Trombocitai - labai svarbūs kraujo elementai, dalyvaujantys krešėjime. Jų padidėjimas vadinamas trombocitoze. Trombocitų normalus kiekis kraujyje priklausomai nuo laboratorijos svyruoja tarp 150-450 x 10⁹/l. Trombocitams esant >450 x 10⁹/l reikia svarstyti dėl detalesnio paciento ištyrimo ieškant trombocitozės priežasčių. Sveiko suaugusio žmogaus kraujyje šių ląstelių norma paprastai svyruoja nuo 150 iki 450 tūkstančių viename mikrolitre (arba 150-450 x 10^9/l). Kai šis rodiklis viršija viršutinę normos ribą, diagnozuojama trombocitozė. Nors iš pradžių pamatytos į viršų nukreiptos rodyklės tyrimų lape gali išgąsdinti, medicinos specialistai pabrėžia, kad ne kiekvienas padidėjimas reiškia gyvybei pavojingą ligą.
Trombocitai, dar mediciniškai vadinami kraujo plokštelėmis, yra pačios mažiausios žmogaus kraujo ląstelės, gaminamos kaulų čiulpuose iš didelių ląstelių, vadinamų megakariocitais. Skirtingai nei raudonieji ar baltieji kraujo kūneliai, trombocitai neturi branduolio. Jų pagrindinė ir pati svarbiausia užduotis - kraujo krešėjimo užtikrinimas. Vos tik pažeidžiama kraujagyslė, pavyzdžiui, įsipjovus pirštą, patyrus traumą ar vykstant vidiniam kraujavimui, trombocitai akimirksniu reaguoja į pavojaus signalus. Be kraujavimo stabdymo, trombocitai atlieka ir kitas svarbias funkcijas. Jie išskiria specialias biologiškai aktyvias medžiagas ir augimo faktorius, kurie skatina audinių atsinaujinimą, žaizdų gijimą ir netgi dalyvauja imuniniame atsake, padėdami organizmui kovoti su tam tikromis infekcijomis. Vienos trombocito gyvenimo trukmė kraujotakoje yra palyginti trumpa - vos nuo 7 iki 10 dienų. Po to jie yra pašalinami ir suardomi blužnyje bei kepenyse, o kaulų čiulpai nuolat gamina naujas ląsteles, kad būtų palaikoma stabili jų koncentracija kraujyje.
Gydytojai, vertindami padidėjusį trombocitų kiekį, pirmiausia siekia nustatyti šio nukrypimo kilmę. Remiantis medicinos praktika, didžioji dalis (apie 80-90 proc.) visų trombocitozės atvejų yra antrinės kilmės. Tai reiškia, kad padidėjęs kraujo plokštelių kiekis nėra savarankiška kraujo liga, o tik reakcija į kitą organizme vykstantį procesą ar susirgimą. Šiuo atveju kaulų čiulpai yra visiškai sveiki, tačiau jie gauna signalą gaminti daugiau trombocitų dėl išorinių ar vidinių stresorių.
Trombocitozės tipai ir priežastys
Trombocitozė gali būti pirminė arba antrinė. Esant pirminei trombocitozei padidėjęs trombocitų kiekis yra sąlygotas kloninių neoplastiškai pakitusių megakariocitų dalijimosi. Esencialinė trombocitėzė (ET) - viena iš mieloproliferacinių ligų, kada kaulų čiulpuose proliferuoja kloniniai atipiniai megakariocitai, dėl to pagaminama per daug trombocitų. Konkrečių priežasčių, kurios sąlygoja ET atsiradimą, nėra. Pasireiškimą gali skatinti didelių dozių jonizuojamoji radiacija bei kitų toksinių veiksnių poveikis (ilgalaikis sąlytis su benzenu, toluenu ir kt.). Rizika kiek padidėja, jei yra šeimos narių, sergančių mieloproliferacine liga. ET yra gana reta - ja serga 1-2,5 iš 100 tūkst. gyventojų. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama vyresniems (50-70 metų). Moterys serga dažniau nei vyrai. 50 procentų sergančiųjų ET randama teigiama JAK2 geno mutacija (JAK2 V617F). Ši mutacija taip pat dažnai būna teigiama pacientams, sergantiems pirmine mielofibroze ar tikrąja policitemija. Esant JAK2 mutacijai yra aktyvinama ląstelių proliferacija, išsivysto padidėjęs jautrumas citokinams bei skatinama nuo citokinų nepriklausoma ląstelių diferenciacija. Rečiau pasitaiko CALR mutacija (20-30 proc.), o MPL mutacija teigiama tik 4 proc. sergančiųjų.
