Vaikai yra ateities žmonės, busimieji mūsų pavaduotojai, mūsų darbų tęsėjai. Vaikas, atėjęs į šį pasaulį, yra gležnutis ir silpnutis padarėlis, kurį ilgą laiką turi lydėti švelni tėvų globa. Jį reikia maitinti, auklėti, mokyti. Nežiūrint didelės mokyklų pedagoginės pažangos, tėvai yra pagrindinis auklėjimo veiksnys, kuris formuoja vaiko būdą, valią ir jausmus. Tėvai taip pat yra ir lietuvybės išlaikymo tvirtovė. Toliau ateina į pagalbą mokykla. Neneigiant mokyklos auklėjamosios įtakos, vis dėlto ji daugiau rūpinasi vaiko proto lavinimu ir įvairių mokslo žinių praktišku teikimu. Tėvai turi būti sąmoningai ir rimtai auklėjimo darbui pasiruošę.
Pirmiausia reikia kreipti dėmesį į vaiko valios ir jausmų auklėjimą, nes, jeigu vaikas bus ir labai išlavintas visose srityse, bet be tvirtos valios ir kilnių jausmų jis nebus niekam naudingas. Vaikai labai mėgsta sekti suaugusius. Mažesnieji tiesiog suaugusiuosius pamėgdžioja. Todėl yra labai svarbu, kad tėvai ir kiti suaugusieji šeimos nariai, vaikams matant, elgtųsi pavyzdingai. Jeigu vaikas matys blogus pavyzdžius, girdės tėvų barnius, keiksmus ir nuolatinę nesantaiką, tai visos gražios kalbos ir naudingiausi pamokymai nueis niekais.
Lavinant vaiko valią draudžiant jam kokį dalyką, reikia, kad patys vaikai sąmoningai suprastų, kodėl tai daryti ir taip elgtis negalima. Ne bausmės baimė, bet sąmoningas supratimas turi lydėti vaiko veiksmus. Čia ir pedagogika aiškiai kalba apie sąmoningą drausmę, bet ne apie mechanišką dresūrą.
Kartą turėjau progos pabuvoti vieno pažįstamo inteligento šeimoje. Ten esant, atėjo laikas vaikams gulti. Maža dukrelė, atsisveikindama savo mamytę, ją pabučiavo, o mums visiems pasakė labanakt. Kai ji buvo jau prie miegamojo durų, motina jai davė paskutinį patarimą: "Aušrele, gražiai atsigulk ir greit užmik! Tik neužmiršk gerai kremu ištrinti savo lūpučių! Labąnakt, mažyte!" Čia tuoj prisiminiau ir kitą motiną, kurios paskutinis prisiminimas vaikams vakare buvo neužmiršt pasimelsti. Kai mes buvome maži, visada mus motulė guldydavo, sukalbėjusi drauge su mumis padėkos maldelę, o paguldžiusi dar palaimindavo savo motinišku kryžiaus ženklu. Tai ir paaugus nebuvo liautasi atlikinėti maldų bendrai su visa šeima, ypač prieš gulsiant vakare.
Visi žinome, kad tėvai vaikams yra pirmasis ir aukščiausias idealas. Į juos nusižiūrėję, jie formuoja savo papročius, stropiai sekdami tėvų pavyzdžiu. Ar negražus yra reginys, kai šeimos tėvas ar motina vakare dėkoja dangiškajam Tėvui už praleistą dieną! Tada ir vaikai pradeda jausti dėkingumą savo tėvams.
Įpročių reikšmė auklėjime šiandien per mažai yra vertinama. Tačiau žmogaus vėlesnis gerumas ar blogumas daug priklauso nuo jaunystėje įsigytų įpročių. Taigi, ir kasdieninė meldimosi praktika, jeigu reguliariai atliekama ir ypač neužmirštama vaiko augimo ir brendimo amžiuje, išsivysto į tvirtą įprotį.
