Pirmosiomis savaitėmis po gimimo ant kūdikio galvytės gali atsirasti įvairių bėrimų, dėmelių, spuogelių, tarp jų ir geltonos dėmės. Daugeliui tėvų tai kelia nerimą, tačiau dažniausiai šios dėmės nėra pavojingos, yra laikinos ir pranyksta savaime per kelias savaites. Visoms šioms odos būklėms būdinga tai, jog jos yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis.
Dažnos Naujagimių Odos Būklės Ir Jų Priežastys
Pirmosiomis savaitėmis po gimimo naujagimį gali berti įvairaus pavidalo bėrimais: inkštirais, spuogeliais, dėmėmis. Šie bėrimai paprastai būna nulemti hormonų poveikio, naujagimio sistemų nebrandumo, taip pat prisitaikymo prie pasikeitusios aplinkos.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių bėrimų, kurie gali atsirasti ant kūdikio galvytės:
- Baltieji naujagimių spuogai (lot. milia)
- Naujagimių aknė (lot. acne neonatorum)
- Naujagimių toksinė eritema (lot. erythema toxicum neonatorum)
- Naujagimių pleiskanojimas (lot. crusta lactea)
Svarbu atskirti šias būkles nuo kitų, rimtesnių odos problemų.
Naujagimių Pleiskanojimas (Crusta Lactea) - Viena Iš Galimų Geltonų Dėmių Priežasčių
Viena iš galimų geltonų dėmių ant kūdikio galvytės priežasčių yra naujagimių pleiskanojimas, dar žinomas kaip crusta lactea. Ši būklė būdinga apie 80 proc. kūdikių.
Priežastys
Tikslūs šios būklės sukėlėjai nėra visiškai aiškūs, tačiau manoma, kad priežastys gali būti šios:
- Labai intensyvi, poras užkemšanti riebalinių liaukų veikla.
- Po gimimo prie naujų sąlygų besitaikanti oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora.
- Kitos teorijos teigia, kad pleiskanojimą lemia grybeliai ir bakterijos.
- Kuo daugiau ant naujagimio kūno varškinio dangalo (lot. vernix caseosa), tuo didesnė tikimybė, kad pasireikš pleiskanojimas.
Simptomai
- Gelsvai pilkšvi pleiskanų luobai, ypač vietose, kuriose daugiau riebalinių liaukų (smilkiniuose, prie pečių, už ausų ir kt.).
- Itin greitai besiriebaluojanti galvos oda ir plaukai.
- Kūdikiui, rečiau mažyliui iki 3 m., sergančiam seborėja, gali atsirasti storas šašas.
- Galimas niežulys, odos uždegimas, paprastieji spuogai, o nukasytose vietose - kraujingi šašai.
Kada Pasireiškia?
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, praeina savaime per pirmuosius metus. Tai labiau estetinė, kūdikiui problemų nekelianti problema.
Gydymas
Dažniausiai jokio gydymo nereikia, tačiau reikia stebėti odos būklę, kad neatsirastų įtrūkimų, žaizdelių. Ant kūdikio odelės atsiradusį gelsvą pleiskanojantį šašą vakare patepkite vaikišku aliejuku (tinka ir alyvuogių, saulėgrąžų). Kitą dieną galvytę ištrinkite vaikišku šampūnu ir atsargiai iššukuokite minkštu šepečiu ar šukomis bukais dantukais.
Kitos Galimos Geltonų Dėmių Priežastys
Nors naujagimių pleiskanojimas yra dažna priežastis, svarbu atmesti ir kitas galimas būkles:
- Seborėjinis dermatitas: Vaikams ši liga pasireiškia geltonų, riebių pleiskanų sankaupa skalpo srityje, dažnai vadinama „lopšio kepure“. Taip pat vaikams bėrimai gali išplisti ir į veidą, už ausų - atsiranda raudonos, riebiomis pleiskanomis padengtos dėmės.
- Galvos plaukuotosios dalies grybelis: Tai grybelių, priklausančių Trichophyton ir Microsporum gentims, sukeliama infekcija, dažna pleiskanojančių skalpo odos bėrimų priežastis vaikams, o suaugusiems - kiek retesnė. Skalpo grybelis pasireiškia pleiskanomis padengtomis dėmėmis ar plokštelėmis, kurias gali lydi uždegiminė reakcija. Kartais gali būti ir alopecijos židinių. Plaukai nulūžta prie pat folikulų, todėl infekuotoje vietoje susidaro „juodų taškelių“ vaizdas. Gali padidėti kaklo limfmazgiai.
Naujagimių Gelta
Gelta yra dažna būklė, su kuria susiduria daugelis naujagimių per pirmąsias gyvenimo dienas. Tai simptomas, o ne atskira liga, ir paprastai pasireiškia oda ir akys tampa gelsvos dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje. Bilirubinas susidaro, kai organizmas naikina senas raudonąsias kraujo ląsteles.