Reaktyvi, antrinė trombocitozė yra praeinanti būklė, t. y. trombocitai, išnykus sąlygojusiai priežasčiai, grįžta į normos ribas. Reaktyvi trombocitozė retai kada sukelia kokius nors simptomus, pagrindiniai simptomai yra vyraujančios ligos, dėl kurios ir atsirado pakitimai kraujyje. Dažniausios antrinės trombocitozės priežastys yra lėtinės uždegimu pasireiškiančios ligos (reumatoidinis artritas, Krono liga, opinis kolitas), infekcija, pooperacinės būklės. Esant lėtiniam uždegimui, IL-6 stimuliuoja trombopoetino gamybą kepenyse, dėl to intensyvėja trombopoezė. Šis citokinas stimuliuoja megakariocitų augimą ir diferenciaciją. Antrinės trombocitozės metu trombocitų kiekis gali padidėti net iki >1000 x 10⁹/l. Tam tikros infekcijos ir aplinkos veiksniai gali sukelti antrinę trombocitozę. Pavyzdžiui, tokios infekcijos kaip pneumonija, tuberkuliozė ar virusinės infekcijos gali paskatinti kaulų čiulpus gaminti daugiau trombocitų kaip organizmo imuninio atsako dalį. Geležies stokos anemija: Tai viena dažniausių ir labiausiai pacientus stebinančių priežasčių. Vaikams trombocitozė nustatoma gana dažnai, ypač po persirgtų virusinių ar bakterinių infekcijų (pavyzdžiui, po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, ausų uždegimo). Vaiko imuninė sistema reaguoja itin aktyviai, todėl kraujo tyrimuose matomas laikinas trombocitų šuolis. Ūmus ar lėtinis uždegimas. Pvz., bronchitas, plaučių uždegimas, reumatinės ligos, infekcijos. Pooperacinis laikotarpis. Kūnas „atsistato“ po chirurginės intervencijos. Kraujavimas ar traumos. Po kraujo netekimo organizmas kompensuoja, didindamas trombocitų gamybą. Infekcijos. Bakterinės, virusinės, grybelinės - bet kurios gali trumpam padidinti trombocitų skaičių. Kraujavimas ar traumos. Po kraujo netekimo organizmas kompensuoja, didindamas trombocitų gamybą. Geležies trūkumas (anemija). Viena dažniausių priežasčių, ypač vaikams ir moterims.
Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos pirminei trombocitozei. Tokios būklės kaip esencialinė trombocitemija dažnai yra susijusios su specifinių genų, tokių kaip JAK2 genas, mutacijomis. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos trombocitų skaičiui. Pavyzdžiui, rūkymas buvo susijęs su padidėjusia trombocitų gamyba. Be to, dietos, kuriose gausu geležies ir tam tikrų vitaminų, gali prisidėti prie padidėjusio trombocitų skaičiaus.
