Laukiantis kyla natūralus poreikis domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystimusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo.
Mes negimstame mokėdamos žindyti. Visko būna - ir nesiseka, ir stebina, ir šimtai klausimų kyla. Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį.
Nuo pat gimimo kūdikis instinktyviai ieško mamos krūties, o suradęs lygiai taip pat instinktyviai ją apžioja ir traukia pieną. Tačiau nėra taip paprasta, daugelis mamų, ypač susilaukusių pirmojo vaikelio, susiduria su sunkumais ir net iššūkiais, kol išmoksta žindyti taip, kad gerai jaustųsi pačios, o kūdikis būtų sotus ir patenkintas. Būna ir nevilties, ir ašarų, dažnai pritrūksta kantrybės ir žinių.
Geriausias maistas kūdikiui - motinos pienas. Jis patenkina visus mažylio poreikius, turi lengvai virškinamų baltymų bei imuninių medžiagų, kurios apsaugo kūdikį nuo ligų. Motinos pienas dėl savo sudėties idealiai tinka naujagimiams, o paskiau ir paaugusiems kūdikiams. Pienas "auga" kartu su vaiku, t.y. jis keičiasi. Keičiasi jo sudėtinių dalių, t.y. baltymų, laktozės ir riebalų, proporcijos.
Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
Pridėjus kūdikį prie krūties, motina ypatingai sustiprina dar įsčiose užmegztą tarpusavio ryšį. Žindymo metu mažylis gauna ne tiktai maistą - prigludęs prie mamos, jis jaučiasi saugus. Pieno krūtyse daugėja žindant kūdikį, todėl stenkitės glausti jį prie krūties kaip galima greičiau po gimimo. Jūsų akušeris jums padės. Paprašykite, kad jums ir jūsų kūdikiui padėtų rasti patogiausią ir tinkamiausią žindymo padėtį.
Kūno žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos.
Kuo dažniau maitinsite kūdikį, tuo krūtyse gaminsis daugiau pieno. Maitinant, kai atsižvelgiama į kūdikio poreikius, pieno turėtų gamintis tiek, kiek reikia kūdikiui.
Kaip tinkamai pradėti žindymą
Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauž prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam.
Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.
1) Įsitaisykite teisingai. Pradžioje lengviausia maitinti sėdint. Atsisėskite lovoje, patogiame fotelyje arba supamoje kėdėje. Pagalvės yra būtinos. Pasidėkite jas už savo nugaros, po alkūnėm, ir ant kelių, kad paremtumėte vaikutį. Naudokite mažą suolelį tam, kad pakeltumėte kelius arba padėkite pagalvę po keliais, jeigu esate lovoje.
2) Teisingai priglauskite mažylį. Kūdikis turi gulėti ant šonelio, jo visas kūnas turi būti pasuktas į jūsų pusę, ir jo keliukai turi įsiremti į jūsų kūną. Kūdikio ausis - petys - ir klubas turi būti tiesioje linijoje.
4) Pasiūlykite krūtį kūdikiui. Jūsų nykštys ir smilius kartu turi atrodyti kaip U arba C raidė. Jie turi būti toliau už areolės. Prilaikykite krūtinę, kol jūsų vaikiukas ją apžioja ir žindo, jūsų nykštys turi būti vienoje linijoje su kūdikio nosyte, o smilius ir kiti pirštai - kitoje krūties pusėje - apačioje.
5) Paskatinkite kūdikį teisingai apžioti krūtį. Jeigu mažylis suka galvą į šoną, švelniai paglostyk jo skruostą iš savo pusės. Pajudinkit kūdikį arčiau ir vėl toliau nuo krūties, truputį palieskit jo lūpas ir pakartokite, kol vaikiukas išsižios plačiai. Kūdikio burnytė turi būti atversta tikrai plačiai.
6) Priglauskite kūdikį prie krūties greitai ir tvirtai, kad jis paimtų krūtį giliai į burnytę. Kai jis apžioja krūtį, laikykite jį labai arti savęs, taip, kad smakras būtų labai giliai krūtyje. Jeigu krūtis blokuoja nosytę, prispauskite kojas arčiau savęs, kad vaikiukas gulėtų truputį kitokiu kampu.
7) Paskatinkite kūdikį efektyviai žįsti. Kad valgytų efektyviai, mažylis turi paimti ne tik spenelį, bet ir didesnį dalį areolės. Spenelis turi būti kuo toliau burnytėje, rudas laukas po speneliu turi būti visas/arba beveik visas apžiotas. Taip pat spenelis turi būti virš liežuvio. Kūdikio smakras turi būti prispaustas prie krūties.
8) Venkite spenelių skausmo. Jeigu maitinant skauda, dažniausiai tai reiškia, kad vaikiukas žinda neteisingai. Jeigu vaikiukas žinda neteisingai arba jums skauda maitinant, pabandykite dar kartą.
Įvairios žindymo padėtys
Žindymo padėtys gali būti labai įvairios, patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui, nes jokių taisyklių čia nėra.
