Kūdikio skeleto augimas yra nuostabus ir sudėtingas procesas, prasidedantis dar prieš gimimą ir tęsiamas pirmaisiais gyvenimo metais. Šis augimas apima ne tik kaulų ilgėjimą, bet ir jų formavimąsi, stiprėjimą bei raumenų ir sąnarių vystymąsi, kurie yra būtini judėjimui.
Nuo apvaisinimo iki gimimo: skeleto formavimasis
Pirmieji kaulai pradeda formuotis dar vaisiaus vystymosi antrajame trimestre. Šiuo laikotarpiu kūdikio pagrindiniai ir lyties organai jau pakankamai išsivystę. Jo galva ir visas kūnelis padengtas pūkiniais plaukeliais, vadinamais lanugo, kurie išnyksta suėjus maždaug 36-ioms nėštumo savaitėms. Toliau pradeda vystytis balso stygos.
Kūdikio akys, buvusios galvos šonuose, kasdien artėja viena prie kitos ir veidelis vis labiau panašėja į žmogaus. Vyksta ir daugiau dalykų. Kepenys pradeda išskirti tulžį, o kasa - insuliną. Jūsų kūdikis pratinasi kvėpuoti.
Nuo šešioliktos iki dvidešimtos nėštumo savaitės kūdikio poodiniame sluoksnyje ima formuotis riebalai - tai itin greitas augimo etapas. Kūdikio ir placentos dydžiai šiuo metu panašūs. Refleksai tikriausiai jau susiformavo ir vaikutis pradeda čiulpti, ryti ir mirksėti. Ant kojų ir rankų pirštų formuojasi pagalvėlės. Kūdikio žarnyne po truputį ima kauptis mekonijus - pirmos išmatos.
Maždaug po 20-ies nėštumo savaičių, jūsų kūdikio odą ima dengti verniksas, tai yra varškės pavidalo medžiaga, sauganti jūsų kūdikio odelę nuo jį supančios vandeningos aplinkos. Tarp 18-os ir 20-os nėštumo savaitės atliekama įprasta apžiūra ultragarsu. Patikrinamas vaikelio sudėjimas ir organai, placentos padėtis ir patikslinama numatoma gimdymo data.
Antro trimestro gale jūsų kūdikis praleidžia tiek pat laiko miegodamas ir būdraudamas, kiek ir naujagimis. Jam pradeda augti plaukai. Jeigu kūdikis - mergaitė, pradeda vystytis jos gimda, o jei berniukas - jo sėklidės leidžiasi iš dubens į kapšelį. Taip pat stiprėja vaikučio širdelė, o kojytės tampa proporcingos kūno dydžiui. Akių vokai ir antakiai jau susiformavo, o smegenys ėmė vystytis itin greitai. Pradėjo kietėti vidinės ausies kaulai. Jūsų vaiko svoris yra apie 500 g.
Augimo šuoliai ir raidos etapai
Ypač pirmieji vaiko augimo šuoliai tėvams gali sukelti daug nerimo ir pasimetimo, tačiau susipažinus su tuo artimiau, pamatysite, kad tai visiškai normali kiekvieno vaiko raidos dalis. Augimo ir raidos šuoliai mažylį aplankys net 16 kartų per 18 jo gyvenimo mėnesių, tad tinkamos žinios apie šiuos raidos etapus padės žengti per tėvystę su daugiau ramybės ir pasitikėjimo.
Augimo šuoliai
Augimo šuolis - tai fizinio augimo laikotarpis. Kūdikių augimo šuoliai paprastai trunka 2-3 dienas (kai kuriais atvejais gali trukti ir iki 5-7 dienų). Šiuo metu tėvai gali pastebėti, kad mažylis daugiau nori valgyti arba žįsti, būna irzlesnis, gali daugiau arba kaip tik prasčiau miegoti ir po šio laikotarpio tėvai dažnai pastebi akivaizdų fizinį vaiko paūgėjimą ar svorio priaugimą.
Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad kūdikių augimo šuoliai mažyliams gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, priklausomai nuo vaiko temperamento ir jautrumo pokyčiams. Todėl vienai šeimai kūdikio augimo šuoliai gali tapti sudėtingu laikotarpiu, o kitai - gali praeiti ir beveik nepastebimai.
Kada būna augimo šuoliai?
Per 1 vaiko gyvenimo metus gali būti pastebėti 6 fizinio augimo šuoliai. Lentelė ir įvykių sąrašas, kada paprastai gali būti pastebėti kūdikio augimo šuoliai:
- 7-10 gyvenimo dienomis (1 mėnesį) gali įvykti pirmasis naujagimio augimo šuolis. Augimo šuolio metu kūdikis gali labai pastebimai ir greitai priaugti svorio bei ūgio, apie 2-3 dienas intensyviai ir dažnai žįsti, būti irzlesnis nei įprastai.
- 2-3 savaitę (1 mėnesį) gali įvykti antrasis augimo šuolis. Augimo šuoliai bei jų požymiai ir toliau išliks panašūs, kaip aptarta anksčiau.
- 4-6 savaitę (2 mėnesį) gali įvykti trečiasis augimo šuolis.
- 3 mėnesį gali įvykti ketvirtasis augimo šuolis. Iki šiol mažylis augo itin sparčiai, jo augimo šuoliai vyko kas keletą savaičių, o po to, kai įvyksta augimo šuolis 3 mėnesių kūdikiui, spartaus fizinio augimo epizodai ima vis retėti.
- 6 mėnesį gali įvykti penktasis kūdikių augimo šuolis.
- 9 mėnesį gali įvykti šeštasis augimo šuolis kūdikiui.
Augimo šuoliai virš metų taip pat vyksta, tik rečiau. Vyresnių vaikų augimo šuoliai gali būti atpažinti pagal tuos pačius požymius.
Raidos šuoliai
Raidos šuolis (lietuvių kalba dar kartais vadinamos „pasiekimų savaitės“) - tai protinio vystymosi laikotarpis, kuris paprastai trunka 1-5 savaites. Jo metu mažylio smegenyse įvyksta neurologiniai pokyčiai, vaikas įgyja kompleksiškesnį suvokimą, po kurio pasaulis jo akims, uoslei, skoniui, klausai ir lytėjimui gali atrodyti visiškai kitaip - o tai yra didžiulis pokytis!
Įprastai, pirminis raidos šuolio etapas pasireiškia padidėjusiu mažylio dirglumu, verksmingumu, išaugusiu artumo ir žindymo poreikiu ar net laikinu raidos regresu. Pasibaigus šiam etapui, tėvai dažnai pastebi naujai įvaldytus įgūdžius, kurių iki šiol vaikas dar nebuvo atradęs - tai ženklas, kad raidos šuolis įvyko ir ateina lengvesnis etapas. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikų raidos šuoliai mažyliams gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, priklausomai nuo vaiko temperamento ir jautrumo pokyčiams. Todėl vienai šeimai raidos šuoliai gali tapti sudėtingu laikotarpiu, o kitai - gali praeiti ir beveik nepastebimai.
Svarbu: Raidos šuoliai yra skaičiuojami ne nuo gimimo dienos, o nuo gimdymo termino dienos. Tikslų kūdikio savaičių skaičių galite pasitikrinti suvedę vaiko duomenis čia. Taip pat gali praversti mobili aplikacija The Wonder Weeks (App Store, Google Play), kurioje suvedus vaiko duomenis, galėsite raidos šuolius stebėti kalendoriuje.
Kada būna raidos šuoliai?
Per 18 vaiko gyvenimo mėnesių gali įvykti 10 raidos šuolių. Kiekvieną jų trumpai aptarsime žemiau.
- Raidos šuolis 5 savaitę (2 mėnuo): Apie 5 kūdikio savaitę įvyksta pirmasis raidos šuolis, trunkantis apie 1 savaitę. Jis yra palyginti trumpas ir pokyčius pastebėti gali būti sunku. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad kūdikis ėmė elgtis kitaip ir kad ši savaitė yra kiek sunkesnė nei įprasta.
