Metodinė ikimokyklinio ugdymo įstaigų konferencija ,,Žaidimų praktinis pritaikymas ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinius įgūdžius“ vyko 2014 m. birželio 10 d. Vilniaus lopšelyje-darželyje „Rytas“. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedra, Vilniaus lopšelis-darželis „Rytas“, VšĮ „Vaikų ugdymas“. Pati šio renginio organizavimo idėja gimė praktikams, Vilniaus lopšelio-darželio „Rytas“ pedagogams, kurie nuolat rodo didžiulį susidomėjimą ir norą ugdyti laimingus vaikus ir ieško tam tinkamiausių būdų ir priemonių.
Konferencija sudomino tiek mokslininkus, tiek praktikus, atvykusius net iš Lentvario ir Šalčininkų, teoriniais pranešimais ir praktiniais žaidimais. Konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ direktorė Jolanta Danilevičienė, Socialinio ugdymo katedros bakalaurė Indrė Valėnaitė, VDU magistras ir keturių vaikų tėtis Žydrūnas Šalkauskas ir kt. Konferencijoje svečiavosi Vilniaus lopšelio darželio „Žibutė“ direktorė Živilė Karvelienė, Vilniaus lopšelio-darželio „Žolynėlis“ direktorė Ramutė Kęstenienė ir kt.
Dalyviams ir pranešėjams buvo smagu susipažinti vieniems su kitais ir praktiškai pritaikyti naujus ir prisiminti seniai pamirštus žaidimus, skirtus vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti. Konferencijos dalyviai, bendraudami vieni su kitais, reflektavo, keitėsi patirtimi ir dalinosi gera nuotaika. Žaidžiami žaidimai kėlė puikias emocijas, leido atsipalaiduoti bei praktiškai patirti ir suprasti, kiek žaidimas gali būti reikšmingas žmogui, kaip jį veikia ir kokių tikslų įmanoma pasiekti žaidimo pagalba. Organizatoriams pavyko realizuoti pagrindinę idėją, kad po renginio kiekvienas dalyvis išeitų su vidine motyvacija: žaisti kartu su vaikais.
Valdorfo pedagogikos požiūris į žaidimą
Valdorfo pedagogikos požiūriu, esminiai poreikiai, pastūmėjantys vaiką žaisti - tai poreikis vystytis ir kurti bei poreikis būti aktyviam, veikti. Vaiko žaidimą maitina jo fantazijos impulsai. Žaidžiant ateina gilus pasitenkinimas, kurį vaikas ne visuomet gali išsakyti žodžiais, bet kuris pasireiškia per jo harmoningą elgseną, jo stengimąsi, paraudusius skruostus ir švytintį veidą.
R. Steineris siūlė atkreipti dėmesį, kad “kiekvienas vaikas žaidžia skirtingai. Tai, kaip žaidžia 4, 5, 6 metų vaikas, vėliau įsismelkia į jo sielos gelmes kaip tam tikras gebėjimas, galia. Tai, kaip vaikas žaidžia, pasireikš vėliau jo charakteryje. Tai, ko reikalauja vėlesnė gyvenimo rimtis ir kas persipina su darbo rimtumu, visa tai įdiegiama vaikui per žaidimą, kuris yra pilnas rimties.“
Ką vaikams ugdo kūrybinis žaidimas?
Žaisdami vaikai lavina savo įgūdžius bei sustiprina savo sugebėjimą suprasti ir mąstyti. Kūrybinis žaidimas padeda fiziškai, emociškai ir socialiai vystytis ir leidžia vaikams mokytis tyrinėjant ir atrandant. Žaidimas sudaro erdvę panaudoti vaizduotei - esminiam žmogaus protinių sugebėjimų aspektui. Žaisdamas vaikas ugdosi išradingumą ir sugebėjimą adaptuotis, iniciatyvumą, taipogi plėtoja įgimtus polinkius. Be to, žaidimas ugdo ir stiprina sugebėjimą susikaupti.
