Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas. Viena dažniausiai naudojamų - pagalbinis apvaisinimas. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų. Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti.

Kas yra pagalbinis apvaisinimas?

Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai vaikų. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti.

Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.

Metodai ir procedūros

Yra keli pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai, tarp kurių svarbiausi yra intrauterininė inseminacija (IUI) ir apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF).

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI) yra paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas pirmo pasirinkimo pagalbinio apvaisinimo būdas poroms, negalinčioms pastoti. IUI (dar žinoma, kaip intrauterinė inseminacija) procedūra yra santykinai greita ir neskausminga, atliekama be nejautros ar nuskausminančių vaistų. Istoriškai tai yra labai senas būdas. Pradžioje buvo atliekamas spermos suleidimas į makštį, į gimdos kaklelį, vėliau neapdorotos spermos sušvirkštimas į gimdą. IUI gali būti atliekama natūraliame moters cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant ovuliaciją klostilbegitu ar serofenu, naudojant gonadotropinus.

Kaip atliekama intrauterininė inseminacija?

1. Kiaušidžių stimuliacija. IUI gali būti atliekama natūraliame moters cikle, t.y. be kiaušidžių stimuliacijos, tačiau statistika rodo, kad procedūra yra sėkmingesnė, jeigu kiaušidžių stimuliacija yra taikoma. Stimuliacijai yra naudojami vaistai, kurie parenkami, atsižvelgus į konkrečią situaciją. Įprastai vaistų kiekis yra gerokai mažesnis, nei apvaisinimo mėgintuvėlyje (angl. IVF). Pradžioje skiriami vaistai, kurie stimuliuoja 1-2 folikulų brendimą kiaušidėse ir pasiruošimą ovuliacijai.
2. Folikulų augimo stebėjimas. Per ultragarso tyrimus stebimas folikulų augimas, o kai folikulai pasiekia tinkamą dydį, planuojama ovuliacija ir nustatomas optimalus procedūros laikas.
3. Ovuliacijos nustatymas. Folikulams subrendus yra suleidžiama HCG injekcija.
4. Vyro spermos surinkimas ir paruošimas. Procedūros dieną vyras pateikia savo spermą (arba yra ruošiama donoro sperma), kuri specialiai paruošiama. Spermos paruošimo procedūros esmė yra atrinkti tik geriausios kokybės spermatozoidus, todėl negyvybingi, nejudrūs, pažeisti, pakitę, nesubrendę spermatozoidai, o taip pat ir kitos, pašalinės ląstelės, bakterijos ir pan. būna pašalinti. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje.
5. Inseminacija. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Procedūra atliekama naudojant minkštą kateterį, kuris įvedamas į moters gimdą per gimdos kaklelį. Tiesiai į gimdą perkeliama (sušvirkščiama) laboratorijoje paruošta sperma.

Pojūčiai procedūros metu moteriai primena PAP testą, atliekamą vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, t.y. Po procedūros moteris neturėtų jausti skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. IUI yra laikoma labai saugia procedūra ir įvairūs šalutiniai poveikiai pasitaiko retai. Kai procedūra bus baigta, jūsų bus paprašyta bent penkias minutes likti atsipalaidavusioje padėtyje. Tą pačią dieną, kai atliekama procedūra, pacientai gali atnaujinti įprastą fizinę veiklą, įskaitant lytinius santykius. Rekomenduojama keletą dienų pailsėti ir vengti intensyvios fizinės veiklos. Praėjus 12-14 dienų po procedūros atliekamas nėštumo testas.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti. Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šis metodas, dar žinomas kaip IVF (angl. In Vitro Fertilization). Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apsivaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje.

Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūralaus moters mėnesinių cikle. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze. Medicija klinikoje moteris praleidžia apie 2 valandas.

Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos (išsiurbiant jas iš folikulų) kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu. Lytinės ląstelės nėra sukuriamos dirbtinai. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui - spermatozoido ir kiaušialąstės pasimatymas. Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš šių spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį.

Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas.

Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.

Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.

Kitos pagalbinio apvaisinimo procedūros

Be IUI ir IVF, taikomos ir kitos pažangios pagalbinio apvaisinimo procedūros:

• Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI). Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų. ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas.
• Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI). PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.
• Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA). Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI. Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu.
• Embrionų ir kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija). „Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo. Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.
• Kiaušialąsčių šaldymas. Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.
• Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET). Procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklu metu, embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.
• Blastocistų auginimas ir patalpinimas. Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe. Šis metodas ypač tinka atvejais, kai užsimezga keli kokybiški embrionai ir siekiama sumažinti embrionų perkėlimų skaičių.

Nevaisingumo tyrimai ir konsultacijos

Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.

Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:

• moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau;
• moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
• žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.

Atliekami tyrimai:

• Kiaušintakių pratekamumo tyrimai. Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.
• Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma). Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.
• Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų. Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormonas disbalansas padidina pastojimo tikimybę.

Pagalbinio apvaisinimo aspektai

Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą. Kai vyro sperma yra subfertili (vaisingumas yra sumažėjęs, tačiau gali apvaisinti moterį): koncentracija mažesnė nei 20 milijonų mililitre ir progresyvus judrumas - judantis pirmyn - mažesnis nei 50 proc. Alergija spermai - spermai patekus ant moters odos ir gleivinių jos paburksta, parausta, peršti. Problemą išsprendžia prezervatyvų naudojimas, tačiau suprantama, kad tuomet nepavyksta pastoti. Neaiškios kilmės nevaisingumas (t.y.).

Koks yra intrauterininės inseminacijos efektyvumas, t.y. Pavyzdžiui, to ar procedūra atliekama natūraliame moters cikle, t.y. Jeigu nepavyksta pastoti po 4-6 IUI procedūrų, įprastai kitas žingsnis yra apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. IVF).

Remiantis naujausiais tarptautiniais duomenimis, pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičius naudojant IUI pagalbinį apvaisinimą moters kūne, yra dvigubai didesnis nei apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) ciklų skaičius. IUI gali būti atliekama natūraliame arba stimuliuotame moters cikle. Procedūros, atliekamos stimuliuotame moterų cikle, yra efektyvesnės, nes dažnai pasiekiamas net dvigubai didesnis nėštumų skaičius lyginant su IUI, atliekamose natūraliame cikle.

Kiekviena pora - unikali, kaip ir jos kelias į tėvystę. Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Su kiekviena pora dirbame individualiai, įsigilindami į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Mūsų tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu. Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą.

„Northway“ vaisingumo centrai teikia visas pagalbinio apvaisinimo paslaugas: pagalbinį apvaisinimą moters kūne - intauterininę inseminaciją (IUI), pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), mikromanipuliacines IVF procedūras ICSI, PICSI, spermatozoidų aspiraciją iš sėklidžių (TESA) ir jų judrumo atstatymą, atvirą sėklidžių biopsiją (Micro-TESE), atliekama embrionų bei lytinių ląstelių vitrifikacija (šaldymas).

„Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos. Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą, taip pat pacientams yra visiškai nemokamos.

tags: #pagalbinis #apvaisinimas #iui

• Nijolės Oželytės kelias politikoje
• Kaip išsirinkti vaikišką maitinimo kėdutę
• Naujagimių anatomijos muziejaus eksponatai ir sklaidos defektai
• Patirtinis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje
• Kaip serviruoti vaikiško gimtadienio stalą