Nepaisant to, kaip gerai pažįstame savo kūną, netikėtai pasirodžiusios kraujo dėmės apatiniuose sukelia nerimą. Priežasčių spektras gali būti platus ir žinoti apie jas būtina, o ypač apie neįprastas. Anovuliacinis kraujavimas apibūdinamas kaip netipinis kraujavimas iš gimdos. Verta žinoti, jog per mėnesines pašalinamas ne tik kraujas, bet ir endometriumas t.y. gimdos gleivinė. Ji palaipsniui atsisluoksniuoja ir išskiriama. Šis procesas gali būti lėtas, tad tepliojimas prieš ar po mėnesinių rudomis kraujingomis išskyromis reiškia, jog ir menstruacijos gali užtrukti ilgiau.
Normalus subrendusios moters mėnesinių ciklas kartojasi kas 22-35 dienas. Vidutinė mėnesinių ciklo trukmė - 28 dienos. Kiekvienai moteriai svarbu žinoti tai, jog mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos (t.y. 1-6 ciklo diena - atkrinta atkrintančioji gimdos gleivinė (mėnesinės) ir ji atsinaujina. Normoje per mėnesines pasišalina apie 50-100ml išskyrų, iš kurių tik apie 30-50ml sudaro kraujas.
Kiaušidėms išleidus kiaušinėlį į kiaušintakį, įvyksta ovuliacija. Dažniausiai šis procesas įvyksta maždaug 14 ciklo dieną. Žinoma, tai priklauso ir nuo individualaus menstruacijų ciklo, jis gali būti ir trumpesnis, ir ilgesnis. Ilgesnio ar trumpesnio mėnesinių ciklo atveju ovuliacijos laikas kiek „pasislenka“ nuo vidurio: tuomet ovuliacija dažniausiai įvyksta, kuomet iki kitų mėnesinių ciklo pirmos dienos lieka 12-14 dienų.
Ovuliacija: kiaušidėje subrendęs folikulas ištempia kiaušidės dangalus ir plyšta. Kiaušinėlis kartu su folikuliniu skysčiu išteka iš kiaušidės. Patekęs į kiaušintakį, kiaušinėlis juo rieda 4-6 paras ir įkrenta į gimdą. Jeigu kiaušinėlis buvo apvaisintas, tai jis gimdoje ir implantuojasi (t.y. įsiterpia į gimdos gleivinę ir pradeda joje augti. Kartais iš kiaušidės ištekėjęs kiaušinėlis „pasimeta“ pilvo ertmėje ir yra suardomas.
15-28 ciklo diena - sekrecijos fazė. Šios fazės trukmė dažniausiai nekinta (12-14 dienų). Įvykus ovuliacijai, plyšusio folikulo vietoje susidaręs geltonkūnis pradeda gaminti progesteroną bei šiek tiek estrogenų. Progesteronas - steroidinis hormonas, kurio pagrindinis uždavinys - parengti gimdos gleivinę galimam nėštumui (t.y. stabdo gimdos gleivinės vešėjimą, skatina gimdos gleivinės subrendimą ir maisto medžiagų kaupimą bei gimdos gleivinės sekreciją). Jeigu apvaisinimas įvyko, sekrecijos fazė nesibaigia. Dėl progesterono ir kitų nėštumo metu pasigaminusių hormonų veša nėštumo geltonkūnis, kuris pirmuosius 2-3 nėštumo mėnesius atlieka placentos funkciją. Jeigu kiaušinėlis nebuvo apvaisintas, apie 20-21-ą ciklo dieną jis yra suardomas ir įsiurbiamas, geltonkūnis pradeda nykti. Mažėja progesterono ir estrogenų kiekis, gimdos gleivinė pradeda nykti.