Tyrimai rodo, jog vaikai, kurie geriausiai žaidė socio-dramatinius žaidimus vaikų darželyje, vėliau demonstravo ir didžiausius pasiekimus eilėje kognityvinių sričių, tokių, kaip aukštesnė intelektualinė kompetencija, ilgesnis dėmesio sutelkimo laikas, didesnis novatoriškumas ir vaizduotės sugebėjimai. Taipogi geri žaidėjai rodė daugiau empatijos kitiems, mažiau agresyvumo ir apskritai daugiau emocinio bei socialinio suderinamumo.
Sąlygos, reikalingos kūrybiniam vaikų žaidimui ir pedagogo vaidmuo
Auklėtojos pavyzdys, užsiimant ūkiškais darbais bei rankdarbiais, praturtina vaikų žaidimus savo įvairove, suteikia siužetų ir judesių mėgdžiojimui, o taip pat inspiruoja ramų aktyvumą žaidžiant. Dienos ritme kiekvienam vaikui kasdien reikalingas ilgas, nepertraukiamas laikas laisvam žaidimui. Auklėtoja rūpinasi, kad vaikai turėtų žaidimui reikalingų daiktų ir žaislų, skatinančių kūrybiškumą, ugdančių vaizduotę.
Vaikams suteikiama daug laisvės judėti (pavyzdžiui, leidžiama užsilipti, nušokti, pernešti baldus ir iš jų statyti), bet kartu nustatomos aiškios elgesio ribos (pavyzdžiui, nelipti ten, kur auga vazoninė gėlė ir pan.). Auklėtoja leidžia vaikams žaisti patiems, sudarydama erdvę jų savarankiškumui reikštis, pati per daug nesikišdama ir atvirai nereguliuodama jų žaidimo. Dažniausiai jos poveikis laisvajam vaikų žaidimui - netiesioginis, inspiruojantis.
R. Steinerio teigimu, “lengva išgalvoti tokius darbus, kaip žaidimas lazdelėmis, pynimas iš popieriaus, ar kita “specialiai vaikams“ sumanyta veikla, kuria vaikai visiškai atitraukiami nuo jiems svarbios, gyvai iš jų kylančios veiklos. Daug sudėtingiau yra savo pavyzdžiu teisingai parodyti tikrą gyvenimą, kuris atsispindėtų vaikų žaidime.“
Muzikinis žaidimas lauke
Edukaciniai stalo žaidimai vaikų ugdyme
Naujesni tyrimai koncentruojasi ties žaidimų daroma įtaka smegenų vykdomosioms funkcijoms - vaiko elgesiui priimant sprendimus ir vadovaujant. Daugelis tėvų stengiasi savo vaiką paruošti mokyklai, dažnai šis pasiruošimas pakeičia žaidimus. Tačiau, jei vaikas būdamas penkerių metų dar nemoka skaityti, vadinasi jis tam dar nepasiruošęs. Kai kurie vaikai būna ir per maži skaitymui, kitaip sakant - „nepribrendę“. Mokymosi pagrindas susiformuoja būtent per žaidimo patirtis. Taigi, aukodami žaidimus dėl raštingumo lavinimo, rizikuojame pakenkti vaiko socialiniams sugebėjimams, emocingumui bei psichologijai.
Edukaciniai stalo žaidimai padeda vaikams lavinti pagrindinius įgūdžius, tokius kaip koncentracija, socialiniai gebėjimai ir loginis mąstymas, tuo pačiu suteikdami smagų laisvalaikį. Šie žaidimai pritaikyti 3-6 metų vaikams, jų taisyklės lengvai suprantamos, o žaidimo trukmė - nuo 10 iki 30 minučių. Ikimokyklinio amžiaus vaikams geriausiai tinka žaidimai, kurių raundai trunka 15-20 minučių. Tokia trukmė padeda išlaikyti jų dėmesį. Svarbu, kad žaidimas būtų įdomus ir įtraukiantis.