Simptomai ir diagnostika
Trombocitozė ne visada gali sukelti pastebimų simptomų, ypač ankstyvosiose stadijose. Labai retais atvejais gali pasireikšti galvos svaigimas, skausmas, spaudimas, maudimas krūtinėje, laikini regos sutrikimai, rankų, kojų tirpimas. Apie 25-33 proc. pacientų, kuriems patvirtinama ET, iš pradžių jokių simptomų nebūna. Pagrindiniai nusiskundimai yra susiję su smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslių tromboze, kurios rizika didėja vyresniems pacientams. Esant smulkiųjų kraujagyslių trombozei pasireiškia neurologiniai simptomai: galvos skausmas, praeinantieji smegenų išemijos priepuoliai (galvos svaigimas, sinkopė, kalbos sutrikimas ir kt.), rankų, kojų skausmas, deginimo jausmas. Esant stambiųjų kraujagyslių trombozei simptomai priklauso nuo pažeidimo srities ir apimties. Gali išsivystyti kojų arterijų, vainikinių širdies kraujagyslių ar inkstų arterijų trombozė. Trombai gali susidaryti ne tik arterijose, bet ir venose: kojų, mažojo dubens, kepenų, blužnies. Retesniais atvejais pasireiškia kraujavimas iš dantenų, nosies, virškinamojo trakto. Pastebėta, kad didesnė kraujavimo rizika yra esant trombocitų kiekiui >1000 x 10⁹/l, kartu vartojant antiagregantus. 25-48 proc. pacientų yra splenomegalija. Hepatomegalija, limfadenopatija nebūdinga. Kadangi reaktyvi trombocitozė labai retai sukelia specifinius simptomus, gydymas nėra indikuotinas. Ankstyvose stadijose padidėjęs trombocitų kiekis dažniausiai nesukelia visiškai jokių simptomų. Žmogus jaučiasi puikiai, o nukrypimai pastebimi tik atsitiktinai atlikus bendrą kraujo tyrimą. Eritromelalgija: Tai labai specifinis simptomas, pasireiškiantis deginančiu skausmu, paraudimu ir šilumos jausmu delnuose ir pėdų paduose. Dažniausiai padidėjęs trombocitų kiekis nesukelia jokių simptomų ir nustatomas atsitiktinai atliekant bendrą kraujo tyrimą. Tačiau kai trombocitozė tampa reikšminga arba sukelia komplikacijas, gali pasireikšti šie požymiai: galvos skausmas, svaigimas, regėjimo sutrikimai (mirgėjimas, neryškus matymas), nuovargis, silpnumas, skausmas ar spaudimas krūtinėje, tirpimas ar skausmas galūnėse, odos paraudimas ar tinimas (ypač kojose).
Trombocitozės diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant visus simptomus, kraujo ligų šeimos istoriją ir gretutines sveikatos būkles. Diagnostikai svarbūs anamnestiniai duomenys dėl buvusių ar esamų infekcinių ligų, traumų, būtina išsiaiškinti, ar nėra galimo kraujavimo požymių (pvz., lėtinis kraujavimas iš virškinamojo trakto). Reikia įvertinti, ar nėra skundų, leidžiančių įtarti piktybinę ar sisteminę ligą, lėtinį uždegimą, išsiaiškinti visus paciento vartojamus vaistus, papildus. Pagrindinis laboratorinis tyrimas - bendrasis kraujo tyrimas. Nustačius sumažėjusią hemoglobino koncentraciją, MCV, MCH, galima įtarti geležies stokos anemiją, kuri patvirtinama papildomai atlikus feritino tyrimą (sergant geležies stokos anemija feritino kiekis yra sumažėjęs). Bendrajame kraujo tyrime esanti neutrofilinė leukocitozė, padidėjęs C reaktyviojo baltymo kiekis, padidėjęs ENG gali būti dėl infekcijos, ūmaus ar lėtinio uždegimo. Pastebėjus padidėjusį trombocitų kiekį, pirmasis žingsnis yra pakartoti bendrą kraujo tyrimą po kelių savaičių, siekiant atmesti laboratorines klaidas ar trumpalaikes reakcijas į stresą ar dehidrataciją. Jei rezultatas išlieka aukštas, šeimos gydytojas pradeda pirminės priežasties paieškas: tikrina uždegiminius rodiklius (CRB), geležies atsargas (feritiną), atlieka echoskopiją, vertina paciento vartojamus vaistus. Gydytojas hematologas atlieka išsamius tyrimus. Dažniausiai pradedama nuo kraujo tepinėlio mikroskopinio tyrimo, kuriame vizualiai vertinama trombocitų forma ir dydis. Taip pat atliekami genetiniai kraujo tyrimai, ieškant JAK2, CALR ar MPL mutacijų. Paneigus reaktyvios trombocitozės galimybę diagnozei patikslinti atliekama kaulų čiulpų biopsija, kuria nustatomas padidėjęs ląstelingumas, megakariocitų hiperplazija. Tiriama JAK-2 kinazės mutacija.