Neseniai teko spaudoje skaityti jaudinantį atsitikimą, kai į namus įsilaužė plėšikas ir buvo bebandąs atlikti savo nusikaltimą. Tik staiga jis išgirdo vaiko vakarinę maldą, garsiai kalbamą. Plėšikas susijaudino ir išbėgo iš namų, atsisakęs savo negarbingo plano. Tai yra visai suprantamas dalykas: jame buvo pažadinti vaikystės atsiminimai, kai ir jis, sudėjęs rankutes, vakarais melsdavosi.
Labai klaidingai elgiasi tie tėvai, kurie visokiais gąsdinimais nori įdiegti savo vaikams palinkimą daryti gera ir bijoti to, kas bloga. Vieni vaikus gąsdina tėvo diržu, kiti "ubagu su maišu", o kiti net Dievu. Vaikams pradėjus triukšmauti, motina šaukia: "Nutilkit! Dievulis jus mato. Jis ateis ir jus įmes į pragarą!" Arba pasako: "Neišdykaukit! Jau ateina tėvas ir jus išlups diržu. Dažnai tėvai griebiasi ir tokių grasinimų: "Jei meluosi, tave Dievulis tuoj nubaus!"
Dar pusė bėdos, jeigu vaikas paklauso to grasinimo ir pasako teisyę. Bet kas tada, jei užsispyręs vaikas vis tiek pameluos? Jis po to pamatys, kad toji tėvų pranašauta bausmė neatėjo. Vaiko sąmonėje kils mintis, kad tėvai jį tik kvailina, apgaudinėja ir jam meluoja. O gal jis pagalvos, kad to rūstaus Dievulio visiškai nėra, kaip nėra ir to "ubago su maišu", kuris niekad neateina ir vaikų neišneša, nors tėvai ir pasakojo, kad jis atėjęs išneša blogus vaikus. Kaip tėvai tada galės jį įtikinti, kad yra Dievas, kad reikia melstis? Tad patyrę auklėtojai jau seniai ragina vengti tokių gąsdinimų ir grasinimų.
Bet tai dar nereiškia, kad kovojant su vaikų melu ir kitomis blogybėmis, nereikia priminti Dievo ir Jo įsakymų. Jokiu būdu! Dievas negali būti atskirtas nuo auklėjimo. Vaiko pasaulis yra skirtingas nuo suaugusiojo. Tačiau tas, kuris gyvena melu persisunkusioje aplinkoje, tampa jo pamėgdžiotoju. Vaikas labai greitai supranta šeimynines ir socialines melagystes, kai jam meluojama, norint priversti klausyti. Dažnai tėvai vartoja tokius "auklėjimo" posakius: "Jeigu išdykausi, tave ragana pagaus. Jei per daug kalbėsi, apsirgsi. Jei neišvalgysi savo sriubytės, mirsi". Šie tėvų posakiai paeina nuo prietaro, kad suaugusiųjų teisybė neturi būti vaikams teisybė. Apgaudinėjamas vaikas taip pat įpranta apgaudinėti, nes jis nori būti didelis ir persiima suaugusiųjų pavyzdžiu. Be to, jeigu jis dažnai erzinamas ir įžeidžiamas, tai įpranta tylėti ir slėpti savo vidaus pasaulį. Verčiamas pasakyti, meluoja.
Vaikas dažnai meluoja ir žaisdamas. Jam patinka kombinuoti, kurti komedijas, sekti pasakas, kai ką pakeisti kitaip, sugalvoti visai naujas istorijas. Kartais vaikas meluoja, norėdamas padaryti tėvams malonumą. Kartais įvairios mandagumo formos įpratina vaiką meluoti. Pavyzdžiui, tėvai įsako vaikui svečiams tai sakyti, to nesakyti, tai nutylėti. Taip pat savimeilė, tuštumas, noras kokio nors malonumo dažnai verčia vaiką meluoti. Interesas ir smaguriavimas čia vaidina nemažą vaidmenį. Tačiau tikra melo nešėja yra baimė. Tad norint pašalinti sąmoningą vaiko melą, reikia pirmiausia šalinti socialinius ir šeimyninius prietarus. Juk žinoma, kad vaikuose melas reiškiasi dažniau negu suaugusiuose. Suaugusiuose melas dažnai yra tik vaikystės liekana.