Renkantis stalo žaidimą ikimokyklinio amžiaus vaikui, svarbu atsižvelgti į jo ugdymo poreikius ir gebėjimus. Nors žaidimų pakuotėse nurodytas rekomenduojamas amžius gali būti naudingas, svarbiau įvertinti vaiko individualius gebėjimus. Pradėkite nuo paprastų žaidimų ir, kai vaikas įgis daugiau patirties, pereikite prie sudėtingesnių. Rinkitės žaidimus, kuriuos galima pritaikyti pagal vaiko gebėjimus. Žaidimo komponentų kokybė yra itin svarbi. Geras edukacinis žaidimas turėtų lavinti įvairius įgūdžius, tokius kaip smulkioji motorika, loginis mąstymas, atmintis, kalba, skaičiavimo gebėjimai bei spalvų ir formų atpažinimas. Tačiau svarbiausia, kad žaidimas būtų įdomus ir įtraukiantis. Kooperaciniai žaidimai, kuriuose visi žaidėjai siekia bendro tikslo, yra puikus pasirinkimas. Edukaciniai stalo žaidimai yra puikus būdas įtraukti mokymąsi į kasdienį šeimos gyvenimą. Jie padeda vaikams mokytis, tobulėti ir kartu smagiai praleisti laiką.
Konkretūs žaidimų pavyzdžiai:
- Colorama - spalvingas žaidimas vaikams nuo 3 iki 6 metų, kuris per žaismingą veiklą padeda pažinti spalvas ir formas.
- Skaičių Nuotykiai - stalo žaidimas, skirtas 4-6 metų vaikams, padedantis pažinti skaičius ir suprasti pagrindinius matematikos veiksmus.
- Abėcėlės Kelionė - stalo žaidimas, skirtas padėti vaikams lavinti ankstyvuosius raštingumo įgūdžius.
- Loginio Mąstymo Labirintas - stalo žaidimas, kuris padeda vaikams mokytis per žaidimą ir lavina jų mąstymo gebėjimus.
- Žaidimas Vyksta Ratu - kiekvienas dalyvis atlieka socialines užduotis, kurios gali būti pritaikytos pagal vaikų amžių ir gebėjimus.
Konstruktoriai ir kiti lavinamieji žaislai skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo gebėjimą susikaupti ir didina pasitikėjimą savimi.
Socialinių įgūdžių ugdymas ikimokykliniame amžiuje
„Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams yra esminis aspektas, nes jis apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius”, - pažymi „Vitlio darželio” psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė. „Mūsų tikslas - padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas. Tai prisideda prie jų gebėjimo kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.”
Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia: „Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu...“
Vaikų draugystės formavimosi etapai
- Egocentrinė pakopa (3-7 m.). Geriausias draugas šiuo laikotarpiu yra arčiausiai gyvenantis vaikas.
- Poreikių patenkinimo etapas (4-9 m.). Šiuo laikotarpiu vaikas renkasi tuos draugus, kurie tenkina jų poreikius, pvz.: dalinasi žaislais.
- Abipusiškumo etapas (6-12 m.). Čia būdingas lygybės poreikis.
- Intymumo pakopa (9-12 m.).
Elgsena yra svarbi. Kartelė nuolat turi kilti. Jokiomis aplinkybėmis nepakęskite netoleruotino, nepagarbaus, grubaus elgesio. Jokių išlygų. Sukurkite taisykles, kurios yra pildomos ir kurių turi laikytis visi: pasisveikinti, padėkoti, paspausti ranką svetimam žmogui sveikinantis ir pan. Kai geros manieros taps prioritetu, skatinkite teigiamą elgesį pagyrimu, pritarimu.
Savęs motyvavimas ir pasiekimų įgūdžiai
Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Nemotyvuoti tikis šiokios tokios sėkmės ir nusistato žemiausio lygio tikslus, kuriuos pasiekę nesijaučia smagiai. Vaikų lūkesčiai dėl savo pasiekimų prasideda namie. Lūkesčiai nedaug ką reiškia, jeigu tėvai neugdo vaikų vertindami mokymosi. Pagyros turi būti labai atsargios ir pagrįstos.
Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys ir viena iš skiriamųjų daug pasiekiančių žmonių savybių. (pvz.: taupyti labai norimam dviračiui). Tėvų klaida daugiau duoti vaikui ir kuo mažiau reikalauti. Kitas būdas savęs motyvacijai - savęs vertinimas. Geras pavyzdys, namų darbų ruoša, kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina (tikrina) patys ir sulygina rezultatus. Taip pat reikia mokyti vaiką susidėlioti savo darbus ir tikslus, planuojant laiką, išteklius. Kai vaikas gebės paskirstyti savo laiką, bus daug lengviau siekti tikslų ir atlikti visus darbus, tuo pačiu ir pailsėti. Pirmieji planai turi būti suskirstyti į mažus žingsnelius. Tai labai aktualu SUP vaikų ugdymui.
Išmokyti vaiką laiko valdymo įgūdžių galima net anksčiau nei pažinti laikrodį. Laiko valdymo įgūdžiai padeda vaikams išmokti ko nors siekti, aktyvindami naująją žievę. (pvz.: dirbome sunkiai, bet buvo smagu ir niekas net nepajautė, kiek daug ir kaip greitai prabėgo laikas). Todėl EQ įgūdžių, siejamų su motyvacija ir pasiekimu, vaikas gali mokytis per jo mėgiamą veiklą. Vaikai daug greičiau ir geriau įsimena tuos dalykus, kurie yra susiję su jų gyvenimu.
Nesėkmės ir jų nugalėjimas
Daugelis šių laikų vaikų nemokomi pakęsti neigiamų jausmų, susijusių su nesėkme. Atidėliojimas yra priedanga bijant nesėkmės. Darbo vengimas, norint apsisaugoti nuo nesėkmės, yra būdingas daugumos užkietėjusių galimybių švaistytojų bruožas. Vaikai kartais griebiasi kraštutinių būdų, kaip susižalojimas, kad išvengti nesėkmės mokykloje. Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu.
Kaip ugdyti vaikų jausmų raišką
Vienas paprasčiausių ir naudingiausių vaiko jausmų sritį ugdančių dalykų - emocinio žodyno turtinimas. Geras būdas sudaryti jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą, su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi. Aptariant jausmus reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai. Skatinkite vaikus išreikšti jausmus žodžiais kaip būdą tvarkytis su savo konfliktais bei rūpesčiais ir patenkinti poreikius.
Labai svarbus yra neverbalinis komunikavimas ir jo supratimas. Kitaip negu žodinis elgesys, kuris prasideda ir baigiasi, nežodinis tęsiasi visą laiką. Žmogus visuomet komunikuoja kūno kalba ir veido išraiška, ar jis tai suvokia, ar ne. Neverbalinio komunikavimo galios supratimas gali padėti vaikui išsiugdyti lyderiavimo savybes, tapti tvirtu ir įsijausti į kitų žmonių poreikius bei sunkumus. Padėkite vaikui išsiugdyti gebėjimą suprasti emocinio komunikavimo atspalvius, mokymąsi jį skaityti neverbalinę jausmų kalbą. Toks paprastas dalykas, kaip vaiko dėmesio atkreipimas į laikyseną, kai jis sėdi suole, gali pagerinti mokytojo nuomonę apie jį. Emocinį komunikavimą taip pat perteikia kalbėjimo būdas. Kai kuriems vaikams reikia padėti suprasti, kad jausmus perteikia ir balso tonas, kalbėjimo greitis ir pan.
Jausmų valdymas
Dažniausiai emocinė problema, su kuria šiandien susiduria vaikai, yra susijusi su pykčio valdymu. Kiekvienas suaugęs žmogus, kuris padeda vaikui įveikti emocinius sunkumus, turėtų į savo pastangas įtraukti ir kokią nors atsipalaidavimo formą. Vaiko baimės ir nerimo reakcijos kelia įtampą suaugusiesiems ir pareikalauja daug kantrybės. Būdami šalia tokio vaiko, mes turime išlikti ramūs ir priimti vaiko jausmus, nesistengti jų slopinti ar skatinti, bet mokyti tinkamais būdais juos išreikšti. Piktas vaikas - tai lyg dramblys kambaryje - norisi jo nematyti, kuomet nežinai kaip tinkamai pasielgti. Nors pyktis yra reikalingas jausmas, vaikams gali tapti iššūkiu mokantis jį tinkamai išreikšti.
tags: #zaidimu #taikymas #ikimokykliniame #ugdyme
