Patyčios - tai ne tik „vaikiški ginčai“ ar konfliktai. Tai sisteminga, pasikartojanti elgsena, kai vienas vaikas ar jų grupė siekia pažeminti, įskaudinti ar izoliuoti kitą.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje su patyčiomis susiduria daugiau nei trečdalis vaikų. Šis reiškinys gali turėti rimtų pasekmių vaiko emocinei ir socialinei raidai, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti, kaip identifikuoti ir kur kreiptis pagalbos. Daugiau apie šią problemą papasakojo teisininkė Raimonda Joskaudienė.
Patyčios yra rimta problema, turinti tiek emocinių, tiek teisinių pasekmių. Tėvai turi aktyviai ginti vaiką: rinkti įrodymus, pranešti mokyklai, institucijoms, o prireikus kreiptis į teismą. Mokykla turi teisinę pareigą užtikrinti saugią aplinką, tirti patyčių atvejus ir suteikti pagalbą.
Kas yra patyčios įstatyminės bazės kontekste
Lietuvoje turime net kelis teisės aktus, kurie apibrėžia, kas yra patyčios bei kokios galimos jų formos. Tai LR Švietimo įstatymas, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, LR Vyriausybės nutarimai. Teisės aktuose pateikiamas ne tik apibrėžimas, kas yra patyčios, bet išskiriamos ir jų atskiros formos.
Suaugusiųjų atsakomybė
Patyčių prevencija ir stabdymas yra suaugusiųjų atsakomybė. Būtų tobula, jeigu specialistai, mokinių tėvai, mokytojai bei mokyklos administracija panašiai suvoktų, kas yra nepagarbus elgesys mokinių atžvilgiu - erzinimas, patyčios, priekabiavimas. Patyčios - tai pasikartojantis, tyčinis elgesys, kuriuo siekiama įžeisti, sumenkinti, pažeminti kitą.
Patyčių situacijoje vaikai, paaugliai būna įvairiuose vaidmenyse: auka - patiriantis patyčias; skriaudėjas - dažniausiai pradedantis patyčias, ieškantis kitų palaikymo; aktyvus šalininkas - palaikantis patyčias, prisidedantis, bet pirmas jų nepradedantis; šalininkas - palaiko tyčiojimąsi, ignoravimą, pritaria tam, bet aktyviai nedalyvauja; pasyvus šalininkas - pritaria patyčioms, bet aktyviai neįsitraukia; neutralus stebėtojas - jam nepatinka patyčios, bet stengiasi neįsitraukti; galimas gynėjas - nepritaria patyčioms, nori padėti aukai, bet nieko nedaro; aukos gynėjas - jam nepatinka patyčios, stengiasi padėti aukai apsiginti arba bando stabdyti patyčias. Kartais į skriaudėjų vaidmenį gali įsitraukti vaikai/paaugliai, kurie iš tiesų nepritaria patyčioms, bet bijo patys tapti auka, nes skriaudėjas yra stiprus grupėje.
Suaugusieji turi liautis gūžčioti pečiais: „ką aš galiu padaryti”, „nekreipk dėmesio”, „gal tu jam/jai patinki, todėl šitaip elgiasi”. Mokytojas, mama, tėtis turėtų rimtai reaguoti į vaiko užuominą, jog klasėje kažkas „visą laiką taip ant manęs sako”. Tuomet vaikas/paauglys jaučiasi saugiau kalbėdamas apie savo jausmus.
Patyčias patiriantis vaikas yra priverstas išgyventi gėdą, pažeminimą, išgąstį, kaltę, liūdesį, sutrikimą, neviltį, bejėgiškumą, norą slėptis, atsitraukti, verkti. Adekvati suaugusiojo reakcija jaunam žmogui parodo: „viskas su tavimi gerai, pasitikėk savo jausmais. Stiprūs jausmai praneša, kad kitas žmogus netinkamai su tavimi pasielgė. Tu dėl patyčių nekaltas, esi man svarbus, niekas negali tavęs stumdyti, pravardžiuoti ar rašyti tau nemalonias žinutes”.
Galima būti ramesniems, kai vaikai/paaugliai patys pasako, koks aplinkinių elgesys jiems nemalonus, kai tiesiai sako kitam: „stop! man nemalonu”. Vadinasi, žmogus puikiai save jaučia, greitai identifikuoja, kas su juo vyksta, suvokia, ko siekia ir ką daro kitas. Suaugusieji taip pat turi mokytis drąsiai pasakyti partneriui, kolegai, kaimynui: „man nemalonu, kai tu…”.