Daug kartų teko girdėti tėvus kritikuojant mokyklas, kuriose mokymas bei auklėjimas atliekamas laisvai, be prievartos, vaikams žaidžiant, visiškai patenkinant vaikų smalsumą ir iniciatyvą. Reikia žinoti, kad ir vaikas pamėgsta tą darbą ir dirba su atsidavimu, kuris jam patinka, kuriam jis pats gali parodyti iniciatyvos. Nepedagogiškas vaiko varžymas užmuša jo iniciatyvą, jis netenka lankstumo ir tuoj išsisemia.
Be to, nuolatiniai griežti tėvų barimai ir vaiko atstūmimai nuo savęs, varžant kiekvieną vaiko laisvą žodį, išaugina jame pažeminimo jausmą, kuris jį lydi visą gyvenimą. Įpratęs būti žeminamu ir niekinamu, vaikas kartais tampa abejingu visa kam ir nieko neišdrįsta gyvenime nuveikti. Baimės jausmas jį sulaikys prie kiekvieno slenksčio arba išsiugdys nesimpatingas, nieku nepasitikintis charakteris. Yra tėvų, kurie savo vaikams duoda pajusti, kad jie yra kvailiukai ir ne tokie gabūs kaip kaimynų vaikai, kad iš jų nebūsią nieko gero. Toks tėvų elgesys gali visiškai sužaloti vos bebręstančius jaunus daigelius. Panašių dalykų vaikams ne tik nereikia niekad sakyti, bet nereikia leisti net tai pajusti.
Kiekvienas vaikas taip turėtų būti auklėjamas, kad tikėtų savo pasisekimu, kad įvertintų Dievo jam duotus gabumus ir įsitikintų, kad su jais galės daug gero padaryti ir būti visuomenei naudingas žmogus. Kiekvienam vaikui tėvai ir auklėtojai turėtų įkvėpti mintį, kad svarbiausias jo tikslas yra išvystyti ir žmonijos gerovei panaudoti viską, ką gero jis savyje turi. Kiekvienam vaikui reikėtų aiškiai nurodyti, kad jame glūdi neriboti galimumai.
Dažnai tėvai galvoja, kad visos jų pastangos eina veltui ir kad visi jų žodžiai vaikų nepaisomi, užmirštami. Bet praktika aiškiai rodo, jog ne visi geros sėklos grūdai žūsta. Daug jų lieka jautrioje vaiko širdyje, tėvams net nepastebint ir nieko nežinant. Kartais jie labai gražiai išauga ir išbujojo.
Tėvai taip turi auklėti vaikus, kad juose įgytų autoriteto ir pagarbos, paremtos meile, o ne baime.
Tėvų padėka ir svarba gyvenime
Viena iš gražiausių ir nuoširdžiausių vestuvių akimirkų - jaunųjų padėkos tėveliams. Skirdami keletą iš širdies ištartų žodžių, vaikai parodo meilę, pagarbą ir leidžia pasijausti ypatingai brangiausiems, juos užauginusiems žmonėms. Apie planuojamą padėką informuokite šventės vedantįjį ar liudininkus (jei šventę veda jie), kad būtų numatytas laikas bei žodžiai pristatymui. Pasiruoškite padėkos žodžius, geriausia juos pasirašyti ir vestuvių metu tiesiog perskaityti. Galite sukurti savo tekstą, įtraukdami gražiausius vaikystės prisiminimus, keletą asmeniškų, jūsų tėveliams skirtų sakinukų.
Jei planuojate įteikti dovaną tėveliams, galite parinkti simbolinę prasmę turinčią padėką. Pavyzdžiui, tai gali būti rėmelis nuotraukai. Galite nustebinti tėvelius ir susitarti su fotografu, kad vestuvinę nuotrauką atspausdintų dar iki vidurnakčio. Kartu tai bus ir praktiška dovana, nes paprastai visi tėveliai turi pasidėję savo vaikų vestuvių nuotrauką namuose 😉. Kitos gražios simbolinės idėjos - inkiliukai, kurie yra gimtojo lizdo simbolis ir tarsi pažadas, kad grįšite aplankyti vaikystės namų; vazonėliai - simbolinė dovana tėveliams, reiškianti, kad jūs visad prisiminsite savo šaknis, tėvus, suteikusius jums tvirtą pagrindą savarankiškam gyvenimui.