Maždaug ciklo viduryje, kai menstruacijos jau pasibaigusios arba dar neprasidėjusios, galima pastebėti kraujingų išskyrų, taip pat galimas ir intensyvesnis kraujavimas. Daugumai moterų tai - priežastis sunerimti, tačiau panikuoti dar ankstoka. Pasak medikų, net ir tikslus kaip laikrodis mėnesinių ciklas bent keletą kartų gyvenime išsiderina ir gali sutrikti. Vidutiniškai mėnesinių ciklas trunka 21-35 dienas, mėnesinių metu moteris kraujuoja nuo kelių dienų iki savaitės. Ciklą reguliuoja du pagrindiniai hormonai - estrogenas ir progesteronas. Jų balansui išsiderinus gali prasidėti tepimas.
Hormonų pusiausvyra sutrinka dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimų ar premenopauzės ir menopauzės. Kraujavimą tarp mėnesinių gali sukelti ir endometriozė. Dalį moterų dėl hormoninių pokyčių pastebi tepimą (dažniausiai kelis lašelius kraujo) ant kelnaičių ovuliacijos metu, t.y. maždaug ciklo viduryje. Kai kurioms moterims netrukus po pastojimo pasirodo kraujingų išskyrų - tai implantacinis kraujavimas, žymintis momentą, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi į gimdos gleivinę. Dauguma moterų patiria kraujavimą po chirurginio ir medikamentinio nėštumo nutraukimo. Tepimas gali tęstis net iki kelių savaičių. Miomos - tai gimdoje susiformuojantys gerybiniai dariniai. Kraujavimas iš makšties tarp mėnesinių gali rodyti ir reprodukcinės sistemos organų infekciją. Uždegimas dažnai nulemia kraujavimą. Dubens uždegiminė liga.
Paprastai anovuliacija atsiranda dviejuose kraštutiniuose mentruacinio ciklo etapuose: paauglystėje bei perimenopauzės metu. Paauglystėje vyksta brendimo periodas, kuomet aktyviai gaminasi hormonas estrogenas, o perimenopauzės metu pastebimas estrogeno ir progesterono disbalansas. Tačiau medicinos specialistai fiksuoja, jog fiziniai ir psichologiniai stresoriai yra dažna anovuliacijos priežastis. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad moterys, kurios turi per didelį kūno masės indeksą (KMI) ar kūno svorio deficitą, dažniau susiduria su mėnesinių ciklo sutrikimais.
Tepliojimas gali atsirasti per 12-24 valandų laikotarpį, kuomet gali įvykti apvaisinimas. Tačiau tik apie 2% moterų pastebi rausvas dėmes. Implantacinis kraujavimas yra vienas iš nėštumo požymių, kuris būdingas 30% moterų. Šis kraujavimas atsiranda panašiu metu, kuomet turi prasidėti įprastos mėnesinės, tačiau tuo metu embrionas prisitvirtina gimdos gleivinėje.
Vienkartinis mėnesinių ciklo pasikeitimas nereiškia, kad turite didelių sveikatos problemų. Tačiau nenumokite ranka, nes neciklinis kraujavimas gali byloti apie labai rimtas ligas, tokias kaip: endometriozė. Tam, kad moteris galėtų pastoti, turi vykti tam tikri cikliniai pakitimai jos organizme.
Viena dažniausių reprodukcinio amžiaus moterims pasitaikančių mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių yra policistinių kiaušidžių sindromas. 6 proc. moterų, turinčių nereguliarų ciklą, susiduria ir skydliaukės funkcijos sutrikimais, o kartais mėnesinių pokyčius gali nulemti padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje.
