Lytinis ciklas yra esminis reprodukcinės fiziologijos procesas, turintis didelę reikšmę, ypač gyvulininkystėje. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėjamos ovuliacijos stadijos estrus cikle, daugiausia dėmesio skiriant karvių, kalėms ir kiaulėms. Supratimas apie šias stadijas yra gyvybiškai svarbus gyvulių veisimo efektyvumui ir reprodukcinės sveikatos valdymui.
Karvių lytinis ciklas ir ovuliacijos ypatumai
Karvių lytinis ciklas paprastai kartojasi kas 21 parą, nors gali svyruoti nuo 17 iki 24 dienų. Telyčioms ciklas yra šiek tiek trumpesnis, apie 20 parų. Daugumos (80-90%) karvių lytinio ciklo trukmė yra 17-25 paros. Šis reguliarumas leidžia ūkininkams planuoti sėklinimą ir valdyti bandos reprodukciją.
Ovuliacija karvėms vyksta maždaug 10-15 valandų po rujos pabaigos, o po jos pradeda vystytis geltonkūnis. Kraujagyslių reakcija rujos metu sukelia makšties gleivinės ir gimdos kaklelio hiperemiją, todėl jos tampa pabrinkusios ir atsipalaidavusios. Kūno temperatūra rujos metu gali pakilti 0,62 °C ± 0,38 °C, o makšties temperatūra pakyla 12 valandų iki ovuliacijos. Šie fiziologiniai pokyčiai lemia makšties gleivių laidumo ir kūno temperatūros impedanso pokyčius, kurie gali būti naudojami rujai nustatyti. Rujos pradžioje gimdos kaklelio pH nukrenta nuo 7,0 iki 6,72, o įpusėjus rujai gali sumažėti iki 6,54.
Didžiausi citologiniai ir morfologiniai pokyčiai makštyje pastebimi rujos metu. Makšties priekinės dalies epitelis labai sustorėja dėl ląstelių išbujojimo. Gimdos sekrecinės ląstelės hipertrofuojasi, o gimda ir endometriumas prisipildo edeminio skysčio, tuo tarpu gimdos raumeninis sluoksnis susitraukia. Ši būklė išlieka parą prieš rują ir parą po jos. Šiuolaikinių veislių karvėms būdingas perimetriumo subserozinis kraujavimas, kurio metu kraujingos išskyros pastebimos 1-3 paros po ovuliacijos.
Hormoniniai pokyčiai yra itin svarbūs lytinio ciklo reguliavimui. Priešrujo fazė, trunkanti 2-3 dienas, pasižymi regresuojančiu geltonkūniu ir sparčiai augančiu ovuliaciniu folikulu. Progesterono koncentracija mažėja, o estrogenai ir liuteinizuojantis hormonas (LH) veikia teigiamu grįžtamuoju ryšiu. Po ovuliacijos susidaro geltoni kūnai, o progesteronas vėl tampa dominuojančiu hormonu, palaikydamas gimdos „ramybės“ būklę ir ruošdamas ją nėštumui. Progesteronas taip pat stabdo folikulų brendimą, todėl veršingos karvės nerujoja.
Rujos trukmę gali lemti daugybė veiksnių, įskaitant veislę, amžių, metų laiką, paros laiką ir gyvūno sveikatos būklę. Karvių lytinį ciklą galima skirstyti į geltonkūnio ir folikulinę fazes, remiantis kiaušidžių pokyčiais ir hormonų koncentracija kraujo plazmoje.
Rujos sinchronizavimas yra svarbus metodas, taikomas karvių reprodukcijai gerinti. Jo tikslai apima laikotarpio nuo veršiavimosi iki sėklinimo sutrumpinimą, siekiant gauti vieną veršelį per metus ir pagerinti bandos genetinę vertę. Hormoniniai preparatai, tokie kaip gonadotropino hormonas (GnRH) ir prostaglandinai (PGF2α), naudojami rujos stimuliavimui ir sinchronizavimui.
Estrus ciklo fazės ir pokyčiai
Estrus ciklo fazės apima proestrus, estrus, metoestrus ir dioestrus. Proestrus ir estrus fazių metu makšties ir gimdos kaklelio gleivinės tampa hiperemiškos, gimdos kaklelis pabrinksta ir atsipalaiduoja. Kūno temperatūra pakyla. Makšties gleivių laidumas ir kūno temperatūros impedansas gali būti naudojami rujai nustatyti. Rujos pradžioje gimdos kaklelio pH mažėja.
Metoestrus fazėje, maždaug 10-15 valandų po rujos, įvyksta ovuliacija ir pradeda vystytis geltonkūnis. Kraujagyslių susitraukimas sukelia gleivinės paburkimą. Dioestrus, arba „geltonkūnio periodas“, trunka vidutiniškai 12 dienų, o jo metu didėja progesterono koncentracija.
