Seksualinė disfunkcija, dar vadinama lytinio pajėgumo sutrikimu, apibrėžiama kaip lytinės funkcijos kokybiniai pokyčiai, negebėjimas atlikti tam tikrų lytinių veiksmų arba reaguoti į lytinius dirgiklius. Tai gali pasireikšti nepakankamu lytiniu jautrumu, sutrikusiu reakcijos tempu, neadekvatiomis reakcijomis į stimulus, sumažėjusiu lytiniu potraukiu ar negebėjimu pasiekti pasitenkinimą. Vyrams dažniau pasitaiko erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai, o moterims - lytinio potraukio ir orgazmo sutrikimai.
Seksualinė disfunkcija suprantama kaip psichikos ir emocijų srities pokytis, kurį lemia daugybė veiksnių, įskaitant socialinius, kultūrinius, anatominius ir fiziologinius. Stresas, nuovargis, nerimas, kasdieninė rutina, konfliktinės situacijos ir kitos neigiamos emocijos gali prisidėti prie šios būklės. Taip pat svarbią įtaką daro fizinės sveikatos problemos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, insultas, dubens uždegiminės ligos, išsėtinė sklerozė ar Parkinsono liga. Šios ligos gali sutrikdyti lytinių organų aprūpinimą krauju, nervinių impulsų perdavimą ir hormonų balansą. Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, antidepresantai, taip pat gali sumažinti lytinį potraukį. Po gimdymo, ypač po cezario pjūvio, gali pasireikšti skausmingi lytiniai santykiai. Senstant, dėl sulėtėjusios kraujotakos ir sumažėjusio lytinių organų aprūpinimo krauju, taip pat dėl testosterono lygio mažėjimo, silpnėja lytinis susijaudinimas ir jautrumas.
Seksualinės disfunkcijos sukelti išgyvenimai gali neigiamai paveikti asmens pasitikėjimą savimi, tarpasmeninius santykius ir socialinį bendravimą. Deja, kai kuriais atvejais tai gali turėti ir tragiškų pasekmių.
Individualūs ir partnerių seksualinės disfunkcijos tipai
Individuali seksualinė disfunkcija gali reikštis įvairiais sutrikimais, tokiais kaip erekcijos, ejakuliacijos ar moters lytinės parengties sutrikimai, vaginizmas. Taip pat gali pasireikšti orgazmo sutrikimai, nuo menkų iki visiškos anorgazmijos (moters negebėjimo patirti orgazmą nepaisant susijaudinimo ir palankaus partnerio). Kitas sutrikimo tipas - potraukio sutrikimai, tokie kaip erotomanija ar frigidiškumas.
Seksualinių partnerių disfunkcija apima seksualinę disharmoniją, kai sutrikimas atsiranda dėl netinkamo partnerio: skirtingų lytinių potraukių, nevienodo lytinių reakcijų greičio, vieno iš partnerių neįprasto lytinio elgesio ar patirties stokos. Dispaneurija pasireiškia skausmingais moters lytiniais aktais ir negebėjimu patirti orgazmą su nuolatiniu partneriu. Seksualinė aversija, sunkiausias lytinio pajėgumo sutrikimas, pasireiškia nuolatiniu ar pasikartojančiu fobiniu pasibjaurėjimu lytiniais santykiais, atsirandančiu dėl nepasitenkinimo konkrečiu partneriu.
Nutraukto lytinio akto pasekmės
Pertraukiamas lytinis aktas, nors ir dažnai praktikuojamas kaip kontracepcijos metodas, gali kelti rimtų problemų. Nors kai kurie mano, kad tai saugus metodas, ginekologai įspėja, kad partnerė vis tiek gali pastoti, nes spermatozoidai išsiskiria ne tik ejakuliacijos, bet ir kontakto metu, ir gali išlikti aktyvūs ilgą laiką. Be to, bet koks kontaktas su infekuoto partnerio gleivine gali sukelti lytiškai plintančias ligas. Daugiau nei pusė moterų, praktikuojančių nutrauktą sueitį, nepatiria orgazmo, nes bijodamos partnerio "klaidos" negali atsipalaiduoti. Vyrai taip pat kenčia: nebaigti lytiniai aktai gali sukelti paslėptų pavojų, o urologai pastebi, kad 50% vyrų, besikreipiančių dėl prostatos problemų, praktikavo lytinių aktų nutraukimą.
