Svorio priaugimas nėštumo metu yra viena iš opiausių moteriškų temų, sulaukianti daug dėmesio ir diskusijų. Tačiau šiuolaikinės medicinos rekomendacijos ir požiūris į šį klausimą smarkiai skiriasi nuo anksčiau galiojusių nuostatų. Jei anksčiau buvo rekomenduojama priaugti 10-12 kilogramų, tai dabar šios ribos yra platesnės, o individualus svorio prieaugis priklauso nuo daugelio veiksnių.
Kūno masės indeksas (KMI) - pagrindinis orientyras
Pagal šiuolaikines Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, prieš įrašant moterį į nėštumo įskaitą nustatomas jos kūno masės indeksas (KMI) pagal iki nėštumo buvusį svorį. Kaip tik jis ir lemia, kiek svorio bus rekomenduojama priaugti būsimai mamai. KMI apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = kūno masė (kg) / ūgis (m²).
Pateikiama lentelė parodo rekomenduojamą svorio prieaugį pagal KMI:
| KMI (kg/m²) | Svorio prieaugis (kg) |
|---|---|
| < 19,8 | 12-18 |
| 19,9-25,9 | 11-16 |
| 26-29 | 7-11 |
| > 29 | 5-9 |
Paprastai tariant, kuo moteris apkūnesnė ir jos kūno masės indeksas didesnis, tuo jos „limitas“ priaugti svorio per nėštumą yra mažesnis. Ir, priešingai, liesuolės gali priaugti daugiau.
Pavyzdžiui, esant normaliam kūno masės indeksui (18,5 - 24,99), leidžiama priaugti nuo 12 iki 18 kg, vidutiniškai - 15 kg. Tokios yra naujausios rekomendacijos.
Kodėl kinta svorio prieaugio rekomendacijos?
Medicinos mokslų daktarė Žaneta Kasilovskienė, klinikos „Maxmeda“ gydytoja akušerė ginekologė, aiškina, kad pasikeitęs gyvenimo būdas turėjo įtakos ir svorio priaugimo normoms. „Šiandien yra pasikeitęs gyvenimo būdas: anksčiau moterys daugiau vaikščiodavo, o dabar lipame iš automobilio į automobilį, darbas dažniausiai sėdimasis, daug laiko praleidžiame prie kompiuterio. Valgome maistą su įvairiais priedais, skatinančiais norą valgyti, todėl svorio nėščiosios priauga šiek tiek daugiau negu anksčiau. Miestietės rizikuoja priaugti daugiau svorio, negu fiziškai daugiau judanti kaimo gyventoja.“
Svorio augimo dinamika nėštumo metu
Sveika būsimoji mama iki 12 savaitės gali visiškai nepriaugti svorio arba jis gali svyruoti +/- 1 kg. „Yra tyrimų, kad daugiau svorio iki 12 nėštumo savaitės priaugančios moterys turi didesnę nėštumo komplikacijų tikimybę, joms bus sunkiau numesti svorio po gimdymo. Priaugti daug svorio pirmus tris nėštumo mėnesius nėra gerai.“
Vaikutis labai sparčiai ima augti ir gimdos tūris didėja nuo antro nėštumo trimestro pradžios, t. y. nuo 16 savaitės. Tada didėja maisto medžiagų, vitaminų, amino rūgščių poreikis, išauga moters apetitas.
- Vidutiniškai iki 22 nėštumo savaitės rekomenduojama nuo pradinio svorio priaugti 5 kg (+/-1 kg).
- Nuo 22 iki 27-28 nėštumo savaitės moteris per savaitę vidutiniškai priaugti po 300 g.
- Didžiausias svorio augimas laukia nuo 28-os nėštumo savaitės iki pabaigos, tada per savaitę vidutiniškai priaugama po 500 g.
Svoris baigia augti iki 37-38 savaitės, tada jis pradeda svyruoti: vieną savaitę kilogramas gali atsirasti, kitą - nukristi.
Kur „nusėda“ nėštumo kilogramai?
Kartais būsimos mamos klausia: „O kur tie nėštumo kilogramai „nusėda“, jei vaikutis sveria viso labo 3-4 kg?“ Gydytoja sako, kad jie pasiskirsto ir vaikučiui, ir mamai:
- Didėja gimda (apie 1 kg).
- Padaugėja cirkuliuojančio kraujo moters organizme (apie 1.5-2 kg).
- Sveria placenta (apie 0.5-0.6 kg).
- Sveria vaisiaus vandenys (apie 1 kg).
- Sunkėja krūtys (apie 0.5-1 kg).
- Pats vaisius (3-4 kg).
- Papildomas riebalinis audinys ir skysčių kaupimasis.
„Gamta sutvarkiusi taip, kad nėščiajai reikalingas ir tam tikras riebaliukų sluoksnis - kai kurių lytinių hormonų gamybai, taip pat riebalinis audinys yra lyg mažojo dubens apsauga“, - sako gydytoja.
