Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, tačiau kartais jį gali lydėti ir nemalonūs pojūčiai, tokie kaip pasunkėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas. Šie simptomai gali sukelti nerimą, tačiau svarbu suprasti jų priežastis ir žinoti, kaip elgtis, kad nėštumas būtų kuo komfortiškesnis ir saugesnis.

Kodėl nėščiajai sunku kvėpuoti?

Pasunkėjęs kvėpavimas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, kurį lemia keletas pagrindinių veiksnių:

• Augantis vaikelis: Tai pagrindinė pasunkėjusio kvėpavimo priežastis. Augant vaisiui, gimda plečiasi ir spaudžia diafragmą, kuri yra pagrindinis kvėpavimo raumuo. Tai apriboja plaučių išsiplėtimą ir apsunkina giliai įkvėpti.
• Hormonai: Nėštumo metu moters organizme smarkiai padaugėja hormono progesterono. Be kitų savo funkcijų, progesteronas stimuliuoja kvėpavimo centrą smegenyse, todėl kvėpavimas tampa dažnesnis ir gilesnis. Tai organizmo reakcija į didesnį deguonies poreikį.
• Daugiau kraujo: Nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padvigubėja. Dėl to širdžiai tenka atlikti dvigubai sunkesnį darbą, pumpuojant didesnį kraujo kiekį, o tai gali sukelti dusulio jausmą net ir atliekant įprastus veiksmus.
• Gera laikysena: Nėštumo metu pasikeičia moters svorio centras, pakinta laikysena. Tai gali dar labiau spausti plaučius ir apsunkinti kvėpavimą. Tai taip pat yra viena iš pagrindinių nugaros skausmo nėštumo metu priežasčių.

Kitos galimos oro trūkumo priežastys nėštumo metu

Nors dažniausiai dusulys nėštumo metu yra fiziologinis, kartais jis gali signalizuoti ir apie rimtesnes sveikatos problemas. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:

• Paūmėjusi astma: Nėštumo metu organizme vykstantys pokyčiai gali išprovokuoti įvairių lėtinių ligų, taip pat ir astmos, priepuolius. Jei astma buvo diagnozuota prieš nėštumą, būtina atidžiai stebėti jos eigą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
• Anemija (mažakraujystė): Dažniausiai sukelta geležies trūkumo, anemija gali pasireikšti nėštumo metu. Dėl mažakraujystės organizmas negali efektyviai pernešti deguonies, todėl atsiranda dusulys. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų vartojimą.
• Nėščiųjų kardiomiopatija: Tai reta, bet pavojinga širdies raumens liga, kuri gali pasireikšti paskutinį nėštumo mėnesį arba per penkis mėnesius po gimdymo. Susirgus kardiomiopatija kamuoja dusulys - iš pradžių nedidelis, fizinio krūvio metu, bet vėliau jis stiprėja, pasireiškia dusulio priepuoliai.
• Plaučių embolija: Tai būklė, kuomet dėl plaučių kraujagyslės užsikimšimo kraujo krešuliu (trombu) sutrinka plaučių veikla. Tai labai pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
• Preeklampsija: Tai rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais. Nors dusulys nėra pagrindinis preeklampsijos simptomas, kartais ji gali pasireikšti ir kartu su kvėpavimo sutrikimais.
• Chorioamnionitas: Tai sunki bakterinė infekcija, pažeidžianti vaisiaus dangalus ir amniono skystį. Ji gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba sunkias infekcijas motinai ir vaikui. Jei plyšta vaisiaus dangalai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Ką daryti, jei nėštumo metu trūksta oro?

Nors vaisiaus augimo nesustabdysite, yra daugybė būdų, kaip palengvinti kvėpavimą ir užtikrinti komfortą nėštumo metu:

• Būkite realistė ir klausykite savo kūno: Nėštumo pabaigoje teks prisitaikyti ir sulėtinti tempą. Įvertinkite, ką galite, o ko negalite padaryti. Visada atkreipkite dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus.
• Sąmoningas kvėpavimas ir kvėpavimo pratimai: Visuomet stenkitės kvėpuoti giliai, ramiai. Mokykitės diafragminio kvėpavimo - tai padeda efektyviau prisipildyti plaučius oru.
• Tinkama atrama sėdint ir gulint: Užtikrinkite patogią atramą nugarai ir kaklui, kad palengvintumėte kvėpavimą.
• Kvėpavimas gaiviu, švariu oru: Nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, todėl labai svarbu, kad įkvepiamas oras būtų kuo gaivesnis ir švaresnis. Vengkite patalpų, kuriose yra tabako dūmų ar kitų teršalų. Rekomenduojama daugiau laiko praleisti gryname ore, ypač gamtoje.
• Fizinis aktyvumas ir kineziterapija: Nėščiosios gali ir turėtų užsiimti fizine veikla, tačiau ji turi būti pritaikyta nėštumo stadijai. Kineziterapija, apimanti specialius pratimus dubens dugno, pilvo, nugaros raumenims stiprinti, sąnarių paslankumui didinti, padeda ne tik palengvinti kvėpavimą, bet ir pasiruošti gimdymui bei sumažinti kitus nėštumo sukeltus negalavimus.

Kineziterapijos metodika nėštumo metu skirstoma į tris laikotarpius:

1. 1-16 savaitės: Šiuo laikotarpiu organizmas persitvarko, todėl reikia atsargiai dozuoti fizinį krūvį ir parinkti pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio. Ypač atsargiai reikia dirbti laikotarpiais, kurie atitinka menstruacijas.
2. 17-32 savaitės: Šiuo laikotarpiu moteris gerai pakelia fizinį krūvį, tačiau nuo 24-25 savaitės reikia skirti daugiau dėmesio pratimams pilvo ir dubens dugno raumenims treniruoti. Nuo 26 iki 32 savaitės, kai tenka didelis krūvis širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį.
3. 33-40 savaitės: Šiuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimas, pratimai, skirti stuburo ir juosmens paslankumui didinti. Nuo 37 nėštumo savaitės reikia mokyti stangintis, t. y. pratimais ugdyti sąlyginius refleksus, derinti gimdos susitraukimus su kvėpavimu.

Kineziterapijos tikslas - ugdyti kūno kultūros įgūdį ir išmokyti taisyklingai atlikti pratimus, sudaryti geras sąlygas vaisiaus raidai, garantuoti gerą vaisiaus oksigenaciją ir kraujo tiekimą.

Simfizitas nėštumo metu

Simfizitas - tai būklė, susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvaržą esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje. Tai gali būti sukelta fizinio aktyvumo stoka, aplinkinių sąnarių mobilumo padidėjimas, natūralūs fiziologiniai pokyčiai, netinkama pratimų atlikimo technika, nėštumų ir gimdymų skaičius, daugiavaisio nėštumo, nepilnaverčio atsistatymo ir pasiruošimo nėštumui, gretutinių ligų, padidėjęs hormono relaksino kiekis.

Diagnozavus simfizitą kūdikiui pavojus negresia, tačiau būsimai mamai jis gali būti labai nemalonus. Nėštumo metu ši diagnozė nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą, koreguoja judesių atlikimą kasdienėse veiklose. Kineziterapija yra viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams.

Ginekologui įvertinus dubens kaulus ir gaktinę savaržą, kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą. Kartais su simfizitu susiduriama ir ankstyvajame nėštumo periode. Tokiu atveju pagrindinis kineziterapeuto tikslas - greitai ir efektyviai padėti nėščiajai, t. y. stabilizuoti dubenį. Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti, tačiau tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka. Svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti.

Būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• Dusulys pasireiškia staiga ir stipriai.
• Dusulys lydi skausmas krūtinėje.
• Dusulys lydi galvos svaigimas ar sąmonės netekimas.
• Dusulys lydi kiti simptomai, pvz., patinusios kojos, kosulys su krauju.
• Jaučiate bet kokias abejones dėl savo ar kūdikio sveikatos.

Todėl, jei turite bent menkiausių abejonių, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju apie apsunkintą kvėpavimą, dusulį.

tags: #oro #sulaikymas #nestumo #metu

• Priežastys ir simptomai: inkstų ligos naujagimiams
• Gydymas po gimdymo
• Ugdymo įstaigos Naujojoje Akmenėje
• Saugių judėjimo būdų svarba kūdikiams
• Gudrybės užmigdyti kūdikį lovytėje