Geltos Tipai
- Fiziologinė gelta: pats dažniausias naujagimių gelta tipas, atsirandantis 2-3 gyvenimo dieną ir paprastai pasiekiantis piką 3-5 dieną. Tai natūralus procesas, kai naujagimio kepenys dar nevisiškai išvystytos ir negali greitai apdoroti bilirubino.
- Patologinė gelta: šis tipas yra retesnis ir dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 24 valandas po gimimo. Jei geltonumas yra labai ryškus arba ilgai neišnyksta, tai gali rodyti sveikatos problemas, tokias kaip kraujo grupės nesuderinamumas (hemolizinė liga), kepenų funkcijos sutrikimai arba infekcijos.
- Žindymo gelta: kai kuriems kūdikiams gelta gali išsivystyti dėl žindymo problemų, ypač jei jie negauna pakankamai pieno pirmosiomis dienomis.
- Motinos pieno gelta: ją lemia tam tikros medžiagos motinos piene, kurios lėtina bilirubino skilimą vaiko kepenyse.
Simptomai
Pagrindinis naujagimių geltonumo požymis - tai geltonos odos ir akių (baltymų) spalvos pasikeitimas. Gelta dažniausiai prasideda nuo veido ir kūno viršutinės dalies, o vėliau gali išplisti žemyn į pilvą ir galūnes.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei pastebėjote, kad kūdikio oda ar akys gelsta, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tai ypač svarbu, jei geltonumas atsiranda per pirmąsias 24 valandas po gimimo arba jei jis išlieka ilgiau nei savaitę. Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti požymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.
Gydymas
Fototerapija: pats dažniausias ir veiksmingiausias gydymas yra fototerapija. Žindomą kūdikį per pirmąją gyvenimo savaitę reikėtų maitinti 8-12 kartų per parą.
Kodėl naujagimiams pasireiškia gelta?
Kitų Odos Būklių, Kurios Gali Imituoti Geltonas Dėmes
Svarbu atskirti geltonas dėmes ant kūdikio galvytės nuo kitų odos būklių, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais. Štai kelios iš jų:
- Alerginis kontaktinis dermatitas: Šiai ligai būdingos paraudusios dėmės ar plokštelės, pleiskanojimas. Sunkiais atvejais atsiranda pūslelių, erozijų, šašų, bėrimai šlapiuoja. Taip pat pacientus vargina stiprus niežulys. Dažniausiai bėrimo kaltininkais būna plaukų priežiūros produktuose esančios alergizuojančios medžiagos.
- Atopinis dermatitas: Vaikams atopinis dermatitas neretai pažeidžia veidą ir galvos odą - atsiranda paraudusių plotelių, pleiskanų, netgi šašų.
- Psoriazė: Skalpo žvynelinė pasireiškia paraudusiomis plokštelėmis, kurias dengia sidabrinis žvynas. Niežulys būna įvairaus stiprumo, tačiau jo gali ir išvis nebūti.
Kada Reikėtų Sunerimti Ir Kreiptis Į Gydytoją?
Nors dauguma geltonų dėmių ant kūdikio galvytės nėra pavojingos, yra keletas situacijų, kada būtina kreiptis į gydytoją:
- Jei geltonumas atsiranda per pirmąsias 24 valandas po gimimo.
- Jei geltonumas išlieka ilgiau nei savaitę.
- Jei kūdikis tampa vangus, sunkiai žinda, atpylinėja, neauga jo svoris.
- Jei pastebėjote, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja.
- Jei odoje atsiranda kraujosruvų.
- Jei bėrimas plinta, atsiranda pūslių, žaizdų, šašų.
- Jei kūdikis karščiuoja.
- Jei bėrimas sukelia stiprų niežulį ir diskomfortą.
Diagnostika
Naujagimių odos būklių diagnozavimui dažniausiai pakanka duomenų iš paciento apžiūros ir tėvų apklausos. Konsultacijos metu atliekama kruopšti galvos odos apžiūra. Kai kurie susirgimai paveikia ne tik
Pleiskanų luobelė ant naujagimio galvos. „Lopšio kepurė“ yra seborėjinio dermatito forma, būdinga maždaug 50% kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Gan tvirtos, žvynelius primenančios gelsvos (bet gali būti ir balkšvos, rusvos spalvos) pleiskanos padengia vaiko galvą tarsi kepurė. Tiksli „lopšio kepurės“ atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, pleiskanos atsiranda dėl labai aktyvios riebalinių liaukų veiklos. Manoma, kad labai aktyvią riebalinių liaukų veiklą lemia į vaiko organizmą patekę mamos hormonai ir biotino (B grupės vitaminao) stoka. Kitos teorijos teigimu, seborėjinį dermatitą sukelia grybeliai ir bakterijos. Pleiskanų luobas atrodo negražiai, tačiau pavojaus ir diskomforto dažniausiai nekelia. Šiai procedūrai galima naudoti ir kitus aliejus, tačiau dauguma jų yra klampesni, „sunkesni“ arba turi sudėtinių dalių, kurias ne visada toleruoja itin plona ir jautri kūdikių odelė. „Lopšio kepurė“ labai retais atvejais gali stipriai sustorėti, oda po pleiskanų luobu ir aplink jį gali parausti, trūkinėti, kraujuoti. Sunerimti ir į medikus kreiptis reikia, jeigu seborėjinis dermatitas išplinta ir pažeidžia ne tik galvos odą, bet ir kitas kūno vietas. Pleiskanojantys plotai gali atsirasti ant akių vokų, ausų, aplink nosį, tarpkojyje ir kūno raukšlėse.