Viena iš klasikinių žindymo padėčių vadinama lopšio, kai kūdikis laikomas glėbyje. Mama turi atsisėsti, kūdikį pasiimti į glėbį, pasiguldyti ant sulenktos rankos taip, kad vaikelio galvytė atsidurtų maždaug ties alkūnės linkiu, tos pačios rankos delnu kūdikį dar reikia prilaikyti per nugarą. Kita ranka mažyliui paduodama krūtis.
Kita dažnai naudojama poza vadinama po pažastimi arba iš šono. Jai prireiks vienos didesnės ar kelių mažesnių pagalvėlių. Mama atsisėda vertikaliai, o kūdikis guldomas pilvuku į mamos šoną, prilaikomas pagalvėlių, mamos alkūnės, dilbio ir riešo. Galvą ji prilaiko plaštaka ir pirštais. Galima guldyti kūdikį ir labiau ant nugaros, kad krūtį jis apžiotų iš apačios.
Žindyti galima ir atsigulus ant šono, ant lovos ar platesnės sofos. Mama atsigula ant šono, pasiremia viena ranka, o kita laiko krūtį ar apglėbia kūdikį. Jis prie mamos šono turi būti prisiglaudęs pilvuku, nosis atsidurti ties speneliu. Galima atvirkštinė žindymo atsigulus ant šono poza, kai kūdikis guldomas iš šono taip, kad kojytės būtų nukreiptos priešinga kryptimi nuo mamos kūno.
Kai kurioms mamoms patogiausia žindyti gulint ant nugaros. Tokiu atveju atsigulama atsirėmus į pagalves, minkštą lovos atkaltę, arba atsisėdama pusiau gulomis. Mažylis guldomas ant mamos pilvo tiesiai arba įstrižai. Krūtis prilaikoma rankomis ir paduodama vaikeliui.
Žindant dvynukus galima kombinuoti įvairias aprašytas padėtis, kurios leidžia vienu metu prie dviejų krūtų priglausti du kūdikius. Dažniausiai tam naudojama padėtis mamai iš šono, o kūdikiai guldomi ant specialios dvynukiškos žindymo pagalvės, kuri yra didesnė nei įprastos viena kūdikiui žindyti skirtos pagalvės ir pageidautina, tvirta, užpildyta sinteponu arba porolonu, nepraradanti savo formos.
Kaip suprasti, kad kūdikis alkanas?
Rekomenduojama stebėti žindomo naujagimio maitinimų dažnį, nes naujagimiai ne visuomet geba aiškiai parodyti alkio ženklus. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį).
Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.
Kūdikis verkia ir nori ištisai žįsti. Kūdikio noras visą laiką būti prie krūties kartais gali rodyti, kad kūdikiui trūksta pieno, tačiau tai tikrai nėra pagrindinis rodiklis. Labai ilgas, užsitęsęs „čiunkinimas“, „kabojimas ant krūties“ yra vienas pagrindinių augimo šuolių simptomų. Ilgai ir, atrodytų, tuščiai žįsdamas kūdikis išprovokuoja spartesnę ir gausesnę pieno gamybą. Taip pat reikėtų suprasti, kad žindymas ir buvimas prie krūties kūdikiui nėra vien būdas pasisotinti, bet ir galimybė nusiraminti, megzti tvirtesnį ryšį su mama.
Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės. Čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos.
Dažniausios žindymo problemos ir jų sprendimai
Mano mamai, močiutei ir kitoms šeimos moterims žindyti nepavyko. Žindyti dėl fiziologinių priežasčių (pavyzdžiui, patirtų krūtų traumų ar nepakankamai išsivysčiusių audinių) negali vos iki 10% moterų. Tačiau užsitęsęs, ūmus, stiprus skausmas, skausmingi spenelių pažeidimai nėra normalu. Krūtų ir spenelių skausmas dažniausiai yra susijęs su netinkama kūdikio padėtimi glaudžiant jį prie krūties, netinkamu apžiojimu, trumpu liežuvio pasaitėliu ir kt.
Ar mano pienas blogas, per liesas? Motinos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui. Jo sudėtis (taip pat ir riebumas) kinta, priklausomai nuo kūdikio poreikių.
Pieno gaminasi labai daug, krūtys nuolat šlapios. Pieno perteklių pirmaisiais žindymo mėnesiais įprastai lemia hormonų disbalansas. Krūtys labai kietos, persipildžiusios. Kūdikiui gali būti sunku žįsti, jeigu krūtys kietos, persipildžiusios, tad reikėtų rankomis ar pientraukiu nusitraukti truputį pieno ir duoti kūdikiui žįsti krūtį.
Žįsdamas kūdikis kandžiojasi. Svarbu išsiaiškinti priežastis ir tuomet spręsti problemą. Kai kurie jų pasukdami galvą nepaleidžia ir traumuoja spenelį. Pajutus tai mama gali švelniai įkišti švarų mažąjį pirštą į burnytės kamputį, ir spenelis išsilaisvins. Kūdikis mažiau blaškysis, jei žindysite prietemoje arba kambaryje, kuriame nėra kitų žmonių, triukšmo.