- Raidos šuolis 8-9 savaitėmis (3 mėnuo): Šiuo šuolio metu atsiranda modelių atpažinimas aplink ir savo paties kūne. Modelių suvokimas reiškia, kad kūdikis jau ima suprasti, kai kažkas kartojasi, atpažįsta veiksmus (pavyzdžiui, kasdienę rutiną), pradeda suvokti, jog jo kūno dalys jau gali judėti valingiau (pavyzdžiui, rankos).
- Raidos šuolis 12 savaitę (3-4 mėnuo): Kūdikis įgauna suvokimą apie subtilius pasikeitimus. Tai reiškia, kad vaikas mato nebe tik tašką A ir B, bet ir kelią tarp jų, tad viskas aplink jį įgauna subtilesnį ir vientisesnį vaizdą. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad mažylio kūno judesiai tampa labiau kontroliuojami, tikslesni ir vientisi (įskaitant ir galvytės laikymą).
- Raidos šuolis 15-19 savaitėmis (4-5 mėnuo): Tai pirmas ilgesnis raidos šuolis, kuris kūdikiui gali trukti net iki 5 savaičių. Po šio raidos šuolio pastebėsite, jog kūdikis pradeda suvokti, kad egzistuoja nebe tik atskiri įvykiai, kurie gali kartotis, bet ir jų sekos. Pavyzdžiui, iki šiol stebėdamas besileidžiantį kamuoliuką vaikas matė kelis veiksmus (paleidimą ir atšokimą), tačiau dar nesuvokdavo jų sekos (kas seka po ko). Nuo šiol mažylis jau žinos, kad atsimušęs į žemę kamuoliukas rieda arba atšoka, t.y. jau supras visą kamuoliuko kritimo ir atšokimo įvykių seką, o nebe tik pavienius veiksmus. Su tuo kūdikio gyvenime atsiras ir daug naujų įgūdžių bei eksperimentų. Taip pat pasijaus rutinos ir ritualų reikšmė, nes šiuo metu kūdikiui jau žinant, kas po ko vyksta, tai ims ypatingai kurti saugumo ir pastovumo jausmą.
- Raidos šuolis 23-26 savaitėmis (6-7 mėnuo): Po šio raidos šuolio kūdikis įgauna suvokimą apie ryšį tarp įvairių objektų. Nuo šiol kūdikis jau suvokia, kad daiktai gali būti viduje, išorėje, ant viršaus, apačioje, šalia, po, tarp, toliau, arčiau. Ir mažylis šiuo supratimu ims itin aktyviai naudotis kasdienoje. Pavyzdžiui, spaus mygtuką, kad išgirstų tam tikrą garsą. Kūdikis geriau ima suvokti ryšį tarp savo kūno dalių - ką galima nuveikti koordinuojant kūną. Taip pat gali atsirasti išsiskyrimo su artimiausiu žmogumi nerimas.
- Raidos šuolis 34-37 savaitėmis (8-9 mėnesiai): Po šio raidos šuolio vaikas pasaulį ima suvokti ir kategorijomis. Tai reiškia, kad mažylis matys nebe daugybę skirtingų objektų, o jų grupes bei kokios savybės sudaro kiekvieną grupę. Pavyzdžiui, kas įeina į grupes „žmonės“, „katės“, „maistas“ ir pan. Galite pastebėti, kad vaikas ims tyrinėti objektus atidžiau ir ilgiau apžiūrinėdamas, viską išimdamas, ištraukdamas, išrinkdamas, išardydamas, mesdamas, nuversdamas ir pan. Mintyse kūdikis analizuoja, lygina, ieško panašumų ir skirtumų, kurdamas kategorijas, kurios sudaro pasaulį. O galiausiai ima atpažinti tuos pačius objektus įvairiomis skirtingomis formomis.
- Raidos šuolis 42-46 savaitėmis (10-11 mėnesiai): Po šio raidos šuolio kūdikis pradeda suvokti, jog egzistuoja eiliškumas ir tikslingai pasitelkti įvairius daiktus ar veiksmus siekiant tikslo. Pastaruoju metu mažylis pasaulį tyrinėjo per kategorijų suvokimą viską ardydamas, išimdamas, atidarydamas, o atsivėrus eiliškumo suvokimui ima domėtis sudėjimu, statymu, dėliojimu, kartojimu. Taigi kūdikio veiksmuose atsiranda daug daugiau tikslingumo nei buvo iki šiol.