Kauno „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Reda Verbickienė pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl nors normali mėnesinių ciklo trukmė yra 21-35 d., tačiau dalis moterų gali turėti ir trumpesnį nei 21 d. arba ilgesnį nei 35 d. „Mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pirmos kraujavimo dienos. Įprasta manyti, kad įprastas moters mėnesinių ciklas trunka 21-35 d., tačiau reikia pažymėti, kad kai kurie šaltiniai nurodo, jog jo trukmė yra 25-35 d., o dar kiti - kad normalus ciklas siekia iki 38 d. Be to, 1-2 ciklai per metus gali būti neovuliaciniai - t. y. ilgesni negu įprastai“, - teigia R. Pirmosios mėnesinės mergaitėms paprastai prasideda tarp 10-15 m. Nuo šio momento gyvenimo eigoje ciklo trukmė gali kisti: iš pradžių būna ilgesnė, vėliau trumpėja, o likus 2-8 m. „40 proc. 25-mečių ciklo trukmė siekia 25-28 dienas, o laikotarpyje nuo 25 iki 35 m. 28 dienų ciklą turi net 60 proc. moterų. Trumpiausią mėnesinių ciklą dažniausiai turi 40-42 m. Remiantis moksliniais duomenimis, jeigu ciklas trunka 42 d., tikėtina, kad menopauzė prasidės per artimiausius 1-2 m. Dažniausiai su ja moterys susiduria sulaukusios maždaug 52-53 m., nors 10 proc. moterų mėnesinės baigiasi jau 45 m. Kalbant apie mėnesinių reguliarumą, praėjus 2-3 m. nuo jų atsiradimo, daugumai mergaičių ciklas nusistovi. Visgi, pasitaiko atvejų, kai jis išlieka nereguliarus per visą gyvenimo eigą - su tuo susiduria net apie 20 proc. „Dažniausiai kraujavimas mėnesinių metu trunka 4-6 d., tačiau apie 3 proc. moterų gali kraujuoti ir iki 2 d. Kraujo daugiausiai netenkama per pirmas 3 d. - įprastai apie 30 ml. Jeigu netenkama 80 ml ir daugiau, reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, nes tai gali nulemti mažakraujystės atsiradimą“, - pasakoja R. Kelias dienas vėluojant mėnesinėms nerimauti nereikėtų, tačiau jeigu kraujavimas tapo gausesnis ar ilgiau trunka, naudinga planine tvarka apsilankyti pas savo gydytoją akušerį-ginekologą.
Labai naudinga Raudonajame kalendoriuje pasižymėti mėnesinių pradžios ir pabaigos datas, kraujavimo gausumą, trukmę; kada, kiek laiko ir kaip gausiai kraujavote tarp mėnesinių ir kt. Kas mėnesį pildant duomenis, programėlė vis geriau „susipažįsta su tavimi“ ir praneša, kada artėja menstruacijos. „Clue“ galima pažymėti ir skausmą, emocijas, miegą, energiją, makšties gleives.
Kraujavimo priežastis atskleisti dažnai padeda diagnostiniai tyrimai. Vienas dažniausių - ultragarsinis tyrimas. Jei kraujavote ne mėnesinių metu, reikėtų suskubti konsultuotis su gydytoju. Tiesa, kraujuojant tarp ciklų gali pasireikšti ir kitų simptomų, kai taip pat gali prireikti skubiai kreiptis į gydytojus. Kraujavimo priežastys skiriasi, tad šio nemalonaus reiškinio ne visuomet pavyksta išvengti.
Kaip ir daugumos ligų, mėnesinių ciklo sutrikimų diagnostika prasideda nuo pokalbio su paciente ir bendro įvertinimo, vėliau atliekama ginekologinė apžiūra ir ultragarsinis tyrimas. Kadangi mėnesinių ciklo sutrikimus dažnai lemia hormonų disbalansas, įprastai jie ir yra gydomi atstatant hormonų pusiausvyrą.
