Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas pokyčių, džiaugsmo ir kartais nerimo. Pirmosios 12 savaičių yra ypač svarbios, nes vyksta vaisiaus organogenezė. Šiuo laikotarpiu moteris turėtų peržvelgti savo gyvenimo būdą, darbo sąlygas ir ateities planus.
Folinės rūgšties svarba ir dozavimas
Tik pamačiusi teigiamą nėštumo testą, moteris turėtų pradėti vartoti folinę rūgštį. Folinė rūgštis ženkliai mažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką. Rekomenduojamos folinės rūgšties dozės skiriasi priklausomai nuo rizikos grupės:
- Didžiausios dozės (4-5 mg) skiriamos nėščiosioms, kurios pačios turėjo nervinio vamzdelio defektų arba tokių defektų turėjo jų vaikai.
- Vidutinė dozė (1 mg) reikalinga moterims, sergančioms cukriniu diabetu, vartojančioms vaistus, trikdančius folinės rūgšties apykaitą, turinčioms žarnyno ligų, kurios veikia folinės rūgšties absorbciją.
- Vidutinė dozė taip pat reikalinga nėščiosioms, kurioms yra įgimtų vystymosi defektų (pvz., gomurio-lūpos, širdies, šlapimo organų, galūnių) arba kurių šeimoje buvo nervinio vamzdelio defektų atvejų (I ir II eilės giminaičiai).
Jei moteris turi kitų ligų, labai svarbu suplanuoti vizitus pas atitinkamus specialistus, įsitikinti, kad liga yra kontroliuojama, nėra paūmėjimo, ir išsiaiškinti, ar vartojami medikamentai yra saugūs nėštumo metu.
Reguliarūs vizitai pas specialistus ir tyrimai
Jei moteris yra visiškai sveika, neturėjusi jokių komplikuotų nėštumų ir neserga lėtinėmis ligomis, vizitą pas akušerį ginekologą galima atidėti iki 11-12 savaitės. Lietuvoje nėštumą gali prižiūrėti šeimos gydytojas arba akušeris. Rekomenduojami 7-10 vizitai pas nėštumą prižiūrintį specialistą. Jų metu atliekami privalomi tyrimai, vyksta pokalbiai, vertinamas vaisiaus augimas ir matuojamas gimdos dugno aukščio kreivės.
Pagrindiniai rekomenduojami tyrimai yra nurodyti kiekvienos nėščiosios kortelėje esančioje lentelėje. Priklausomai nuo nėštumo rizikos, gretutinių ligų ar anamnezės, kartais reikalingi papildomi tyrimai. Dažnai papildomai tiriama skydliaukės funkcija, kuri labai svarbi normaliam vaisiaus vystymuisi. Kartais rekomenduojami tyrimai dėl perinatalinių infekcijų, kurios gali pažeisti vaisių ir sutrikdyti jo vystymąsi. Ypatingai svarbu įvertinti citomegalo, herpes virusinės infekcijos riziką, o įgimta toksoplazmozė šiais laikais yra išskirtinai reta liga ir rutininiai nėščiosios tyrimai dėl jos nerekomenduojami.
Genetiniai tyrimai ir skiepai
Genetiniai tyrimai Lietuvoje rekomenduojami visoms moterims, kurios yra vyresnės nei 35 metų, arba vyrams, vyresniems nei 42 metų. Taip pat nėščiosioms, kurios artimoje aplinkoje turi paveldimų ligų, nėštumo pradžioje karščiavo (kūno temperatūra pakilo iki 38-39 laipsnių), vartojo nesaugius medikamentus, patyrė jonizuojančios spinduliuotės poveikį, turėjo pasikartojančius persileidimus, pastojo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
Visoms šioms moterims rekomenduojamas kombinuotasis testas, kai kartu su ankstyvuoju ultragarsiniu tyrimu (11-13 nėštumo savaitę) tiriamas nėščiosios kraujas (vertinamas placentos gaminamų hormonų ir baltymų kiekis) ir specialios kompiuterinės programos pagalba skaičiuojama pagrindinių chromosominių trisomijų rizika. Labai svarbu laiku užsiregistruoti šiems tyrimams, nes juos būtina atlikti iki 13 savaičių ir 6 dienų.
NIPT (neinvazinis prenatalinis tyrimas) yra puikus atrankos tyrimas, tiksliai nurodantis dažniausių chromosominių ligų riziką. Jis neinvazinis - tiriamas nėščiosios kraujas.