- Raidos šuolis 51-54 savaitėmis (12-13 mėnesiai): Po šio raidos šuolio vaikas įgyja suvokimą, jog tas pats rezultatas gali būti pasiektas įvairiais būdais ir eiliškumu. Šis pasaulis vaiko akimis - pilnas galimybių. Prasideda aktyvūs vaiko eksperimentai tikrinant kas nutiks, kaip kas veikia, kokiais būdais galima pasiekti norimus daiktus, atverti normas erdves, inicijuoti norimas veiklas. Taip pat atsiranda suvokimas, jog tarp visų galimybių yra pasirinkimas ir atsisakyti daryti tai, ką siūlo tėvai, taigi prasideda „ne“ etapo užuomazgos. Taigi šis protinio augimo šuolis 1 metų vaiko ir visos šeimos gyvenime įneša išties daug naujovių!
- Raidos šuolis 60-64 savaitėmis (14-15 mėnesiai): Po šio raidos šuolio vaikas suvokia, jog pasaulis tai ne tik begalė galimybių aplink jį, bet ir proga pačiam pasirinkti kada ir kaip tomis galimybėmis pasinaudoti. Vaikas ima kurti ir keisti situacijas, jų derinius, svarstyti ar verta jas atlikti ir kurti savus principus iš iki šiol įvaldytų situacijų, tikslingai jas planuoti ir jų siekti. Mąstymas tampa daug kompleksiškesnis. Pavyzdžiui, prieš miegą mažylis gali prašyti paskaityti knygelę dar ir dar, atnešti kokį nors daiktą, ką nors atlikti, sąmoningai suvokdamas, kad tokiu būdu bando nutolinti ėjimą miegoti.
- Raidos šuolis 71-75 savaitėmis (17-18 mėnesiai): Po šio raidos šuolio vaikas įgyja suvokimą, kad gali būti formuojamos ištisos ir sudėtingos situacijų sistemos, kurias galima lanksčiai pritaikyti pagal aplinkybes. Pavyzdžiui, daugelis tėvų pajaučia staiga suaktyvėjusią vaiko kalbą ir papilnėjusį žodyną, atsiranda piešimas su intencija, ima reikštis fantazija, noras viską daryti pačiam ir pan.
Normalus augimas ir jo vertinimas
Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka: lėtinių ligų bei veiksnių, sutrikdančių ląstelių augimą, nebuvimas, adekvati mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Karlberg sąlygiškai suskirstė į tris komponentus: kūdikystės, vaikystės ir lytinio brendimo. Kiekvieną iš šių komponentų lemia skirtingi metaboliniai ir hormonų veiksniai.
Kūdikių augimą daugiausiai lemia mitybos veiksniai. Šis laikotarpis yra tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą daugiausia reguliuoja mitybos veiksniai. Todėl šiuo laikotarpiu stebimi dideli augimo greičio svyravimai. Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias - kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus, antrais ir trečiais gyvenimo metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Augimo hormonas į augimo proceso reguliavimą įsijungia po maždaug 6 mėnesių amžiaus, ir pradeda dominuoti tik apie antrųjų metų pabaigą.
Vaikystės augimo komponentui (nuo maždaug 2 metų iki lytinio brendimo) didžiausią įtaką turi augimo hormonas. Nuo maždaug trijų metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6,0 cm per metus. Vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Tuo laikotarpiu vaikų augimo kreivė nusistovi tam tikrų procentilių ribose, stebimi tik nedideli augimo greičio svyravimai. Didžiausias augimo šuolis stebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų. Augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia kartu augimo hormono ir lytinių hormonų poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms - menstruacijų atsiradimas. Sutariama, jog galutinis ūgis yra pasiektas, kai augimo greitis sulėtėja iki mažiau nei 2 cm/metus (apie 15 metus mergaitėms ir 16-17 metus berniukams).