Kiekvienų mėnesinių ciklo metu subrandinamas ir iš kiaušidžių išlaisvinamas kiaušinėlis. Gimdos gleivinė išveša, prisipildo krauju ir gleivėmis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, neįvyksta nėštumas, gimdos gleivinė kartu su krauju bei gleivėmis pasišalina menstruacijų metu. Tai mėnesinių ciklo pirmoji fazė. Prasideda menstruacijos. Vadinasi, kiaušinėlis praėjusiame cikle nebuvo apvaisintas. Nėštumas neprasidėjo, todėl hormonų - estrogeno ir progesterono - lygiai sumažėja. Suvešėjusi gimdos gleivinė, reikalinga nėštumui ir vaikelio išnešiojimui, nebereikalinga. Ji pasišalina pro makštį kartu su krauju ir gleivėmis.
Folikulinė fazė prasideda kartu su menstruacine faze. Ji baigiasi, kai įvyksta ovuliacija. Ji prasideda, kai pagumburis (tarpinių smegenų apatinė dalis, esanti po regimuoju gumburu) siunčia signalą tavo hipofizei (posmegeninei liaukai), kad išsiskirtų folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH). Šis hormonas stimuliuoja tavo kiaušides, kad pagamintų apie 5-20 mažų maišelių - folikulų. Kiekviename folikule yra nesubrendęs kiaušinėlis. Tačiau tik vienas (kartais gali ir du) sveikiausias kiaušinėlis subręs. Likę folikulai bus absorbuoti į tavo kūną.Bręstantis folikulas sukelia estrogeno lygio padidėjimą. Folikulinė fazė gali trukti 7 - 21 dienas, priklausomai nuo ciklo. Tačiau paauglėms gali būti būdinga ilgesnė folikulinė fazė - net iki 32 dienų. Todėl paauglystėje yra normalu, jei tavo visas mėnesinių ciklas - maždaug 45 dienos.
Tai trumpiausia fazė, kuri trunka 1 dieną. Prieš ovuliaciją smarkiai pakyla liuteinizuojančio hormono (LH) lygis - subrandintas kiaušinėlis išlaisvinamas, kiaušintakiais keliauja link gimdos, kad būtų apvaisintas vyro spermos. Tavo gimdos kaklelis tampa minkštas ir pakyla. Makšties gleivės primena kiaušinio baltymą - tampa skaidrios, gausesnės. Tik šioje fazėje mergina ar moteris gali tapti nėščia. SVARBU - vaikino ar vyro sperma gali išlikti gyvybinga iki 5 dienų, todėl galima pastoti turėjus nesaugių lytinių santykių ir prieš 5 dienas iki ovuliacijos.
Kai folikulas išlaisvina kiaušinėlį, jis tampa taip vadinamu geltonkūniu, kuris išskiria hormonus - daugiausiai progesteroną ir šiek tiek estrogeno. Jei pastotum, organizmas pradėtų gaminti hormoną - žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG). Nėštumo testai būtent šį hormoną ir nustato. Jei apvaisinimas neįvyksta, geltonkūnis sunyksta. Po ovuliacijos, neįvykus apvaisinimui, galima pastebėti, kaip pakinta makšties išskyros. Šioje fazėje gali pasireikšti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai.
Anksčiau moterys žymėdavosi menstruacijas sąsiuvinyje arba kišeniniame kalendoriuje. Dabar sukurta įvairių programėlių, kuriose sekti savo mėnesinių ciklą labai patogu ir paprasta. Tereikia išsirinkti, atsisiųsti ir naudoti. Galima instaliuoti kelias ir išbandyti, kuri labiau patinka. Įvedusi „period tracker apps“, pamatysi populiariausias programėles - Flo, Clue ir kitas.
Period Tracking: How to understand and track your period without an app
Dažniausiai laikui bėgant moterys pripranta prie savo mėnesinių ciklo: jis kartojasi reguliariai ir kiekvieną kartą netenkama panašaus kiekio kraujo. Visgi, tam tikrais atvejais jo trukmė ar pobūdis gali pakisti. Kada dėl tokių pokyčių reikėtų sunerimti?
Skausmui malšinti geriausiai tiks ibuprofenas arba paracetamolis.
tags: #ovuliacinio #kraujavimo #trukme