Jei planuojate įteikti keramikinį dubenį, įdėkite į jį obuoliukų ir įteikite su žodžiais "Mes nenukrentam ant žemės, kaip obuoliai... - I variantas".
Mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Mieli tėveliai kiekvieną kartą, kai šypsomės, verkiam, džiaugiamės ar liūdim, mes visada esam dėkingi Jums už šypseną, už gyvenimo pilnatvę, už kelią, kuriuo mokėte ir mokote eiti, už pirmą pabarimą, už švelnų žodį, už plotą per gimtadienius, už atlaidumą dėl vėlavimo po diskotekų, už dviračio vairavimo pamokas, už pasakas prieš miegą. Esame dėkingi Jums už tai, kad auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio - Vestuvių.
Mieli tėveliai, esam Jums dėkingi už meilę, kurią gavome iš jūsų, kai buvome maži, už laimingąsias dienas, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius. Ačiū tėveliai, už jaunystę mūsų, Už polėkį, laimingąsias dienas, Už meilę, kurią gavome iš jūsų, Už viską viską iš širdies dėkojame mes.
Sakykit Tėveliai, iš kur bėga meilės upės? Iš Jūsų rankų, lūpų, iš širdies? Tik Jūs vieni paguodžiat mus suklupus, Kai kiti pagiežos negailės. Jūsų širdyse skaidriausieji šaltiniai Mums gėrio, laimės, džiaugsmo sklidini, Į mūsų taurę pilate lyg vyną Kai grįžtame sužvarbę iš toli.
Kol dar nebuvome tapę tėvais, Niekada neverkėm matydami ašaras. Niekada nesikraustydavom iš proto iš laimės Vien dėl paprasčiausios šypsenos. Niekada nesėdėdavom naktį Žiūrėdami į miegantį vaiką. Mes niekada nesikeldavom kas 10 minučių Tiesiog įsitikinti, kad viskas…tvarkoje. Kol dar nebuvome tapę tėvais, Niekada nelaikydavom rankose miegančio vaiko, Nes gaila padėti. Niekada mūsų širdys nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių, Kad kažkam negalėjom palengvinti skausmo.
Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, paauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse…. Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laukimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų….. O dabar leiskit mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui.
Mieli tėveliai, kiekvieną kartą, kai šypsomės, verkiam, džiaugiamės ar liūdim, mes visada esam dėkingi Jums už šypseną, už gyvenimo pilnatvę, už kelią, kuriuo mokėte ir mokote eiti, už pirmą pabarimą, už švelnų žodį. Priimkite pagarbą, priimkite švelnų žodį Priimkite rugpjūčio tylą laukuose, Kaip gera šiandien mums Visiems žinoti, kad graži šventė Ir nerimas Jūsų širdyse. Brangūs, Tėveliai, nesiliaukite šypsotis Juk mes be Jūsų - upė be vandens. Būkit laimingi, net tada, kai Jūsų švelnūs pirštai paima dalį kančios iš nukamuoto artimo žmogaus kūno. Būkit laimingi, belaukdami vieni kitų begrįžtančių, Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų.
Mieli tėveliai… Sukasi gyvenimo ratas. Yra laikas ateiti, pabūti, išeiti. Niekas nestovi vietoje: jūros banga užlieja krantą ir vėl nutolsta, paukštis užauga, išmoksta skraidyti ir palieka gimtąjį lizdą. Šiandieną aš ruošiuosi iš gimtųjų namų išskristi. Mieli tėveliai, šie gimti namai man visada bus tuo švyturiu, kai į juos skubėsiu, bus tuo židiniu, prie kurio sušilsiu. Meilės išmokau iš jūsų, todėl savo širdies dalelę palieku šiuose namuose. Brangus tėveliai, išauginote mane protinga ir gražia, ir aš šiandiena išeinu, tačiau aš visada liksiu jūsų vaiku, visada glausiuos prie jūsų širdies ir šilumos. Tikiu, kad mūsų Meilė ir Laimė bus didelė, o mūsų naujas gyvenimo kelias bus lygus.