Didelis svorio prieaugis ir jo pasekmės
Daug mamos kilogramų = didelis kūdikis = sunkus gimdymas? „Mokslinėje literatūroje šiuo klausimu yra prieštaringų nuomonių. Vis dėlto daugiau tyrimų už tai, kad per nėštumą priaugančios daugiau svorio moterys turi didesnę tikimybę pagimdyti didesnio svorio naujagimius. Kokio dydžio gims kūdikis, lemia ir kiti veiksniai - genetika, lytis (berniukai dažnai gimsta stambesni už mergaites) ir pan. Nešiojant didesnį vaisių, didėja ir sunkesnio gimdymo, plyšimų, tarpvietės kirpimų, cezario pjūvio komplikacijų, vaiko traumų tikimybė. Aišku, vaisiaus svoris yra tik vienas veiksnių. Taip pat svarbu, koks moters dubuo, vaikučio padėtis ir kt. Literatūros duomenimis, antsvorio turinčioms gimdyvėms sunkiau atsidaro gimdos kaklelis, tokioms moterims du kartus dažniau užsitęsia nėštumas, t. y. daugiau negu 42 nėštumo savaitės.“
„Svarbiausia priežastis, dėl ko per nėštumą priaugama per daug svorio - netinkama mityba ir persivalgymas“, - sako gydytoja.
Kai svorio priaugama per mažai ar per daug
Medicinos mokslų daktarė Ž. Kasilovskienė mano, kad būsimai mamai turėti namuose svarstykles verta, nes per daug ar mažai priaugtas svoris gali įspėti apie tam tikras ligas: „Jeigu svorio priaugama mažai, gali lėčiau augti vaisius, gal moteris turi medžiagų apykaitos bėdų ir priežastis - skydliaukės ligos?“
Gydytoja neslepia, kad pasitaiko dėl grožio badaujančių nėščiųjų, nes moteriškai prigimčiai svoris ir grožis yra labai svarbūs. „Kai kraujo tyrimas rodo žemą hemoglobiną, matau, kad moteris nepriauga reikiamo svorio, klausiu, kodėl jūs nevalgote pakankamai. „O iš kur jūs žinote?“ - sutrinka.“
Vis dėlto dažniau pasitaiko per didelis svorio prieaugis, kai nėščioji kemša viską iš eilės, numojusi ranka, o svarstyklėms parodžius tikrovę teisinasi: „Aš nieko nevalgau.“ Gydytoja sako, kad sparčiai augant svoriui moteriai gali padidėti kraujo spaudimas, o kai jo akivaizdžiai per daug, prireikia gliukozės tyrimo, ar neprasideda gestacinis (nėštumo) diabetas.
Mityba nėštumo metu
9 gydytojos sveikos mitybos patarimai
Kad nėštumas būtų sveikas ir svorio priaugimas optimalus, svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Gydytoja Ž. Kasilovskienė dalijasi 9 patarimais:
- Mitybos dienoraštis: Rašykite, ką suvalgėte, ir vakare įvertinkite klaidas.
- Iškrovos diena: Kartą per savaitę rinkitės lengvesnį maistą, atsižvelgiant į dienos baltymų, skysčių ir mineralinių medžiagų poreikį.
- Venkite per daug angliavandenių: Ribokite produktus su aukštu glikeminiu indeksu (saldumynai, pyragaičiai, miltiniai patiekalai).
- „Chemijai“ - ne: Venkite maisto su saldikliais, konservantais ir kitais sintetiniais priedais, kurie skatina apetitą.
- Vakare - lengvi užkandžiai: Vakarienė tebūnie lengvesnė nei pietūs (daržovės, rūgpienis, sultys). Maistą ilgai kramtykite.
- Galima visko, svarbiausia - saikas: Jei suvalgėte saldumynų ryte, vakare atsisakykite miltinių patiekalų.
- Valgyti dažnai ir po truputį: Organizmas badaudamas kaupia atsargas, lėtėja medžiagų apykaita. Dažnas ir mažas maisto kiekis padeda virškinti ir palaikyti normalią medžiagų apykaitą.
- Stiklas vietoj plastiko: Gėrimams rinkitės stiklo butelius, nes plastikas, ypač saulėje, gali išskirti kenksmingų medžiagų.
- Maisto kokybė svarbi būsimo vaiko sveikatai: Sveika mityba būtina ne tik svorio kontrolei, bet ir būsimų vaikučių sveikatai.
Maistą reikėtų valgyti visko po truputį, svarbiausia išlaikyti tinkamą santykį tarp riebalų, angliavandenių ir baltymų. Didžiausią dalį mitybos raciono turi sudaryti grūdinės ir ankštinės kultūros produktai, liesa mėsa, žuvis ir pieno produktai. Svarbu atsisakyti neapdorotos (žalios) mėsos ir žuvies, neplautų daržovių ar vaisių.