Augimo vertinimas
Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose, kuomet vaiką prižiūrintis gydytojas atlieka ūgio ir svorio matavimus, bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse. Tai labai svarbus procesas, padedantis gydytojui nustatyti, ar vaikas auga normaliai, ar turi kokių nors problemų. Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas gulimoje padėtyje, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje. Siekiant sumažinti matavimo paklaidas, ūgio matavimai kartojami kas 3 mėnesius kūdikiams ir kas 6-12 mėnesius vyresniems vaikams, geriausiai tam pačiam matuotojui naudojant tą pačią matuoklę.
Galutinis ūgis yra didžiąja dalimi genetiškai apspręstas, o taip vadinamą taikininį ūgį galima apskaičiuoti kaip vidutinį tėvų ūgį pagal formulę: berniukų taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)+13)] / 2; mergaičių taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)-13)] / 2.
Kuo gali padėti tėvai?
Tėvai gali pasirūpinti, kad vaikui netrūktų jo sveikatai labai svarbių dalykų:
- Pakankamai miego: Miego poreikis skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau daugumai vaikų reikia 10-12 val. miego per parą. Kokybiškas miegas ir poilsis būtinas normaliam vaiko augimui.
- Sveika mityba: Subalansuota dieta, kurioje pakanka kalorijų, baltymų, pagrindinių vitaminų ir mineralų, padės vaikams pasiekti jų ūgio potencialą.
- Adekvatus fizinis aktyvumas: Kadangi nutukimo problema tampa vis aktualesnė tarp vaikų ir paauglių, tėvai turėtų pasirūpinti sveika vaiko mityba ir reguliariu (bet ne per dideliu) fiziniu krūviu.
Ar žemas ūgis - problema?
Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Tačiau, vertinant augimo greitį, augimo sutrikimai gali būti nustatomi daug anksčiau nei ūgio kreivė atsilenkia žemiau 3-iosios procentilės.
Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti Jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, paskirti atlikti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis. Gydytojas gali dažniau pasekti vaiko augimą, arba nukreipti vaikų endokrinologo (augimo sutrikimų specialisto) konsultacijai.
Normalaus žemo ūgio variantai
Galima išskirti porą normalaus žemo ūgio variantų, kurie nėra vadinami augimo sutrikimais:
- Konstitucinis augimo atsilikimas: apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi (nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Kadangi jie auga ilgiau, dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį. Būdinga, jog vienas iš tėvų ar artimų giminaičių atžymi panašų augimo ir brendimo pobūdį.
- Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis: žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti nedidelio ūgio. Jie taip pat neturi kitų ligų simptomų. Nors jų lytinio brendimo pradžia ir augimo šuolis būna normaliu laiku, tačiau jie paprastai pasiekia galutinį ūgį, panašų į savo tėvų ūgius.
Abiejų šių būklių atvejais, šeimas galima nuraminti, jog jų vaikas yra sveikas, ir gydymas nereikalingas. Tačiau kai kuriems vaikams, kenčiantiems nuo užgaulių ir patyčių dėl jų žemo ūgio ir vėluojančio lytinio brendimo, gali prireikti psichologinės pagalbos, užtikrinant kad ilgainiui jie subręs ir užaugs. Kai kurias labai žemo ūgio ar labai vėluojančio lytinio brendimo atvejais (vyresnėms nei 13 metų mergaitėms ir vyresniems nei 14 metų berniukams) gali prireikti hormoninio gydymo.
Augimo sutrikimai
Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai gali sutrikdyti vaiko augimą. Dažniausiai šios ligos turi kitus specifinius simptomus, tačiau sulėtėjęs augimas gali būti pirmas požymis. Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą. Augimo hormono nepakankamumas atsiranda dėl hipofizės (maža liaukutė smegenų pamate, skirianti keletą hormonų, tarp jų ir augimo hormoną) funkcijos ar struktūros pažeidimų. Hipotirozės (sumažėjusios skydliaukės funkcijos) atveju skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų, kurie yra būtini harmoningam vaiko vystymuisi. Ternerio (Turner) sindromas yra viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, sąlygojama vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, stebimi daugiau nei 90% šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda, tačiau jų intelektas nesutrikęs. Naujagimystės periode dažnai stebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas (limfedema). Be to, su šiuo sindromu susiję kiti sutrikimai: įgimtos aortos ydos (koarktacija ar stenozė), inkstų anomalijos, autoimuninis tireoiditas, osteoporozė, skeleto anomalijos, polinkis sirgti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Būdingi dažni otitai, klausos susilpnėjimas.
Kaip tiriami augimo sutrikimai?
Žemo ūgio vaikas, kuris yra sveikas ir auga normaliu greičiu gali būti stebimas net keletą metų, tačiau vaikui, kurio augimo greitis sulėtėjo, gali prireikti papildomų tyrimų: kraujo tyrimai gali būti imami siekiant nustatyti hormonų sekrecijos ar chromosomų anomalijas, ar atmesti kitas ligas, galinčias sąlygoti augimo sutrikimą. Plaštakos rentgenogramos atliekamos kaulų amžiui nustatyti, galvos smegenų kompiuterinė tomograma ar magnetinis rezonansas atliekami siekiant ištirti hipofizės struktūros pokyčius. Tam, kad būtų nustatyta, ar hipofizė skiria pakankamai augimo hormono, vaikų endokrinologai atlieka specialius stimuliacinius mėginius. Jie atliekami tik specializuotuose skyriuose, skiriant vaikams tam tikrus medikamentus, stimuliuojančius augimo hormono sekreciją ir imant kraujo mėginius tam tikrais laiko tarpais.
Kaip gydomi augimo sutrikimai?
Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir skiriamas reikalingas gydymas, tuo greičiau vaikas ūgiu pasiveja savo bendraamžius ir tuo geresni galutinio ūgio rezultatai. Jei nustatomas susirgimas, lėmęs augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą. Pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sumažėjimas (hipotirozė) gydomas skydliaukės hormonų tabletėmis. Augimo hormono injekcijos vaikams su augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį. Žmogaus augimo hormonas laikomas saugiu ir efektyviu, tačiau gydymas gali trukti labai ilgai, ir yra stebimas individualus vaikų augimo atsakas į gydymą. Nors gydymas augimo hormonu yra labai brangus, Lietuvoje šias išlaidas kompensuoja valstybė.
S skeleto augimas ir fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveiko skeleto vystymosi dalis. Reguliarus judėjimas, žaidimai ir sportas stiprina kaulus, raumenis ir sąnarius, gerina koordinaciją ir laikyseną. Vaikų ir paauglių ortopedinės problemos dažniausiai pasireiškia augimo spurtų metu: 5-8 metų amžiaus vaikams bei 12-17 m. amžiaus paaugliams. Šiems vaikams ypač svarbu tinkamai pasirinkti fizinę veiklą ir vengti per didelio krūvio.
Dažniausiai pasitaikančios vaikų ir paauglių problemos - ne specifiniai ortopediniai sutrikimai, o traumos, kurių pasitaiko jau ankstyvoje vaikystėje. Kai vaikas pradeda daugiau vaikščioti, padaugėja įvairių galūnių traumų, o jų gydymas dažniausiai kardinaliai skiriasi nuo to, kuris skiriamas suaugusiajam. Be abejo, susižalojimo išvengti padeda tėvų sąmoningi sprendimai ir vaiko pratinimas dėvėti apsaugos priemones: šalmus, galūnių apsaugas važiuojant dviračiu ar paspirtuku. 12-17 m. amžiaus paaugliai yra fiziškai aktyvūs, jų skeletas bręsta ir dėl to vyksta spartus augimas. Šiai amžiaus grupei būdingi ir lūžiai, kurie pasitaiko tik vaikams, ir kaulų lūžiai ar kitų struktūrų traumos, kurios būdingos taip pat ir suaugusiam žmogui.
Laikysenos problemoms išvengti rekomenduojama palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą nuo pat darželio ar pirmos klasės, o traumų tikimybę sumažinti padės geras fizinis pasirengimas, tinkamas krūvis bei saugus elgesys eisme.