Kalbant apie skiepus nėštumo metu: gripo vakcina yra sezoninė, todėl nėščiosioms, kurios pradeda lauktis, skubėti skiepytis neverta. Kokliušo vakcina skirta naujagimio apsaugai, rekomenduojama skiepytis nėštumo pabaigoje, įprastai nuo 28 nėštumo savaitės. Pasiskiepijus paskutinį nėštumo trimestrą, nėščioji pradeda gaminti pakankamą kiekį antikūnų, kurie keliaudami per virkštelės kraują pasiekia vaisių ir vėliau cirkuliuoja gimusio naujagimio kraujyje, apsaugodami nuo kokliušo beveik šešis mėnesius, kol naujagimis bus vakcinuotas ir įgis imunitetą.
Preeklampsija: simptomai, priežastys ir prevencija
Preeklampsija - tai daugelio organų sistemų pažeidimo sindromas, kuris dažniau pasireiškia nuo dvidešimtos nėštumo savaitės. Esant šiai būklei, atlikus šlapimo tyrimus, neretai nustatoma proteinurija (baltymų atsiradimas šlapime).
Preeklampsijai gali būti būdingi tokie sunkūs simptomai:
- Nėščiųjų hipertenzija: sistolinis kraujospūdis didesnis nei 160 mmHg, o diastolinis - daugiau kaip 110 mmHg. Tai nėra vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas - hipertenzija nustatoma, jei kraujospūdis ramybės būsenoje išlieka padidėjęs daugiau nei keturias valandas.
- Trombocitopenija: trombocitų kiekio sumažėjimas periferiniame kraujyje.
- Kepenų funkcijos sutrikimas: skausmas, lokalizuojasi epigastriume (ties krūtinkauliu), skrandžio srityje dešiniame šone. Nustatomas ir kepenų fermentų padidėjimas.
- Inkstų nepakankamumas: dažniausiai nustatomas kraujo tyrimo metu (serumo kreatininas gali padidėti daugiau nei du kartus), tačiau nėščioji paprastai jokių aiškių simptomų nejaučia.
- Centrinės nervų sistemos sutrikimai: itin stiprus galvos skausmas, kuris nesumažėja net ir išgėrus vaistų. Galvos skausmą gali lydėti mirgėjimas akyse, susilpnėjęs periferinis regėjimas, neaiški kalba bei mąstymas.
- Plaučių edema: apsunkintas kvėpavimas, silpnumas, dusulys. Ši būklė gali būti itin grėsminga moters gyvybei ir vaisiui.
„Dažnai sakoma, jog gimdymas yra geriausias vaistas nuo preeklampsijos, tačiau net ir susilaukus kūdikio moters sveikatos būklė yra atidžiai stebima, atliekami įvairūs tyrimai, siekiant sužinoti, kaip efektyviai jos organizmo sistemos atsistato po gimdymo“, - teigė gydytoja akušerė ginekologė S. Tumėnė.
Pasak genetikės, aiškių preeklampsijos priežasčių nėra. „Ši būklė atsiranda dėl moters kraujagyslių endotelio funkcijos pakitimų, tai pasireiškia kraujagyslių spazmais ir krešėjimo faktorių padidėjimu. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetiniai, imuniniai, uždegimo ir aplinkos veiksniai. Tačiau moteris, turėdama genetinį polinkį, nebūtinai susirgs šia liga, visgi esant keliems faktoriams, yra didelė rizika šiai būklei išsivystyti“, - paaiškino akušerė ginekologė S. Tumėnė.
Didesnė rizika susirgti preeklampsija yra toms moterims:
- Kurios anksčiau sirgo šia liga.
- Iki nėštumo sirgo lėtine hipertenzija.
- Laukia daugiau nei vieno kūdikio.
- Serga lėtine inkstų liga ar autoimuninėmis ligomis (pvz., sistemine raudonaja vilklige, I ar II tipo cukriniu diabetu ir kt.).
Nedidelė rizika susirgti preeklampsija yra:
- Besilaukiančioms pirmagimio, paauglėms.
- Vyresnėms nei 35 metų moterims.
- Jei tarp nėštumų yra daugiau nei 10 metų.
- Turinčioms viršsvorį arba kurių KMI (kūno masės indeksas) yra didesnis nei 35.
- Esant šeiminei preeklampsijai (jei mamai ar seserims buvo nustatyta ši būklė).
Nustačius preeklampsijos diagnozę, pasikeičia ir vaisiaus priežiūra. Gydymas dažniausiai vyksta ligoninėje, prižiūrint antro arba trečio lygio gydytojui akušeriui ginekologui. Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas ir nėra sunkiųjų preeklampsijos požymių, nėščioji gali būti prižiūrima ambulatoriškai.