Itin svarbu, kad mokykloje šalia vaikų būtų atidus pedagogas, kuris išgirstų ir suprastų, jog prasminga susėsti gilesniam pokalbiui su netinkamai „išdykaujančiu” ir įsižeidusiu. Pirmiausia siūlau jų abiejų klausti: „kaip jautiesi?” ir pokalbį tęsti toliau: „kas atsitiko?”, „ko tu sieki?”, „kaip manai, ar tai tinkamas būdas išreikšti savo nusivylimą?”, „kaip šią situaciją galima spręsti kitaip?”, „ko dabar norėtum?”, „ko iš šios situacijos šiandien pasimokėme?”, „man svarbu tave išgirsti”. Neverta reikalauti: „atsiprašyk” ir nuskubėti ilgu mokyklos koridoriumi „savais reikalais”.
Tikriausiai niekada nepriprasime ir nebus lengva spręsti situaciją, kai vienas verkia, o kitas piktai rėkia „kokia nesąmonė”, pasakoja, jog šalia buvo dar šeši vaikai ir jis niekuo dėtas, jog draugas verkia. Tikrai sunku, kai paauglys namuose prašo nesakyti mokytojams, bet rytoj negali eiti į mokyklą, nes savaitė buvo nepakeliama dėl bendraklasių elgesio. Itin svarbi visų suaugusiųjų atsakomybė stabdyti netinkamą elgesį, skatinti vaiką/paauglį bei jo šeimą spręsti agresyvaus elgesio problemą ir apsaugoti tuos, į kuriuos nukreipiamas agresyvus elgesys.
Ką daryti, jei vaikas patiria patyčias
Taigi, ką šiuo atveju tėvams reiktų daryti:
- Išsaugoti įrodymus - ekrano nuotraukas, vaizdo įrašą, žinutes.
- Kreiptis į mokyklą raštu - pateikti prašymą/ skundą klasės auklėtojui, direktoriui ar socialiniam pedagogui, dėl to, jog vaikas patyrė patyčias.
- Pranešti per draugiskasinternetas.lt/Ryšių reguliavimo tarnyba - tai yra teisiškai numatyta pareiga.
- Kreiptis į policiją, jei turinys kelia grėsmę ar platinamas neteisėtas turinys.
- Informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jei mokykla nereaguoja.
- Dėl vaikui padarytos žalos galima kaltininkams pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ką privalo daryti mokykla?
Kaip bebūtų keista, bet dažnai mokyklos į panašaus pobūdžio gautą informaciją reaguoja netinkamai. Būna atsakymai - “tai įvyko ne mokykloje”, arba surengia “pasitarimą”. Tačiau LR Švietimo įstatymas mokyklai apibrėžia visą procesą, kaip turėtų elgtis ir reaguoti:
- Nedelsiant tirti įvykį - surinkti paaiškinimus, nustatyti dalyvius.
- Informuoti abiejų vaikų tėvus.
- Informuoja vaiko teisių apsaugos tarnybą.
- Suteikti pagalbą - psichologo konsultacijas, emocinę paramą.
- Pranešti atsakingoms institucijoms, jei patyčios sisteminės ar yra nusikaltimo požymių.
- Sustabdyti įrašo plitimą - bendradarbiauti su platformomis ir tėvais.
Ką daryti, jei patyčios plinta kibernetinėje erdvėje
Lietuvoje atsakinga ne tik už telekomunikacijų priežiūrą, bet ir už vaikų apsaugą nuo žalingo turinio internete yra Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pagal Švietimo įstatymo 23-2 str. tėvai / mokykla privalo pranešti apie patyčias internete per draugiskasinternetas.lt. Gavusi pranešimą, RRT vertina turinį, gali kreiptis į socialinių tinklų administraciją dėl įrašo pašalinimo, pranešti policijai ar Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nurodyti blokuoti turinį Lietuvoje.
Kokia atsakomybė dėl patirtos žalos
Priklausomai nuo to, kas kaltininkas - atsakomybė gali būti taikoma įvairi - administracinė, baudžiamoji, civilinė (pareiškiant turtinės / neturtinės žalos ieškinį). Pažvelgus į teismų praktiką, akivaizdu, kad atsakomybė taikoma.