Mieli tėveliai, šiandien Jūs braukiate ašarą…kaip ir tada, kai mes žengėme pirmą žingsnį. Bet šiandien pirmą žingsnį žengiame mes kartu ir jau į mūsų bendrą gyvenimą. Mieli tėveliai, keliame taurę už jus, taip gražiai išauginus, dorai gyvent išmokius, nuo visų gyvenimo negandų apgynus savo dukrą ir sūnų. Kiekvieną kartą, kai šypsausi, verkiu, džiaugiuosi ar liūdžiu, aš visada esu dėkinga Jums, mieli tėveliai, už mano gimimą, už meilę, rūpestį, kantrybę, už šypseną, už gyvenimo pilnatvę, už kelią, kuriuo mokėte ir mokote eiti,. Man visada reikės Jūsų patarimo, meilės, supratimo, Jūsų buvimo šalia. Man visada reikės, kad aš žinočiau, jog Jūs esate šalia. Šiandien susieju gyvenimą su man labai artimu ir brangiu žmogumi, kuris nuo šiol irgi tampa mano kelrode žvaigžde. Bet atminkite, aš niekada nepamiršiu Jūsų ir visada būsiu dėkinga, kad esu. . Myliu Jus visa širdimi ir dėkoju už gerumą, meilę, šilumą, nuoširdumą ir tikrą nepakartojamą vaikystę, paauglystę ir jaunystę. Dar kartą ačiū Jums, tėveliai, už viską.
Greitai bėga laikas. Tavo akyse prabėgo mano vaikystė, paauglystė, tapau savarankiškas. Gerai suprantu, jog jautresnės širdies už mamos tikrai nėra. Kantriai skiepijai man širdyje neapykantą blogiui, vedėte mane gėrio keliu, mokei nepaklysti gyvenimo kryžkelėse…. Kad ir kur Tu bebūtum, mane visada pasieks Tavo begalinis ilgesys. Aš neleisiu, kad Tu gyventum amžinu laukimu. Visada Tavo balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsi, aš užstosiu Tave nuo gyvenimo audrų ir vėjų….. O dabar leisk man atsiremti į Tavo pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Šiandien Tu džiaugiesi turbūt kaip ir tada, kai žengiau pirmą žingsnį. Bet šiandien pirmą žingsnį žengiame mes kartu ir jau į mūsų bendrą gyvenimą. Tavo akyse prabėgo mano vaikystė, paauglystė. Dėkoju už visas kartu praleistas akimirkas, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės, jaunystės ir paauglystės laipteliais. O dabar leisk man atsiremti į Tavo pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui.
Už tai, kad mes atėjom iki šian dieną, Kad jaučiame tokius stiprius jausmus, Mes norim nuoširdžiai Tau padėkoti, Nes šitaip jausti mus išmokei Tu. Už tai, kad per gyvenimą mes einam, Iškėlę galvas net ir per vargus, Ir žinom, kad sunkumus nugalėsim, Mes sakom ačiū - to išmokei Tu. Už tai, kokie abudu šiandien esam Ir kaip gyventi mokysim vaikus, Mes norim Tau, mieloji, padėkoti, Nes taip gyventi mokei Tu. Už tai, kad kelyje į tikrą laimę Nusprendėme sujungti likimus, Už tai, kad tikim, norim padėkoti, Nes taip tikėti mus išmokei Tu.
Mes esame labai, labai laimingi, Nes mylim - ir tas jausmas nuostabus!
Gražios mintys ir žodžiai apie motinystę ir vaikus:
- Kūdikiai - gražiausios gėlės, žydinočios šiapus rojaus vartų. (Dr. Davies)
- Pažiūrėk į vaikus, ir pažinsi tėvus.