Pagrindinis šios ligos požymis - odos ir gleivinių (burnos ertmės, akių baltymo) pageltimas, kai kraujyje pagausėja tulžies pigmento bilirubino. Jo susikaupia kraujyje yrant hemoglobinui, esančiam raudonuosiuose kraujo kūneliuose, ir kepenų ląstelėms. Sveikame organizme bilirubiną efektyviai perdirba kepenys. Kai bilirubino kiekis didesnis negu kepenys gali pašalinti iš organizmo (jeigu kepenys pakenktos ir negali tinkamai atlikti savo funkcijų), bilirubinas kaupiasi ir išsivysto gelta. Fiziologinė arba naujagimių gelta atsiranda visiems naujagimiams 3 -4 gyvenimo dieną ir savaime išnyksta maždaug per savaitę -10 dienų. Patologinė naujagimių gelta atsiranda 1-2 gyvenimo dieną. Jos priežastis gali būti rezus faktorus arba motinos ir naujagimio kraujo grupės nesutapimas, kepenų uždegimas, tulžies pūslės uždegimas, apsinuodijimas kai kuriomis cheminėmis medžiagomis. Gelta - pavojinga liga. Vyresniems vaikams gelta gali būti - infekcinis hepatitas. Jį sukelia kepenis pažeidžiantis virusas. Vaikas užsikrečia nuo sergančiojo kontaktuodamas su juo arba per maistą. Iš pradžių vaikas netenka apetito, jam skauda pilvą, prastai jaučiasi. Dėl kepenų uždegimo skausmas gali atsirasti dešiniojo šonkaulio apačioje, priekinėje kūno dalyje. Būtinai kreipkitės į gydytoją. Jeigu gelta atsirado po gimdymo paros, tai ne fiziologinė naujagimių gelta. Taip pat gydytojas turi apžiūrėti kūdikį, kuriam gelta tęsiasi daugiau nei 10 dienų. Fiziologinė gelta per šį laikotarpį praeina. Kartais ji tęsiasi ilgiau, ypač žindomiems kūdikiams. Diagnozę nustato vaikų gydytojas, skiriami tyrimai. Šiai ligai įtakos turi paveldimumas. Naujagimio gelta dėl nepatikslintos priežasties tiesiogiai susijusi su kepenų, kraujotakos ir virškinimo sistemų veikla. Gelta atsiranda dėl bilirubino kaupimosi kraujyje, kuris yra hemoglobino skaidymo produktas. Normaliai bilirubinas yra apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį. Šios ligos atveju kepenys gali nesugebėti efektyviai apdoroti bilirubino, todėl jis kaupiasi organizme, sukeldamas odos ir gleivinių pageltimą. Naujagimio gelta dėl nepatikslintos priežasties yra būklė, kai naujagimiui atsiranda geltonos odos ir akių baltymų spalvos pokyčiai, tačiau nėra aiškios ligos priežasties. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmąsias gyvenimo savaites, kai kepenys dar nėra visiškai subrendusios ir negali efektyviai apdoroti bilirubino. Naujagimio gelta yra svarbi, nes ji gali rodyti potencialias sveikatos problemas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei nebus tinkamai gydomos. Naujagimio gelta gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau kai jos priežastis nėra patikslinta, dažnai kalbama apie fiziologinę gelta, kuri pasireiškia dėl kepenų nesubrendimo. Taip pat gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip hemolizinės ligos, infekcijos ar metaboliniai sutrikimai. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti odos ir akių tyrimą, kad įvertintų gelta laipsnį. Be to, atliekamas kraujo tyrimas, siekiant išmatuoti bilirubino lygį ir nustatyti, ar jis yra konjuguotas ar nekonjuguotas. Gydymo galimybės priklauso nuo bilirubino lygio ir simptomų sunkumo. Dažniausiai naujagimiai su lengva gelta gali būti stebimi be specialaus gydymo, tačiau esant aukštiems bilirubino lygiams, gali prireikti fototerapijos, kurios metu kūdikis yra veikiamas specialių šviesos šaltinių, kad sumažėtų bilirubino kiekis. Kitais atvejais, jei yra sunkesnė liga, gali prireikti kraujo perpylimo arba kitų medicininių intervencijų. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į naujagimio būklę ir atsaką į gydymą.