Kaip išvengti preeklampsijos?
Akušerė ginekologė S. Tumėnė patarė visoms moterims, esant galimybei, dar prieš pastojant apsvarstyti, kaip normalizuoti savo kūno svorį (jei yra viršsvoris) bei laikytis sveikos gyvensenos principų. Esant labai didelei preeklampsijos rizikai, nėštumo pradžioje moteriai gali būti skirta gydymo profilaktika mažomis aspirino dozėmis (nuo 12-14 nėštumo savaitės ir ne vėliau kaip 20 nėštumo savaitę), papildomas kalcio vartojimas (apie 1 g per dieną), žuvų taukai, folio rūgštis bei vitaminai A, C ir D. Taip pat svarbus poilsis, mankšta ir pasivaikščiojimai gryname ore.
Eklampsija: pavojinga būklė
Eklampsija - tai itin sunki nėščiosios būklė, pasireiškianti generalizuotais traukuliais. Tai itin sunkūs centrinės nervų sistemos požymiai, pasireiškiantys sergant preeklampsija. „Eklampsija - dėl galvos smegenų kraujagyslių spazmų sukelta išemija, kurios metu sutrinka kraujotaka smegenyse. Tai itin sunki smegenų būklė, kai prasideda smegenų edema. Galimos tam tikros neurologinės komplikacijos kaip koma, židininė motorinė simptomatika, itin sunkiais atvejais gali net atsirasti aklumas“, - paaiškino genetikė, akušerė ginekologė S. Tumėnė.
Jei dar neprasidėjo generalizuoti traukuliai, paprastai nėščioji, serganti preeklampsija, jaučia itin stiprius galvos skausmus bei skausmus skrandžio plote, neretai kamuoja pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka rega. Eklampsijos traukulius gali išprovokuoti stiprūs dirgikliai, pvz., itin stiprus garsas, ryški šviesa, stiprios ar neigiamos emocijos.
Eklampsija gali atsirasti nuo 1 iki 10 nėščiųjų iš 10 000 atvejų. Apie 50 proc. nėščiųjų, sergančių preeklampsija, eklampsija nustatoma dar iki gimdymo, gimdymo metu ji atsiranda trečdaliui moterų, o maždaug 11 proc. gali atsirasti po gimdymo (48 val. eigoje).
Ką daryti priepuolio metu?
Ištikus eklampsijos priepuoliui, moterį patariama paguldyti ant šono, saugant nuo galimos traumos, būtina atlaisvinti viršutinius kvėpavimo takus. Pasibaigus priepuoliui, patariama slopinti traukulių pasikartojimą (dažniausiai skiriamas magnio sulfatas) bei pamatuoti kraujo spaudimą. Esant poreikiui, gali būti skiriami ir kiti vaistai traukulių nutraukimui. Eklampsijos metu reikalinga ir kitų specialistų konsultacijos - gydytojo neurologo, kardiologo, okulisto ir kt.
Kvėpavimo sunkumai nėštumo metu
Pagrindinė pasunkėjusio kvėpavimo priežastis nėštumo metu yra augantis vaikelis. Taip pat, nėštumo metu padaugėja hormono progesterono, kuris lemia pagreitėjusį kvėpavimą. Daugiau kraujo - nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padvigubėja, tad širdžiai tenka atlikti dvigubai sunkesnį darbą. Nėštumo metu gali paūmėti astma, gali išsivystyti nėščiųjų kardiomiopatija (širdies raumens liga) ar plaučių embolija.
Ką daryti, jeigu nėštumo metu trūksta oro?
- Prisitaikyti ir sulėtinti tempą, ypač nėštumo pabaigoje.
- Visada klausyti savo kūno.
- Ugdyti gerą laikyseną, nes pasikeitęs svorio centras ir laikysena gali spausti plaučius.
- Atlikti sąmoningus kvėpavimo pratimus, mokytis diafragminio kvėpavimo.
- Užtikrinti tinkamą atramą sėdint ir gulint.
- Kvėpuoti gaiviu, švariu oru, vengti tabako dūmų.
Jei turite bent menkiausių abejonių dėl apsunkinto kvėpavimo ar dusulio, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju.
Mityba ir skysčių vartojimas
Mityba nėštumo metu turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų viršyti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos. Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką.
Vitaminai ir maisto papildai
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Skausmo malšinimas ir vaistų vartojimas
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi įpročiai ir fizinis aktyvumas
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Kelionės ir poilsis
Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Saulė ir poilsis
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
„Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.
Miego kokybė ir emocinė būklė
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S.
V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei.
Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai.
Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. „Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.