- Deramai užauginti vaiką galima ten, kur yra sukurta meilės erdvė.
- Laimės nenusipirksi - ji gimsta.
- Auksas ne tas, kas žiba, o tas, kas laksto klykaudamas po namus.
- Jei nusprendei turėti vaikelį, susitaikyk su mintimi, kad tavo širdis visada plaks atskirai nuo kūno.
- Vaikams turime suteikti du dalykus - šaknis ir sparnus.
- Troba be vaikų - troba be langų.
- Motina - tai Dievo vardas mažų vaikų lūpųse ir širdyse. (Viljamas Tekerėjus)
- Motinystė yra geriausias darbas, nes mylimiausią bosą nešioji ant rankų.
- Tvarkyti namus, kai juose auga maži vaikai, tai tas pats, kas šluoti sniegą sningant.
- Nėra tokio dalyko kaip nedirbanti mama.
- Gera būti moterimi! Pinigus užsidirbsiu! Meilę užkariausiu! Sėkmę pasieksiu! O laimė … Laimė - pasigimdysiu!
- Mano tėvas žaisdavo su manimi ir mano broliu kieme. Mama išeidavo ir sakydavo: „Jūs mindote žolę“. „Mes neauginame žolės, - atsakydavo tėtis, - Mes auginame vaikus“.
- Mamos žodis - Dievo žodis.
- Gyvenimas trumpas, bet žmogus jį iš naujo gyvena savo vaikuose.
- Už motinos nugaros ir kiškis gali būti drąsus.
- Vaikas - tai meilė, tapusi matoma.
- Iš plytų ir cemento pastatomas namas, o iš vaikų juoko - namų židinys.
- Kiek įdėsi, tiek turėsi.
- Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.
- Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus.
- Niekada nepyk, kai vaikas tave žadina 3 val. nakties norėdamas valgyti, kada nors džiaugsiesi, jei tokiu metu jis jau bus namuose!
- Nesuverskime vaikams mūsų kalčių! Vaikai niekada nėra „klaida“.
- Kai Dievas nori pasakyti moteriai komplimentą, padovanoja dukterį.
- Auginant vaiką dienos būna ilgos, o metai - trumpi.
- Jei užėjus į namus, kuriuose gyvena vaikai, tvarka, vadinasi, su šeimininkais kažkas negerai.
- Mokėsi bendrauti su vaiku - mokėsi ir su bet kuo!
- Laimingi tie namai, kuriuose yra mažų vaikų.
- Vaikai - tėvų atspindys.
- Namai yra ten, kur laukia mama.
- Vaikams duotą žodį tesėk. Jei negali ištesėti, atsiprašyk. Tavo autoritetas vaikų akyse pakils.
- Nėra tobulų vaikų. Nėra tobulų tėvų. Bet yra galybė tobulų akimirkų.
- Laimingi tėvai = laimingi vaikai!
- Jei nori, kad vaikas keistų elgesį, turi keistis pats.
- Kai gimsta vaikai, namuose dingsta tvarka, pinigai, ramybė, poilsis, bet ateina LAIMĖ.
- Neauklėkit vaikų, auklėkit save, vis tiek jie bus kaip jūs.
- Visi žino, kaip auginti vaikus, išskyrus tuos, kurie jų turi.
- Užauginti svetimą vaiką - dviguba motinystė.
- Gyvenimas tai yra tai, ką mes imame iš tėvų skolon, o skolą gražiname savo vaikams.
- Pasaulyje yra tik vienas pats nuostabiausias vaikas, ir jį turi kiekviena mama.
- Namai be vaikų kaip kraštovaizdis be medžių.
Tėvų vaidmuo vaiko auklėjime yra nepaprastai svarbus. Jie yra pirmasis ir svarbiausias vaiko autoritetas, formuojantis jo vertybes, įpročius ir pasaulėžiūrą. Tėvų elgesys, žodžiai ir poelgiai yra tarsi veidrodis, kuriame vaikas mato save ir mokosi gyventi. Todėl tėvai turi būti sąmoningi savo atsakomybės ir stengtis rodyti gerą pavyzdį, skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą ir ugdyti jo valią bei jausmus.