Trombocitų kiekis kraujyje gali padidėti ir dėl streso. Taip, stiprus fizinis ar emocinis stresas skatina organizmą išskirti adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai gali priversti blužnį išskirti joje saugomus trombocitus į bendrąją kraujotaką. Nors griežtos vienos ribos nėra, nes daug kas priklauso nuo paciento būklės, medicinoje priimta laikyti, kad trombocitų rodiklis, viršijantis 1000 x 10^9/l, yra laikomas ekstremalios rizikos riba.
Kuo pavojingi padidėję trombocitai?
Trombocitai yra būtini kraujo krešėjimui, tačiau jų perteklius gali sutrikdyti natūralią pusiausvyrą ir sukelti komplikacijas. Pavojus priklauso nuo trombocitozės priežasties, trukmės ir bendrai žmogaus sveikatos būklės. Kritinis momentas, verčiantis gydytojus imtis skubių veiksmų, priklauso ne tik nuo absoliutaus trombocitų skaičiaus, bet ir nuo paciento amžiaus, gretutinių ligų bei trombocitozės kilmės. Tačiau pirminės trombocitemijos atveju pavojus yra kur kas didesnis. Pagrindinė ir pati grėsmingiausia komplikacija yra padidėjusi trombozių rizika. Dėl per didelio kiekio ir pakitusios funkcijos trombocitai gali pradėti savaime klijuotis kraujagyslėse, formuodami krešulius (trombus), kurie blokuoja normalią kraujotaką. Paradoksalu, bet esant itin dideliam trombocitų kiekiui (paprastai virš 1000-1500 x 10^9/l), padidėja ir kraujavimo rizika. Trombocitozė yra medicininė būklė, kuriai būdingas padidėjęs trombocitų skaičius kraujyje. Nors didesnis trombocitų skaičius gali atrodyti naudingas, trombocitozė gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, įskaitant padidėjusią kraujo krešulių, insulto ir širdies priepuolio riziką.
Galimos komplikacijos
- Trombozė (kraujagyslių užsikimšimas): Kai trombocitų kiekis tampa per didelis, padidėja trombų susidarymo rizika. Tai gali sukelti:
- Veninę trombozę - dažniausiai kojų giliųjų venų užsikimšimą (skausmas, tinimas, paraudimas).
- Plaučių emboliją - pavojingą gyvybei komplikaciją, kai trombas patenka į plaučius.
- Miokardo infarktą ar insultą - kai trombas užkemša širdies ar smegenų kraujagysles.
