Oskaras Koršunovas - vienas garsiausių Lietuvos teatro režisierių, puikiai žinomas visoje Europoje. Jo gimimo metai - 1969 m. kovo 6 d. Režisieriaus biografijoje - įsimintini spektakliai, tapę tiek OKT repertuaro, tiek užsienio gastrolių atramomis.
Ankstyvieji metai ir studijos:
Oskaras Koršunovas gimė 1969 m. kovo 6 d. Vilniuje. Jo mama Edita - pagal išsilavinimą ekonomistė - dirbo įvairiose darbovietėse: nuo bibliotekos iki vykdomojo komiteto, tėvas Vladimiras - žemės ūkio inžinierius, padaręs daugiau kaip 60 atradimų. Iš pradžių gyveno Naujojoje Vilnioje, vieno kambario bute. Gimė brolis, keturiese gyveno vieno kambario bute.
1988-1993 m. O. Koršunovas studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (Jono Vaitkaus mokinys). Viskas buvo sustiprinta: ir matematika, ir anglų, ypač chemija. Buvo labai griežta mokykla. Kalė penketukininkus ir norėjo greitai atsikratyti dvejetukininkų.
Jei ne lemtingas pedagogės Violetos Tapinienės kumštelėjimas į nugarą Oskarui Koršunovui pirmą kartą užlipus į sceną ir praradus amą, režisierius gal taip ir būtų likęs meno paraštėse. "Mistinis įvykis, man labai reikšmingas, nes tai buvo mano pirmas išėjimas į sceną. Aš tiesiog sustojau, negalėjau išeiti. Mane stumtelėjo Violeta ir aš įkritau į tą sceną, pajutau, tarsi siela nuo manęs atsiskyrė".
Anot O. Koršunovo, asmeniniai išgyvenimai ir kūryba - neatsiejami, todėl iš „Mirandos“ veikėjo Prospero asmens galima atpažinti Šekspyrą, disiduojantį sovietmečio inteligentą, nūdienos aktualijas.
Kūrybinės veiklos pradžia ir OKT įkūrimas:
1990-1998 m. Oskaras Koršunovas buvo Lietuvos nacionalinio dramos teatro režisierius. 1998 m. kartu su bendraminčiais įkūrė nepriklausomą teatrą OKT (Oskaro Koršunovo teatras), kuris 2004 m. tapo OKT / Vilniaus miesto teatru.
Kaip teigia OKT meno vadovas, tai yra pirminė spektaklio repeticijų fazė, o „Dugno“ pastatymą planuojama paversti tam tikra laboratorija, tęstiniu kūrybiniu ir analitiniu vyksmu, kurio metu ne tik dirbama, tačiau ir gyvenama bei kenčiama kartu. Anot režisieriaus O. Koršunovo, toks precedentų neturintis repeticijų kelias pasirinktas dėl kelių priežasčių. „Laiko trūkumas nėra svarbiausia dingstis dėl kurios ėmiausi tokio, sakyčiau, ekstremalaus darbo. Mano kūrybinė biografija pasiekė tokį etapą, kuriame spektaklio nebegaliu kurti kaip paprasto produkto“.
OKT teatro pradžia galima laikyti režisieriaus Oskaro Koršunovo pirmojo spektaklio „Ten būti čia“, pastatyto pagal Daniilo Charmso kūrinius, premjerą. Ji įvyko 1990 metų kovo 22 dieną, praėjus vienuolikai dienų po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Tai buvo savotiško lūžio metas, kuomet griuvo visos sienos. Spontaniškai atėjo kitoks mastymas. Premjera buvo įvardyta kaip naujo teatro pradžia.
Kai 1999 metais teatras kūrėsi oficialiai, pavadinimo ieškoti nebereikėjo - jis jau buvo. Nevalstybiniam teatrui, gimusiam spontaniškai bei sąlygotam laiko pokyčių ir didelių socialinių pasikeitimų, beveik dvidešimt metų yra labai daug. Teatrui, kuris nebuvo dirbtinai nuleistas iš viršaus ir niekuomet nepretendavo tapti valstybine institucija, prisiimančia teatro vaidmenį. Beje, skaičiuojant nuo pačios OKT reiškinio pradžios ir „Ten būti čia“ premjeros, teatras jau peržengė 25-metį.
Scenos gidas“: OKT premjera „Apvalytieji“
Reikšmingi spektakliai:
- Ten būti čia (1990, pagal D. Charmsą)
- Senė (1992, atnaujintas pavadinimu Senė 2 1994, pagal D. Charmsą ir A. Vvedenskį)
- Labas Sonia Nauji Metai (1994, pagal A. Vvedenskį)
- Roberto Zucco (1998, pagal Bernard’o‑Marie Koltèsą)
- Shopping and Fucking (1999, pagal Marko Ravenhillo)
- Ugnies veidas (2000, pagal Mariuso von Mayenburgo)
- Žiema (2003, pagal J. Fosse)
- Apvalytieji (2003, pagal Sarah Kane)
- Vaidinant auką (2005, pagal Vladimiro ir Olego Presniakovų)
- Mūsų klasė (2015, pagal Tadeuszo Słobodzianeko)
- Išvarymas (2011, pagal M. Ivaškevičių)
- Katedra (2012, pagal Just. Marcinkevičiaus)
- Pašaliniams draudžiama (2016, pagal G. Grajausko)
Koršunovas režisavo operų (R. Wagnerio Skrajojantis olandas 1995, V. Baltako Cantio 2004, W. A. Mozarto Užburtoji fleita 2006, G. Donizetti Meilės eliksyras 2008, L. van Beethoveno Fidelijus 2015, G. Sodeikos Post Futurum 2018), MO muziejuje Vilniuje surengtą parodą Vilniaus pokeris (2023-24, architektas G. Makarevičius, kuratorės Dovilė Barcytė, Algė Gudaitytė).
Gastrolės ir festivaliai:
O. Koršunovo teatras gastroliavo ir dalyvavo teatro festivaliuose daugelyje Europos šalių, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Amerikoje, Azijoje, Australijoje. Šį pastatymą teatras vežė į Lenkiją, Vengriją, Rusiją, Baltarusiją, Armėniją, Ispaniją, Italiją, Švediją, Norvegiją, Vokietiją, Prancūziją, Slovėniją, Kroatiją. 2013 m. Rijekos (Kroatija) tarptautiniame mažosios scenos festivalyje spektaklis pelnė pagrindinius prizus.
OKT kaip reiškinys nuo pat pradžių pirmiau būdavo pastebėtas užsienyje. Jeigu „Ten būti čia“ nebūtų įvertintas Edinburgo festivalio pagrindiniu prizu, galbūt pats reiškinys jau tuomet būtų miręs. Ir tai buvo ne vienkartinis atvejis, kuomet vienas ar kitas kūrybinis principas pirmiau buvo pastebėtas ne Lietuvoje. OKT tapo tarptautiniu reiškiniu, gerai žinomu Europoje ir Pasaulyje. Nuo 1999-ųjų OKT aplankė jau daugiau nei 100 skirtingų tarptautinių festivalių. Net aštuoni spektakliai pristatyti pagrindinėje Avinjono festivalio programoje. Iki šiol teatras nuolatos kviečiamas dalyvauti pagrindiniuose tiek Europoje, tiek už jos ribų rengiamuose teatro festivaliuose. Buvimas ten formuoja teatro veidą. Pastarųjų metų gastrolių vinis - tai pasirodymas prestižiškiausio pasaulyje menų renginio Venecijos bienalės scenoje dveji metai iš eilės.
Apdovanojimai ir įvertinimai:
Oskaras Koršunovas yra pelnęs daugybę apdovanojimų ir įvertinimų už savo kūrybą:
- Kristoforas (1995, 2000)
- Auksinis scenos kryžius (2004, 2011, 2012)
- Lietuvos nacionalinė premija (2002)
- Europos teatro premija Už naująsias teatro realybes (2006)
- Gedimino ordino Karininko kryžius (2003)
- Lenkijos prezidento Auksinis kryžius (2006)
- Prancūzijos Menų ir literatūros ordino karininkas (2009)
- V. Mejerholdo prizas (2010)
Koršunovo įtaka teatrui:
Oskaras Koršunovas reikšmingai prisidėjo prie lietuvių teatro modernizavimo, įnešdamas naujų formų, idėjų ir išraiškos priemonių. Jo spektakliai dažnai išsiskiria netradiciniu pastatymu, psichologiniu gilumu ir socialine refleksija. Su Koršunovu į lietuvių teatrą atėjo naujas mąstymas apie teatrinę erdvę, jis sėmėsi įkvėpimo iš kitokių nei lig tol XX a. dailės aruodų. Jis pats teigia: "Teatras turi įspėti, pranešti kažką svarbaus, supurtyti žiūrovą.
„Kas yra šiuolaikinė dramaturgija? Tai nebūtinai pjesė, parašyta dabar. Dramaturgija šiuolaikine tampa tada, kai provokuoja naują teatrinę kalbą. Jai reikalinga nauja forma. Šiuolaikinis teatras negali egzistuoti be kitokio aktoriaus. Mūsų teatras formuoja naujo tipo aktorių. Jau „Ten būti čia“ pastatymas pristatė visiškai kitokį aktorius modelį“, - teigia O. Koršunovas.
O. Koršunovas savo teatro sampratą kūrė būtent OBERIU pastatymuose. Tada gimė nuolatinis naujumo siekis. Menininkai ieškojo to sprogstančio paradokso, kuris, pasak pačių OBERIU autorių, turėjo būti tas realusis teatras. Neveltui Daniilas Charmsas rašė, kad eilėraštį reikia rašyti taip, jog jį metus į langą, stiklas sudužtų. OKT teatre kuriantiems menininkams pavyko sukurti teatrą, grindžiamą nuolatiniu ieškojimu ir savirefleksija. OBERIU pastatymuose kūrėsi esminiai teatro suvokimo principai, vėliau nulėmę repertuarą.
Oskaras Koršunovas paminėjo savo 55-ąjį gimtadienį. Jo pasveikinti atvyko artimiausi bičiuliai. „Ačiū visiems už nuostabią mano 55 ir OKT 25 gimtadienio šventę! Buvo nuostabu! Gausybė dovanų ir gėlių, tikrų žodžių, gerų palinkėjimų, jautrių išpažinčių, pašėlusių šokių ir net stebuklų (numesti nebereikalingi ramentai). Aš esu OKT, o OKT esate jūs! Mylėkime ir branginkime vieni kitus!“ - rašė Oskaras.