Šiuolaikiniams tėvams tenka didelis krūvis, jie siekia suteikti vaikams viską, ko reikia, tačiau svarbu nepamiršti atsikvėpti ir nepersistengti. Siekiant padėti tėvams, vis svarbesnis tampa profesionalios pagalbos ir informacijos prieinamumas. Tai gali būti konsultacijos telefonu, psichologinė pagalba ar informaciniai ištekliai, padedantys spręsti auklėjimo iššūkius.
Svarbu suprasti, kad vaikas yra vertingas pats savaime, nepriklausomai nuo jo pasiekimų ar elgesio. Tėvų meilė, palaikymas ir supratimas yra tai, kas padeda vaikui augti pasitikinčiam savimi, atsakingu ir laimingu žmogumi.
Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA
Tėvų vaidmuo vaiko auklėjime yra neatsiejamas nuo meilės, kantrybės ir nuolatinio mokymosi. Dėkojame tėvams už jų neįkainojamą indėlį į vaikų gyvenimus ir už tai, kad jie yra tie, kurie mus formuoja ir veda per gyvenimą.
Dėkojame Jorio tėveliui Šarūnui K. už pagalbą, kuriant saugią ir estetišką darželio aplinką. Jūsų idėjos ir darbai, geranoriškumas išlieka net vaikams palikus darželį. Dėkojame Radvilo tėveliui Giedriui A. už supratingumą, parodytą dėmesį ir savo rankomis sukurtą linksmą, inovatyvią edukacinę priemonę mūsų mažiesiems. Dėkojame visiems tėveliams aktyviai dalyvavusiems šeštadieninėse šeimų sporto šventėse. Džiugu, kad palaikote mūsų sveikatos stiprinimo, sveikos gyvensenos įgūdžių diegimo iniciatyvas. Ypatingai norime pasidžiaugti „Nykštukų“ ir „Smalsučių“ grupių tėveliais, visada radusiais laiko pasimankštinti, pajudėti, pasivaržyti. Dėkojame visiems prisidėjusiems prie nuostabios 2019 m. Saulėtą 2019 m. Dėkojame Mickevičių, Kochanauskų, Karūnaičių, Gusevos, Žebrauskų šeimoms, vykusioms į sporto šventę. 2019-04-18 d. Marijos tėtis - krepšininkas - pasidalino asmenine patirtimi apie sveikos gyvensenos įgūdžius, laiko režimo svarbą ir treniruotes. Marijos mama - organizacijos „Šuns ritmu“ narė - papasakojo kaip specialiai apmokytas jų augintinis Knutas padeda pasiekti geresnę fizinę, emocinę sveikatą, pagerina pažintinius bei socialinius įgūdžius.
Tėvų padėka mokytojams:
- „Nuoširdžiai dėkoju už jūsų kantrybę ir rūpestį per visus šiuos metus.
- „Labai dėkoju už jūsų pagalbą ir išmintį.
- „Dėkoju, kad kasdien įkvepiate, padrąsinate ir tikite savo mokiniais.
- „Ačiū už jūsų pastangas, už tai, kad tikite mumis ir padedate siekti daugiau.
- „Dėkoju už jūsų šilumą, išmintį ir kantrybę.
- „Labai dėkoju už jūsų kasdienį atsidavimą ir už tai, kad visuomet tikite mumis.
- „Nuoširdžiai dėkoju už jūsų atsidavimą, kantrybę ir širdį, kurią kasdien skiriate savo mokiniams. Jūsų pamokos - tai ne tik žinios, bet ir gyvenimo išmintis, kuri lieka visam laikui.
- „Labai ačiū už jūsų švelnumą, nuoširdumą ir gebėjimą įkvėpti. Jūs ne tik mokote, bet ir padedate atrasti save, patikėti savo galimybėmis ir siekti aukščiau.
- „Ačiū už jūsų gerumą, išmintį ir gebėjimą pažadinti norą mokytis.