- Kraujavimas: Nors atrodo paradoksalu, didelis trombocitų kiekis gali lemti ir kraujavimą, ypač sergant pirminėmis mieloproliferacinėmis ligomis. Tai susiję su trombocitų funkciniu nevisavertiškumu - jie ne tik gausūs, bet ir netvarkingai veikiantys. Gali pasireikšti:
- Dantenų kraujavimu
- Nosies kraujavimu
- Kraujosruvomis ant odos be aiškios priežasties
Gydymas ir ką daryti
Trombocitozės gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir būklės sunkumo. Reaktyvinė trombocitozė: Didžioji dauguma atvejų - tai nereikalaujanti specifinio gydymo būklė. Užtenka pašalinti priežastį: gydyti infekciją, atkurti geležies balansą, sumažinti uždegimą. Po kelių savaičių trombocitų kiekis dažniausiai normalizuojasi. Pirminė trombocitozė (esminė trombocitemija): Šiuo atveju gali būti taikomas: Vaistinis gydymas trombocitų kiekio mažinimui (pvz., hidroksiurea). Antitrombozinis gydymas - mažų dozių aspirinas, siekiant sumažinti trombozių riziką. Reguliarus hematologo stebėjimas. Esant didelei rizikai - gali būti svarstoma net trombocitaferezė (procedūra, kai pašalinama dalis trombocitų iš kraujo). Jei trombocitozė yra pirminė (nulemta kaulų čiulpų mutacijos), natūralios priemonės trombocitų skaičiaus nesumažins, būtinas medikamentinis gydymas. Tačiau, jei tai lengvas reaktyvinis padidėjimas, didelę reikšmę turi pakankamas skysčių vartojimas, sveika mityba, uždegiminių procesų mažinimas organizme.
Kūno būklės stebėjimas ir tinkamas gyvenimo būdas atlieka lemiamą vaidmenį palaikant optimalią kraujo sudėtį ir sumažinant galimų komplikacijų riziką esant polinkiui į kraujo tirštėjimą. Vienas iš paprasčiausių, bet svarbiausių veiksnių yra pakankamas vandens vartojimas. Dehidratacija lemia skystosios kraujo dalies - plazmos - tūrio sumažėjimą. Dėl to kraujas tampa tirštesnis, labiau klampus, o ląstelių koncentracija tyrimuose atrodo dirbtinai padidėjusi. Mityba taip pat prisideda prie kraujagyslių sistemos sveikatos palaikymo. Nors konkretūs maisto produktai nepakeis kaulų čiulpų veiklos sergant genetinėmis kraujo ligomis, priešuždegiminė dieta gali padėti sumažinti natūralų trombocitų polinkį agreguotis (liptis). Produktuose, tokiuose kaip riebiosios jūrų žuvys (lašiša, skumbrė, silkė), esančios Omega-3 riebalų rūgštys, žinomos dėl savo švelnaus, natūralaus kraują skystinančio poveikio. Be to, labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių, ypač rūkymo. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos ne tik nuolatos pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį (endotelį), bet ir aktyvuoja pačius trombocitus, skatindamos juos kauptis ir formuoti aterosklerozines plokšteles bei trombus. Fizinis aktyvumas - dar vienas galingas ginklas, gerinantis bendrąją kraujotaką, užkertantis kelią kraujo stazei giliosiose kojų venose ir palaikantis sveiką širdies ir kraujagyslių sistemos tonusą.
Trombocitozė yra rimta medicininė būklė, kuriai reikia atidaus dėmesio ir gydymo. Jos priežasčių, simptomų ir gydymo galimybių supratimas gali suteikti žmonėms galimybę laiku kreiptis medicininės pagalbos ir priimti informacija pagrįstus gyvenimo būdo sprendimus.
What is Thrombocytosis? Diagnosis & Treatment of High Platelets | Rapid Review
Kreiptis reikėtų visais šiais atvejais: Trombocitų kiekis viršija 450-500 x 10⁹ / l be akivaizdžios priežasties. Yra simptomų: kraujavimas, galvos skausmai, galūnių skausmas, regos sutrikimai. Pastebite kraujo krešulių požymių - tinimas, skausmas kojose, dusulys. Kartu pakitę kiti kraujo tyrimo rodikliai. Nors vienkartinis padidėjimas dar nereiškia ligos, tik gydytojas gali įvertinti, ar tai pavojinga, ar ne. Verta neuždelsti - ypač jei trombocitų kiekis aukštas ar jaučiate neaiškių simptomų.
tags: #padidejes #trombocitu #kiekis #vaikui