Kaip išspręsti situaciją, kai kūdikis, iki tol puikiai žindęs, staiga atsisako krūties? Kai mažylis krūties neima, verkia, sukasi nuo jos, reikėtų pirmiausia jį nuraminti - panešioti, pakalbinti, priglausti ir pasūpuoti, o krūtį vėl siūlyti tik tada, kai jis ramus. Geriausia - ką tik prabudusiam ar mieguistam.
Krūtyje atsirado skausmingas gumbelis. Skausmingi gumbeliai krūtyse susiformuoja užsikimšus pieno latakėliui. Svarbiausia taisyklė - užsikimšus pieno latakėliams ir toliau žindykite kūdikį arba pieną nusitraukite kaip įprasta.
Žindymas ir mamos mityba
Iš mamos pieno kūdikis gauna visas augimui ir vystymuisi reikalingas maistines medžiagas. Todėl žindančiai mamai ypatingai svarbi tinkama mityba. Speciali dieta žindant tėra mitas. Paprasčiausiai mityba turi būti subalansuota ir maistas įvairus, kad visų reikalingų medžiagų užtektų ir mamai, ir kūdikiui.
Žindančiai mamai kasdien reikia papildomų 500 kalorijų - tiek sunaudojama pienui gamintis. Skurdi mityba žindymo periodu gali sutrikdyti pačios moters sveikatą. Valgyti įvairius maisto produktus būtina ir tam, kad vaikas susipažintų su jais per motinos pieną. Manoma, kad tai gali padėti sumažinti alergijos maistui tikimybę.
Žindančiai moteriai beveik nėra draudžiamų maisto produktų, tik reikia valgyti nedideliais kiekiais, tada maistas nepakenks nei jai, nei kūdikiui. Leidžiama valgyti absoliučiai visus vaisius, taip pat ir džiovintus, uogas, bet geriau pirmenybę teikti Lietuvoje užaugintiems vaisiams ir daržovėms. Svarbiausia, kad pati mama nebūtų alergiška šiems produktams. Jeigu pastebėjote, kad nuo kurio nors produkto kūdikiui pučia pilvuką, mažiau jo valgykite, ir tai gali padėti.
Negaminkite maisto iš pusfabrikačių, nes juose yra daug druskos ar cukraus, įvairiausių sintetinių maisto priedų. Nedera piktnaudžiauti saldumynais, nereikalingi žindant visokiausi spaloti ir gazuoti gėrimai.
Žindydama turėtumėte apriboti kofeino kiekį, atsisakyti tam tikrų rūšių riebios žuvies, alkoholio. Kofeinas patenka į motinos pieną, o dėl didelio jo kiekio kūdikis tampa dirglesnis, sutrinka miegas. Todėl per dieną leidžiama išgerti ne daugiau kaip 2 puodelius kavos. Alkoholis žindančiai mamai nerekomenduojamas - kūdikio kepenys dar nepasiruošę jo skaldyti taip, kaip suaugusiojo.
Žindant reikia daugiau skysčių, nes jie būtini ir pienui gamintis. Maisto produktai, galintys pagerinti pieno susidarymą, pavyzdžiui, arbata su pienu, tėra mitas. Tiesa, kalcio, folio rūgšties, geležies, cinko kiekis motinos piene nepriklauso nuo to, kiek jo bus mamos maiste. Pritrūkus kalcio, nukentės žindančios mamos dantys ir kaulai, nes iš moters organizmo jo pirmiausiai bus imama kūdikio reikmėms. Kalcio šaltiniai yra pieno produktai, žuvys, riešutai, avinžirniai, sojų varškė, kopūstai.
Jeigu žindanti mama serga mažakraujyste, gydytojas būtinai patars preparatą su geležimi. Mėsoje, paukštienoje ir žuvyje yra geriau organizmo pasisavinamos hemogeležies, augaliniai produktai turi ne hemogeležies, kurią pasisavinti padeda mėsoje esančios organinės medžiagos. Gerai kraujodarai reikia dar ir vitamino B12, kurio šaltiniai yra gyvūninės kilmės maisto produktai.
B grupės vitaminų, taip pat C, A ir D, seleno, jodo kiekis žindančios moters maiste lemia ir jų kiekį piene. B grupės vitaminų yra duonoje ir kituose grūdų produktuose, daržovėse, mėsoje, kiaušiniuose. Vitamino C turi brokoliai, žiediniai ir baltagūžiai kopūstai, kiviai, apelsinai, citrinos, juodieji ir raudonieji serbentai. Kad nepritrūktų jodo, maistą sūdykite joduota druska. Vitamino D, folio rūgšties, cinko, geležies, vitamino B12 ir daugybės kitų mikroelementų papildomas kiekis ypač svarbus vegetarėms. Vegetariška mityba žindymo laikotarpiu apskritai nerekomenduojama, o savo ir vaikelio sveikata ypatingai rizikuoja veganės. Jei žindanti mama nevalgys jokio gyvūninės kilmės maisto - nei pieno produktų, nei kiaušinių, nepatenkins nei kūdikio, nei savo poreikių.