- LAT 2016 m. nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-320-969/2016 - teismas priteisė neturtinę žalą iš mokyklos, nes ji nesiėmė veiksmų užtikrinti saugios aplinkos, kai mokinys patyrė patyčias.
- Vilniaus apygardos teismas 2020 m. byla dėl elektroninių patyčių - mokiniai platino pažeminantį vaizdo įrašą apie bendraklasį. Teismas konstatavo, kad mokykla turėjo pareigą nedelsiant informuoti tėvus ir policiją. Nukentėjusiam priteista neturtinė žala.
- Kauno apygardos teismas 2022 m. - patyčios mokykloje (pravardžiavimai ir fizinis smurtas) sukėlė vaikui psichologinių problemų. Mokyklai priteista atlyginti 3000 Eur neturtinę žalą, nes ji neužtikrino prevencijos priemonių.
Psichologiniai poreikiai ir savivertė
Vaikai ir suaugusieji - visi turime svarbius psichologinius poreikius: jaustis vertingais ir priklausyti savųjų grupei. Kaip ugdyti ir puoselėti savo vertės pajautimą, kad vaikas būtų ramus dėl savo ūgio, svorio, plaukų ar odos spalvos, savo tarmės, gebėjimų? Vaikas suvokia save ir aplinkinį pasaulį mato taip, kaip jį mato šeima, kaip čia su juo elgiamasi.
Mama, tėtis, seneliai savo rūpesčiu, meile, priėmimu gali perduoti svarbiausią žinią vaikui - jis ar ji yra vertingi patys savaime. Mama, tėtis turėtų stabdyti save, suvokę, jog mintyse ar garsiai kritikuoja savo vaiką, gretina su kitais savo ar giminaičių vaikais, pašiepia, žemina. Juk dažnas norime, kad vaikas būtų protingiausias, sportiškiausias, mandagiausias.
Kartu susėdę mama ir tėtis turėtų tartis, kaip ugdyti patrauklias savybes, ką veikti kartu, kad perduotų savo vertybes. Svarbu prisiminti, jog kritikuodami, žemindami tik atstumiate savo vaiką. Kita svarbi žinia tėvams - niekada nereikia pasiduoti ir pasitraukti į „lengvesnę veiklą”. Didžiausia pagalba yra ryšys su vaiku/paaugliu.
Pailsėkime. Pripildykime savo meilės rezervuarą. Prisiminkime, kad tai nepakartojami vaikai, jie dar auga, dar mokosi. Kūrybiškai puoselėti vaiko savivertę ir matyti ramų, drąsų jauną žmogų - tikras džiaugsmas tėvams.
Vaikai ir paaugliai patys gana anksti kritiškai vertina save, aplinkinius, žino savo stiprybes bei trūkumus. Tėvai turėtų priimti vaiko stiprybes ir trūkumus, padrąsinti: „matau, kad tau sudėtinga, bet nenuleidi rankų”, „tikėjai, jog gali ir dabar, manau, didžiuojiesi savimi”. Kartokite vaikams, jog jie vertingi, svarbūs, jog mylite juos tokius, kokie yra: išdykusius, judrius, triukšmingus, emocingus, nekantrius, reikalaujančius, ilgai neapsisprendžiančius, išsiblaškiusius, atsakingus, empatiškus, gabius, įdomius, išsigandusius ar drąsius.
Kai besąlygiškai mylime ir kartu keliame tam tikrus vaiko amžių atitinkančius reikalavimus, mokome suvokti ir laikytis taisyklių, yra viena svarbiausių dovanų vaikui. Kai vaikas jaučiasi mylimas ir saugus nepaisant jo matematinių, sportinių ar meninių gebėjimų, jam nėra poreikio žeminti kito draugo, kad pasijaustų vertingesnis už kitus.
Kai abu tėvai ramiai priima jo pyktį, nusiminimą, liūdesį, išklauso ir kartu su juo ieško, kokiais būdais galima įveikti sunkumus, vaikas neturėtų fizine jėga išlieti savo skausmo ant klasės draugų.