- „Nuoširdžiai dėkoju už jūsų kantrybę, išmintį ir įkvėpimą. Jūs visada esate šalia, kai mums labiausiai reikia pagalbos.
- „Esu labai dėkingas/-a už jūsų rūpestingą dėmesį ir įkvėpimą.
Tėvų padėka liudininkams:
- „Nuoširdžiai dėkoju, kad sutikote būti mūsų liudininku/-e.
- „Dėkojame už jūsų šiltą šypseną, padrąsinančius žodžius ir visokeriopą pagalbą.
- „Ačiū iš visos širdies už jūsų laiką, pagalbą ir šiltą buvimą kartu.
- „Dėkojame, kad šią dieną buvote mūsų istorijos dalimi.
- „Labai dėkoju už jūsų svarbų indėlį šioje ypatingoje dienoje.
- „Labai dėkoju už jūsų neįkainojamą pagalbą ir buvimą mūsų liudininku/-e.
- „Nuoširdžiai dėkojame už jūsų buvimą šalia šią ypatingą dieną. Jūsų palaikymas, šiluma ir nuoširdus džiaugsmas kartu su mumis pavertė mūsų šventę dar gražesne ir prasmingesne.
- „Labai ačiū už jūsų pagalbą, rūpestį ir atsidavimą viso pasiruošimo metu bei šventės dieną. Buvote ne tik mūsų liudininkas/-ė, bet ir tikras atramos žmogus, suteikęs ramybės, džiaugsmo ir stiprybės.
- „Ačiū už jūsų širdies šilumą, palaikymą ir visokeriopą pagalbą. Jūs buvote ne tik mūsų liudininkas/-ė, bet ir brangus žmogus, kurio buvimas šalia suteikė šiai dienai dar daugiau prasmės.
- „Labai dėkojame už jūsų ištikimą draugystę ir dalyvavimą šią ypatingą dieną. Jūsų buvimas šalia reiškė ramybę, džiaugsmą ir tikrą palaikymą.
- „Nuoširdžiai dėkoju už jūsų laiką, pagalbą ir buvimą šalia.
- „Esu labai dėkingas/-a už jūsų rūpestingumą ir palaikymą.
Tėvų padėka tėvams:
- „Jūsų meilė - mano didžiausia dovana.
- „Labai ačiū už jūsų visada suteiktą palaikymą ir meilę.
- „Iš visos širdies dėkoju jums už meilę, rūpestį ir viską, ko mane išmokėte.
- „Ačiū, kad visada tikėjote manimi, net kai pats(-i) abejojau.
- „Dėkoju jums už šilumą, kantrybę ir begalinį atsidavimą.
- „Ačiū, kad buvote mano pavyzdys, stiprybė ir įkvėpimas.
- „Dėkoju, kad visada išklausote, patariate ir palaikote.
- „Ačiū, kad visuomet buvote šalia ir padėjote man augti.
- „Labai dėkoju už jūsų besąlygišką meilę ir rūpestį per visus metus.
- „Iš visos širdies dėkoju jums už meilę, kuri niekada nesibaigia, už kantrybę, kurios niekada nepritrūksta, ir už tikėjimą manimi, net kai pati(-s) abejojau.
- „Ačiū, kad visada buvote šalia - tiek džiaugsmo, tiek sunkumų akimirkomis. Jūsų parama ir šiluma suteikė man stiprybės, o jūsų meilė išmokė, kas yra tikra šeima.
- „Ačiū jums už viską, ką darėte ir tebedarote dėl manęs - už ramybę, kai būdavo sunku, už džiaugsmą, kai reikėjo vilties, ir už meilę, kuri visada buvo šalia, kad ir kur bebūčiau.
- „Ačiū, kad mokėte ne tik žodžiais, bet ir pavyzdžiu - kaip mylėti, gerbti, atleisti ir džiaugtis gyvenimu.
- „Nuoširdžiai dėkoju už jūsų šilumą ir visą meilę, kurią visuomet gaudavau.
- „Esu labai dėkingas/-a už jūsų kantrybę, supratimą ir meilę.
