ne.

💥SVARBU: Naujas dvigubos pilietybės įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. vasario mėn. – ką turi žinoti kiekvienas dvigubą pilietybę turintis asmuo

Dokumentų rengimas ir pilietybės atkūrimas

Dokumentų rengimo dvigubai pilietybei procesas, Lietuvos pilietybės atkūrimo atveju, prasideda nuo reikiamų dokumentų surinkimo bei paieškos. Neretai duomenų ar reikiamų dokumentų paieška atliekama Lietuvos archyvuose. Dokumentų paieška Lietuvos archyvuose gali užtrukti nuo 5 iki 30 darbo dienų. Surinkus reikiamus dokumentus, jie tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka, atliekamas dokumentų vertimas.

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu.

Sąrašas dokumentų, susijusių su pilietybe: