Demografiniai rodikliai rodo, kad Lietuva yra viena labiausiai senstančių šalių Europoje. Lietuvoje bene penktadalis gyventojų - 65-erių metų amžiaus ir vyresni, o 2050 metais, spėjama, net trečdalis visuomenės bus senyvo amžiaus žmonės. Senėjimo tendencija kelia nemažai iššūkių. Vienas jų - iki šiol vis dar neišspręsta senelių globos namų trūkumo problema.
Apie artimojo priežiūrą globos namuose senatvėje svarsto net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau kas penktas bent kol kas nemano, kad jiems tinkami globos namai Lietuvoje apskritai egzistuoja. Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.
Akivaizdu, kad šeimos nariai paprastai negali kiaurą parą rūpintis senyvo amžiaus šeimos nariais, todėl vis dažniau tokiose situacijose jau ir lietuvių akys krypsta į senelių globos namus. Paradoksas: kažkada tokios įstaigos vertintos neigiamai, o dabar jos nebesutalpina visų norinčiųjų.
Situacija Lietuvos Savivaldybėse
„Poreikis teikti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje išlieka aktualus“, - sakė Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Puidokienė. Pasak jos, prieš kelerius metus pradėta teikti dienos socialinės globos paslauga namuose šių eilių smarkiai nesumažino. Rietave veikiantys vieninteliai senelių globos namai taip pat priklauso parapijai. Čia gyvena apie dvi dešimtis senolių ir laisvų vietų taip pat nėra. Eilėje į senelių namus laukia kone 20 norinčiųjų.
Kaip nurodo Telšių rajono savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimantė Levickienė, asmenys, kuriems nustatytas socialinės globos poreikis, turi teisę pasirinkti globos namus ir kitose savivaldybėse. „Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sparčiai sensta, didėja ne tik ilgalaikės socialinės globos institucijoje, bet ir kitų socialinės priežiūros paslaugų poreikis. Skuodo rajono savivaldybėje veikia trys senelių globos namai. Mažeikių rajone tokia įstaiga tik viena. Tai Plinkšių globos namai. Juose galima apgyvendinti iki 40 asmenų. Skuodo rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Noreikienė teigė, kad socialinių paslaugų paklausa yra didelė. Asmeniui pirmiausia yra siūloma priežiūra arba integrali pagalba namuose. Ilgalaikės socialinės globos paslaugos asmeniui, gyvenančiam konkrečioje savivaldybėje, gali būti teikiamos bet kuriuose Lietuvoje esančiuose socialinės globos namuose. Asmenims su negalia ar su sunkia negalia taip pat gali būti teikiamos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos įstaigoje.
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė, apie eiles kalba: „Į Šiaulių globos namus tikrai yra laukiančiųjų eilė. Todėl, kad artimieji (dažniausiai dukros, sūnūs, kartais - anūkai, broliai ar seserys) renkasi Šiaulių globos namus, nes jie - čia pat. Jei jie turėtų interesą dažniau aplankyti, tai ranka pasiekiami - jie yra Rėkyvoje. Jei reikėtų iki Jurdaičių, Joniškio ar Kuršėnų, tai truputėlį toliau važiuoti. Renkasi dar ir dėl to, kad yra vieni iš modernesnių“.
Finansavimo Aspektai
Ilgalaikėms ir trumpalaikėms socialinės globos paslaugoms finansuoti reikalingos didelės lėšos. Pavyzdžiui, 2023 metams tam išleista 1 mln. 114 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto ir 304 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto.
Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš: 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos), 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, taip pat, jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos. Tada trūkstamus šimtus eurų prideda savivaldybė. Vidutiniškai gyventojo mokama suma svyruoja apie 500 Eur, kiti pridedami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacijos.
Socialinės globos kainos pavyzdys
| Paslaugos | Kaina |
|---|---|
| Socialinė globa vienam asmeniui per mėnesį | 1430,00 EUR |
| Socialinė globa asmeniui su sunkia negalia per mėnesį | 1590,00 EUR |
Gyvenimo Sąlygos Globos Namuose
„Žinoma, atvykusiuosius lydi baimė, nerimas, nežinia. Tai natūrali kiekvieno žmogaus būsena. Todėl prieš apsigyvenant globos namuose, dažnai kviečiame atvykti iš anksto ir susipažinti su įstaiga, gyvenimo sąlygomis, personalu. Tuomet adaptacinis laikotarpis būna lengvesnis. Kita vertus, pastebime: kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau laiko globos namų darbuotojams tenka skirti jo adaptacijai. Jaunesniems žmonėms sekasi lengviau“, - sakė B. Pasak jos, įstaigos darbuotojams džiugu, kai žmogui pripratus prie gyvenimo globos namuose, šis išsako daug gražių žodžių, gerų atsiliepimų.
Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisija, apsilankiusi keliuose globos namuose, kur gyvena ir seneliai iš Vilniaus, pamatė prieštaringą vaizdą. Pavyzdžiui, Antavilių pensionate - gyvena 265 žmonės. Jei senelis turi turto, už gyvenimą jis susimoka 1 proc. nuo savo turto vertės. Jei turto nėra, atiduoda 80 proc. pensijos, pašalpą, jei tokią gauna, o likusią sumą globos namams už jį moka savivaldybė. Dauguma gyventojų čia - būtent tokie. Senukai čia gyvena dviviečiuose kambariuose.
Kineziterapijos salėje stovi visa eilė treniruoklių-dviračių, dideli krepšiai ir daugybė kamuolių, netoliese - relaksacijos kambarys, kuriame vyksta muzikos ir kvapų terapija.
Kaip Patekti į Globos Namus?
Norintieji apsigyventi senelių globos namuose turi kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Taip pat, asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė.
Asmeniui pirmiausia yra siūloma priežiūra arba integrali pagalba namuose. Ilgalaikės socialinės globos paslaugos asmeniui, gyvenančiam konkrečioje savivaldybėje, gali būti teikiamos bet kuriuose Lietuvoje esančiuose socialinės globos namuose. Asmenims su negalia ar su sunkia negalia taip pat gali būti teikiamos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos įstaigoje.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
- Klausimas: Mes norime pas jus apgyvendinti savo senyvo amžiaus tėvą/motiną/senelį.
Atsakymas: Ar norite savo tėvą/motiną/senelį apgyvendinti savivaldybės paskyrimu ar tiesioginiu susitarimu su mūsų įstaiga? Jei norite apgyvendinti savivaldybės paskyrimu, tuomet turėtų pats asmuo arba jį prižiūrintis asmuo kreiptis į savo seniūnijos socialinių paslaugų centrą, ten supildyti reikiamus dokumentus ir sulaukus savivaldybės sprendimo, kuris dažniausiai priimamas per 30 kalendorinių dienų bei gavus teigiamą savivaldybės sprendimą, bus galima mūsų įstaigoje priimti ir apgyvendinti jūsų tėvą/motiną/senelį. Jei norite apgyvendinti savo tėvą/motiną/senelį tiesioginiu susitarimu su mūsų įstaiga tam tereikia pasirašyti dvišalę komercinių paslaugų sutartį, pristatyti reikiamus asmens, kuriam reikalinga ilgalaikė socialinė globa, dokumentus (turėti galiojantį asmens dokumentą, medicininius gydytojo išrašus apie vaistus ir ligas), atlikti mokėjimą už pirmą mėnesį ir asmuo bus apgyvendinamas. - Klausimas: Jau pateikėme prašymą savo savivaldybės socialiniam paslaugų centrui dėl savivaldybės finansavimo apgyvendinimui jūsų globos skyriuje.
Atsakymas: Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Visuomenės Nuomonė ir Ateities Perspektyvos
„Eurobarometro“ duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų, kurių amžius 55-64 m, per pastaruosius 10 metų turėjo arba turi globos ar slaugos reikalingą artimą giminaitį (ES vidurkis - 30 proc.). 58 proc. apklaustųjų Lietuvoje nori būti slaugomi giminaičių savo namuose, 12 proc. - slaugomi savo namuose profesionalių slaugytojų, ir tik 5 proc. norėtų vykti į globos namus.
Slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių įstaigų kontrolę ir žmonių skirstymą į juos turėtų atiduoti savivaldybėms. Anot jos, anksčiau žmonės metų metus laukdavo eilės į kuriuos nors globos namus savo savivaldybėje, o dabar galima surasti vietą, pavyzdžiui, gretimame rajone, kadangi į tarnybą suplaukia informacija apie laisvas vietas iš visos Lietuvos.
SADM atstovai teigia, kad į valstybės projektų sąrašus įtrauktas 51 projektas, kurių bendra vertė - 111,5 mln. litų, iš jų - 94,7 mln. Lt ES fondo lėšos. Šiuo metu jau įvertinti ir priimtas sprendimas skirti finansavimą 5 projektams, kurių bendra vertė 6,7 mln. litų. Planuojama, kad kitų metų pradžioje bus pasirašytos visos sutartys su valstybės projektų sąrašuose esančiais pareiškėjais.
Liolių socialinės globos namų Užvenčio padalinys įsikūrė 2008 metais. Tais pačiais metais, balandžio mėnesį Tarybos sprendimu buvo uždarytas čia iki tol veikęs Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Didžioji dalis darbuotojų, kurie dirbo palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, persikėlė dirbti į Liolių socialinės globos namų Užvenčio padalinį. Laikui bėgant jie keitėsi, dabar čia dirba devyniolika darbuotojų, įskaitant virtuvėje, ūkinėje dalyje ir su gyventojais dirbančius darbuotojus. Užvenčio padalinio socialinės globos namuose šiuo metu gyvena dvidešimt devyni žmonės. Jiems teikiama ilgalaikė arba trumpalaikė socialinė globa, užimtumo, sveikatos priežiūros paslaugos. Maistas socialinės globos namų gyventojams yra ruošiamas pirmajame aukšte esančioje virtuvėje. Yra užimtumo kabinetas, virtuvėlė, kurioje galima savarankiškai pasigaminti maistą, medicinos kabinetas, socialinės darbuotojos kabinetas ir virtuvė. „Globos namuose gyvena žmonės, kurie gyveno Kelmės rajone. Daugiausia atvyksta tie, kurie gyveno Užventyje ir aplink, bet yra ir tokių, kurie atvyksta iš kitur. Atsiradus laisvai vietai mes informuojame Socialinių paslaugų skyrių, kad turime vietos vyrui arba moteriai ir tada jie praneša laukiantiems eilėje. Jeigu jie sutinka, tuomet atvyksta čia“, - dalinasi V. „Užvenčio padalinio pliusas, kad mūsų šeimos gydytoja yra tame pačiame pastate, pirmajame aukšte (ten veikia „Užvenčio šeimos sveikatos centras”). Jei yra poreikis kitų specialistų pagalbos, mes juos registruojame ir vežame. Pavyzdžiui, jei reikia psichologo pagalbos, jo paslaugas gauname iš Kelmės visuomenės sveikatos biuro. Mes nuvežame žmones pokalbiui ten. Jeigu matome, kad reikalingi grupiniai susitikimai, tada kviečiame specialistus atvykti čia. Kasdienybė Užvenčio padalinio socialinės globos namuose nesiskiria nuo gyvenimo namuose. Gyventojų rutina praskaidrinama įvairiomis užimtumo veiklomis: „Vykstame į partnerių renginius, kartais jie atvyksta pas mus į padalinį. Palaikome ryšį su Liolių socialinės globos namais. Yra gyventojų, kurie turi pažįstamų Lioliuose, tai mes nuvežame ten į kokias veiklas, kartais jie atvyksta pas mus, bendrauja tarpusavyje. Užimtumo veiklas vykdo pagal poreikį, atsižvelgdami į gyventojų sveikatos būklę. Vienose veiklose žmonės renkasi dalyvauti aktyviau, kitose pasyviau. Darbuotojos atskleidžia, kad gyventojus motyvuoti yra nuolatinis darbas: „Turi kviesti, kad išbandytų, darytų, įrodyti, kad nebus nuobodu. Kiti bando teisintis, kad neturi sveikatos, ar jau visą savo gyvenimą atidirbo ir nieko dabar nenori. Gyventojai, padedami užimtumo specialistės Sigitos Šatkauskaitės bei kitų darbuotojų, piešia, lipdo, spalvina, išbando ir netradicinių veiklų, kaip styginis menas ant vinelių. Vyrai mėgsta susiburti žaisti šaškėmis, dėl to vyksta net į turnyrus. Yra gyventojų, kurie mėgsta siuvinėti ar turi kitų hobių: „Iš jų pagamintų darbų rengiamos parodėlės. Čia gyvena žmogus, kuris rašė eilėraščius, tai mes kartu su Užvenčio biblioteka jam padėjome išleisti tokį lankstinuką su jo eilėmis ir padaryti pristatymą. Gyventojui pačiam procesas buvo labai smagus, praturtino jo dienotvarkę. Užsienyje gyvena jo dukra, tai jis tiek lankstinuku, tiek nuotraukomis ir įspūdžiais pasidalino su ja“, - pasakoja V. Liolių socialinės globos namų Užvenčio padalinio gyventojai vyksta į įvairius renginius, ekskursijas ir kitokias išvykas. Darbuotojos prisimena, kad gyventojai yra keliavę prie jūros, į hortenzijų parką, TV bokštą Vilniuje, važiavę Panemune. Pačių gyventojų pageidavimu aplankė Tytuvėnus. Vyko į žvejybą, po to virė žuvienę. Prieš Velykas ir Kalėdas kviečia atvykti kleboną. Žmonės gali savarankiškai išeiti į šv. Globos namuose veikia ir gyventojų taryba: „Tarybos veiklą kuruoja socialinė darbuotoja. Tai yra tarsi toks organas, globos namų darbuotojams. Pavyzdžiui, būna neskanus maistas, daug kas jo nevalgo. Tada surašo aktą, kad jų netenkina maistas ir nori jį pakeisti. Tuomet derinama su dietistu, ką galima padaryti. Į įvairių sprendimų priėmimą stengiamės įtraukti visus gyventojus, ne tik tarybos narius. Metų pabaigoje vyksta kitų metų veiklų planavimas, tada išklausome visų norų ir pasiūlymų, siekdami organizuoti veiklas ir išvykas pagal gyventojų pageidavimus“, - su gyventojų tarybos veikla supažindina V. Paklausus, su kokiais sunkumais susiduria, Vilma šypsodamasi atsako, kad ko gero sunkiausias laikotarpis būna gyventojų adaptacija: „Vieni labai greitai pripranta, o kitiems prireikia gerų pusės metų. Moteris neslepia, kad kiekviena diena čia skirtinga, ji turi būti pasiruošusi įvairioms situacijoms.
Gyvenimas viename kambaryje keturiese, bendri vonios kambariai, sunkiai pakeliamas karštis patalpose ar kambariai, primenantys ligoninės palatas - vis dar realybė daugelyje įstaigų, nors šiandienos žmonių poreikiai ir lūkesčiai gerokai pasikeitę.
Globos Namų Neatmeta
Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. žmonių, o vien vilniečių, laukiančių eilėje patekti į globos įstaigą, kaip rodo viešai prieinami duomenys, kiek daugiau nei 400.
Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra. Tokias tendencijas rodo bendrovės „Civitta“ atlikta apklausa.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Naujanienė.
Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Senjorams irgi norisi į kavinę, grožio saloną, bažnyčią ar parduotuvę“, - sakė VDU mokslininkė.
Pažangiose Vakarų pasaulio šalyse globos namai dažniausiai steigiami miestuose ir miesteliuose, kuriami netgi nedideli kvartalai, pritaikyti senjorams, kad namų gyventojai jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais ir turėtų galimybę lengvai bendrauti ne tik su globos namų gyventojais.
Reikalavimai Prasilenkia Su Realiave
Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka. Numatyti asmeniniai baldai: lova, spintelė ir kėdė labiau primena gydymo įstaigos aplinką nei socialinės globos namus, kuriuose žmogus praleidžia ne vienerius metus.
„Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos. Nors paprastai globos namus steigia išsilavinę žmonės, pradėję skaičiuoti, neretai laikosi tik minimalių reikalavimų, nors niekas nedraudžia daryti daugiau“, - atkreipė dėmesį pašnekovė.
Problemų Netrūksta
Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Vienviečiai kambariai ar šeimyniniai numeriai - ateities siekiamybė.
Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Mažuose globos namuose sudėtingiau vykdyti užimtumo veiklas, skirti daugiau dėmesio gyventojų sveikatinimui galimybės beveik nėra.
Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos. Antra vertus, didesnėse įstaigose gyventojus galima atskirti ir apgyvendinti, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, ligas, mažai įstaigų priima žmones su senatvine demencija ir turi galimybių tinkamai jais pasirūpinti.
„Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, - kalbėjo J. Brigmanas.
Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais. Kalbant apie orią senatvę globos namuose, visų pirma, būtina keisti požiūrį į globos namus ir jų gyventojus“, - atkreipė dėmesį asociacijos pirmininkas.
Rinkdamiesi globos namus, vieniši senjorai ar artimieji, įprastai domisi įstaigomis, esančiomis netoli jų gyvenamosios vietos.
„Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ieškant tokių globos namų verta remtis rekomendacijomis, atsiliepimais“, - įsitikinęs pašnekovas.
Svarbiausia - Ne Kaina
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pabrėžė, jog, kalbant apie šiuolaikiškus globos namus, svarbios tampa ne tik buities sąlygos: tvarkingos patalpos ir aplinka, patogūs, gyventojams pritaikyti kambariai su funkcinėmis lovomis, specialiais čiužiniais, mažai ar sunkiai judantiems gyventojams, įrengtais pagalbos iškvietimo mygtukais ar baldais, pritaikytais sunkiai judantiems žmonėms.
Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Jei globos namuose žmonės visos dienos neleidžia sėdėdami ant sofos ir žiūrėdami televizorių, jie, remiantis šiandienos standartais, jau galėtų būti laikomi šiuolaikiškais.
Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris. Jei jie supranta, kad gyventojams neužtenka dažais kvepiančių sienų, kad būtina užtikrinti kokybišką užimtumą, laisvalaikį, bendravimą ne tik su globos namų gyventojais, bet ir vietos bendruomene, didelis dėmesys skiriamas gyventojų sveikatinimui, fizinės būklės palaikymui ir gerinimui - kineziterapeutų, ergoterapeutų konsultacijoms, fizioterapijos procedūroms, masažui, tokie globos namai jau galėtų būti išties pavyzdiniai.
V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui. Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje.
Svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji globos namuose gyvens ne vieną dieną, tad pačios įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Vietų apsigyventi stacionariuose socialinės globos namuose laukia per tūkstantį žmonių. Eilės ir norint gauti pagalbos paslaugą į namus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) viliasi, kad iki 2027-ųjų bus sukurta apie pusantro tūkstančio papildomų socialinės globos vietų.
Terapinės rekreacijos kambarys Kukarskės globos namuose Šakių rajone populiarus, kasdien čia vyksta įvairios veiklos. Namuose gyvena 44 globotiniai, daugiau pusė jų - sunkiai judantys. „Turiu veiklos. „Daug knygų skaičiau, dabar dažniausiai spalvinu. Tačiau patekti į šią globos įstaigą, kaip ir kitas, sudėtinga. „Labai įvairi kaita, per patirtį buvę, kad per metus keičiasi 14 žmonių ir buvę metų, kad nė vienas nepasikeičia. Labai dėkinga strategiškai vieta. Kitąmet planuojama gerinti gyvenimo sąlygas, sutvarkant antrą aukštą. Tačiau vien tik didinti vietų skaičių socialiniuose globos namuose nepakanka, sako specialistai. „Pagalbos į namus laukia 33 žmonės. Per šiuos metus pagalbos į namus mes suteikėme 195 žmonėms. Eilės į socialines globos įstaigas nestebina, net ir didėjant įkainiams, sako Kazlų Rūdos vicemerė Virginija Mitrikevičienė. „Šiuo metu ilgalaikės globos laukiančių yra 9. Į Marijampolės specialiuosius globos namus gyventojai atvyksta iš penkiolikos savivaldybių. „Plėtra galėtų būti. SADM viliasi iki 2027-ųjų sukurti apie pusantro tūkstančio papildomų socialinės globos vietų. „Reikia ir pagalbos paslaugų namuose, ir čia asmenų vienišumas prisideda. Vyriausybė (...) planuoja įgyvendinti ilgalaikės priežiūros paslaugų reformą.
tags: #laukianciu #eileje #i #globos #namus