Savigarba vaikams – 10 būdų, kaip ugdyti savigarbą ir pasitikėjimą savimi
Išsiskyrimas ir vaiko gerovė
Išsiskyrimas, net jei pora nebuvo oficialiai susituokusi, yra emociškai ir teisiškai sudėtingas etapas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Nors visuomenėje dažnai vartojamas terminas „skyrybos nesusituokus“, teisine prasme tai nėra santuokos nutraukimas, nes santuoka nebuvo sudaryta. Tačiau poros išsiskyrimas, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų, neišvengiamai sukelia poreikį išspręsti labai panašius klausimus, kaip ir oficialių skyrybų atveju. Svarbiausi iš jų:
- Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas: su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens.
- Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas ir mokėjimas: kaip bus užtikrinami vaiko materialiniai poreikiai.
- Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas: kaip ir kada kitas iš tėvų galės matytis ir bendrauti su vaiku.
- Tėvystės nustatymas (jei dar nebuvo nustatyta): tai yra esminis žingsnis, jei vaiko gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas arba tėvystė nebuvo pripažinta anksčiau.
Su kuo lieka nepilnametis vaikas?
Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, visada vadovaujamasi prioritetiniais vaiko interesais. Atsižvelgiama į vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, jo įprastą aplinką, kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko amžių, brandą ir jo norus (jei vaikas pakankamai brandus juos išreikšti).
Kaip tai įforminama?
Tėvų susitarimu: geriausias būdas - tėvams patiems taikiai susitarti, su kuriuo iš jų gyvens vaikas. Tokį susitarimą rekomenduojama įforminti raštu ir patvirtinti teisme. Teismo patvirtintas susitarimas įgyja vykdomojo dokumento galią ir užtikrina didesnį teisinį aiškumą bei apsaugą ateityje.
Teismo sprendimu: jei tėvai nesutaria, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia teismas.
Alimentai
Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne, ir ar gyvena kartu. Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) privalo mokėti alimentus vaikui.
Kada? Pareiga mokėti alimentus atsiranda nuo vaiko gimimo ir tęsiasi iki jo pilnametystės (18 metų) arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal dieninės studijų programą (iki 24 metų) ir jam reikalinga parama.
Kiek? Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje dažnai orientuojamasi, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Kaip? Alimentai gali būti mokami periodinėmis išmokomis (dažniausiai kas mėnesį) arba vienkartine suma, taip pat turtu (jei tai nepažeidžia vaiko interesų).
Bendravimo tvarka
Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) turi ne tik pareigą, bet ir teisę bendrauti su savo vaiku, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais.
Taikūs susitarimai: Mažiau traumuoja vaikus. Leidžia išsaugoti pagarbius tėvų santuokos. Sutaupo laiko ir pinigų, kurie būtų išleisti teisminiams ginčams. Net jei iš pradžių atrodo sunku, verta pabandyti ieškoti kompromisų, jei reikia - pasitelkiant mediatorių pagalbą.
Jei taikiai susitarti nepavyksta, ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos sprendžia teismas. Prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčų, dažnai yra privaloma mediacijos procedūra. Teismo procesas gali būti ilgesnis ir brangesnis, tačiau kartais tai yra vienintelė išeitis, kai viena iš šalių elgiasi nesąžiningai ar neįmanoma rasti kompromiso.
| Dokumentas | Aprašymas |
|---|---|
| Vaiko (-ų) gimimo liudijimas (-ai) | Įrodo vaiko tapatybę ir gimimo faktą. |
| Asmens tapatybės dokumentas | Jūsų asmens tapatybės dokumentas. |
| Kito tėvo (motinos) asmens duomenys | Žinoma kontaktinė informacija. |
| Informacija apie pajamas ir turtą | Duomenys apie Jūsų ir kito tėvo (motinos) gaunamas pajamas ir turimą turtą (pvz., darbo užmokesčio pažymos, banko išrašai, nekilnojamojo turto registro išrašai). |
| Informacija apie vaiko poreikius ir išlaidas | (pvz., išlaidos darželiui/mokyklai, būreliams, sveikatos priežiūrai). |
| Ankstesni susitarimai ar teismo sprendimai | Jei yra, ankstesni susitarimai ar teismo sprendimai, susiję su vaiku. |
Net jei nebuvote sudarę santuokos - santykių nutraukimas ypač turint vaikų reikalauja daug teisinių žinių. Ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroniniu būdu. Santuokos nutraukimas prasideda nuo sutuoktinių sprendimo, kaip jie norėtų užbaigti savo santuoką. Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pabaigti santuoką.