Citologiniai ir morfologiniai pokyčiai yra ryškiausi rujos metu. Makšties epitelis sustorėja, gimdos sekrecinės ląstelės hipertrofuojasi, o gimda prisipildo skysčio. Po rujos prasideda leukocitinė invazija, trunkanti 2-5 paras. Gleivių sekrecija gimdos kaklelyje ir priekinėje makšties dalyje prasideda parą prieš rują, pasiekia maksimumą jos metu ir laipsniškai mažėja. Rujos pradžioje ir po jos gleivės skaidrios, vėliau tampa matinės ir jose gausu neutrofilų.
Kalių lytinis ciklas ir makšties citologija
Kalių lytinis ciklas skiriasi nuo karvių ir susideda iš keturių pagrindinių fazių: proestrus, estrus, metoestrus (arba diestrus) ir anestrus. Proestrus fazė trunka vidutiniškai 9 dienas, jai būdingos kraujingos išskyros ir patelės traukimas patinų. Estrus, arba „tikroji ruja“, trunka vidutiniškai 9 dienas, patelė leidžiasi kergiama, išskyros tampa šviesesnės.
Metoestrus (diestrus) fazė trunka apie 2-3 mėnesius ir, jei patelė apsivaizdina, tęsiasi iki gimdymo. Anestrus yra ramybės periodas, trunkantis vidutiniškai 4,5 mėnesio.
Makšties citologinis tyrimas yra vertingas nustatant rujos ciklą, vertinant makšties epitelinių ląstelių ragėjimo laipsnį. Išskiriami keturi epitelinių ląstelių tipai: parabazinės, tarpinės, paviršinės ir suragėjusios bebranduolės paviršinės ląstelės. Proestrus metu didėja paviršinių ląstelių kiekis, mažėja neutrofilų. Estrus metu paviršinių ląstelių kiekis siekia 100 proc., o suragėjusios bebranduolės ląstelės sudaro daugiau nei pusę. Porojimosi pirmomis dienomis užplūsta neutrofilai, o suragėjimo laipsnis ženkliai krenta.
Proestrus pradžią žymi kraujingos išskyros ir didelis eritrocitų kiekis. Kai paviršinis ląstelių indeksas pasiekia 100 proc., prasideda ruja. Porojimas nustatomas, kai įvyksta staigus suragėjimo laipsnio kritimas. Kai suragėjimo laipsnis siekia 80 proc., kalė yra tinkamiausia kergimui.
Kiaulių reprodukcinės savybės ir lytinio ciklo valdymas
Kiaulių reprodukcinės savybės yra itin svarbios kiaulininkystės ūkių pelningumui. Lytiškai subręstama, kai lytinės liaukos pradeda gaminti lytines ląsteles. Ruja yra svarbiausia lytinio ciklo fazė, trunkanti vidutiniškai apie dvi paras. Apvaisinimo sėkmė priklauso nuo tikslaus rujos pradžios ir ovuliacijos laiko nustatymo. Suaugusių paršavedžių ovuliacija įvyksta po 18-24 valandų, o jaunų - po 24-30 valandų nuo rujos pradžios. Tinkamiausias apvaisinimui laikas yra 5-10 valandų po ovuliacijos.
Estrogeniniai hormonai didina paršavedžių dirglumą lytiniams veiksmams. Apvaisinimas vyksta kiaušintakiuose. Paršingumo trukmė yra 114,6 dienos. Reprodukcinis produktyvumas priklauso nuo paveldimų ir aplinkos faktorių sąveikos.
Hormoniniai preparatai, tokie kaip kumelingų kumelių kraujo serumas (KKKS), gali būti naudojami lytiniam ciklui atstatyti, skatinant rują praėjus 24 valandoms po paršelių nujunkymo.
KARVIŲ REPRODUKCINIAI HORMONAI
Lytinio ciklo reguliavimas ir hormoniniai mechanizmai
Lytinį ciklą reguliuoja vidinės sekrecijos liaukos (pagumburis, hipofizė, sėklidės ir kiaušidės) ir nervų sistema. Didžiausią įtaką lytinėms funkcijoms turi hipofizė ir lytinės liaukos.
Lytinio ciklo metu kyla 2-3 folikulų augimo bangos. Folikulai neauga, kol intensyviai funkcionuoja geltonasis kūnas. Vėliau gimda išskiria prostaglandiną PGF2α, kuris tirpdo geltonąjį kūną. Ovuliavusio folikulo vietoje susiformuoja naujas geltonasis kūnas, kuris gamina progesteroną. Progesterono kiekis kraujyje didėja 2-3 paras po ovuliacijos ir pasiekia piką maždaug 8-10 parą.
Gonadotropino hormonas (GnRH) veikia į priekinę hipofizio dalį ir stimuliuoja hormonų LH ir FSH gamybą. Didelė LH koncentracija sukelia ovuliaciją. LH kartu su FSH skatina folikulo augimą kiaušidėje. Sintetinė medžiaga, atitinkanti natūralius organizmo hormonus ir skatinanti FSH bei LH sekreciją, vadinama gonadorelinu.
tags: #ovuliacijos #stadijos #estrus