Nors kai kurie žmonės skundžiasi, kad prezervatyvai neleidžia pajusti visų pojūčių, o moterys vengia hormoninių kontraceptikų dėl galimų šalutinių poveikių, svarbu nepamiršti saugumo.
Orgazmo sutrikimas: priežastys ir simptomai
Orgazmo sutrikimas yra liga, susijusi su seksualine funkcija, tiesiogiai veikianti reprodukcinę ir neurologinę sistemas. Pagrindiniai paveikiami organai yra smegenys, lytiniai organai ir hormonų gamybą reguliuojantys organai. Orgazmo sutrikimas apibūdinamas kaip nesugebėjimas pasiekti orgazmo, nepaisant pakankamo seksualinio susijaudinimo ir stimuliacijos. Tai gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, ir gali turėti įvairių formų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens psichologinei būklei, santykiams ir bendrai gyvenimo kokybei.
Pagrindinės orgazmo sutrikimo priežastys gali būti fiziologinės (hormonų disbalansas, nervų sistemos sutrikimai, kraujotakos problemos, vaistų vartojimas), psichologinės (stresas, nerimas, depresija, seksualinės traumos) arba socialinės. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad per paskutinę lytinę sueitį orgazmą patyrė 91% vyrų ir 64% moterų. Nors moterų statistika liūdina labiau, svarbu pastebėti, kad net 9% vyrų orgazmo nepatyrė.
Nerimas dėl "rezultatų" mylintis dažnai kyla dėl visuomenės lūkesčių ir neigiamų minčių apie savo kūną. Tam, kad atsiduotume kitam žmogui ir patirtume orgazmą, turime visiškai pasitikėti savo antrąja puse. Psichinės sveikatos problemos gali įvairiai paveikti seksualinį gyvenimą, įskaitant ir orgazmą. Svarbu atsiminti, kad vyro orgazmą dažniausiai lydi ejakuliacija, tačiau ne visada - gali įvykti ir "sausas orgazmas".
Kai partneriui sunku pasiekti orgazmą, svarbu būti švelniam, nespausti ir nekaltinti. Atviras pokalbis ir bendrų sprendimų ieškojimas gali padėti. Jei sunkumai atsirado neseniai ir kartojasi, verta kreiptis į specialistą, ypač jei įtariama medicininė priežastis, tokia kaip sumažėjęs testosterono lygis ar netinkami vaistai. Santykių problemos gali būti sprendžiamos su terapeuto pagalba. Seksualinis gyvenimas gali būti malonus ir be nuolatinio orgazmo siekimo - svarbu mėgautis ilgais glamonėmis, erotiniais masažais, abipuse masturbacija ir atvirai kalbėtis apie savo poreikius.
Orgazminės disfunkcijos tipai ir gydymas
Esama kelių orgazminės disfunkcijos tipų: pirminė (asmuo niekada nepatyrė orgazmo), antrinė (asmuo patiria orgazmą, bet sunkiai), bendra (asmuo negali pasiekti orgazmo jokiu būdu) ir situacinė (asmuo negali patirti orgazmo tam tikrose situacijose arba su tam tikra stimuliacija). Pastarasis tipas yra labiausiai paplitęs.
Orgazminė disfunkcija gali paveikti ir vyrus, ir moteris, bet dažniau pasitaiko moterims. Mokslininkai apskaičiavo, kad pasikartojantis moterų orgazmo sutrikimas gali paveikti nuo 11 iki 41% moterų. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad dalis moterų orgazmą pasiekia tik be partnerio arba joms reikalinga klitorio stimuliacija.
Nekontroliuojamas orgazmas, arba nuolatinio seksualinio susijaudinimo sindromas, yra moterims pasireiškianti būklė, kuriai būdingas nuolatinis lytinis susijaudinimas, įvykstantis be seksualinės stimuliacijos ir nesant seksualinių troškimų. Tokie orgazmai retai būna malonūs, gali būti skausmingi ir nesuteikti palengvėjimo. Be to, gali pasireikšti klitorio dilgčiojimas, genitalijų sudirgimas, skausmas, tvinkčiojimas ir intensyvesnė kraujotaka genitalijų srityje. Šie pojūčiai gali tęstis kelias valandas ar net dienas, apsunkindami normalų gyvenimą. Daugeliui moterų, kenčiančių nuo šios būklės, sunku apie tai kalbėti dėl gėdos.
Nekontroliuojamo orgazmo sindromo priežastys nėra iki galo aiškios. Specialistai daro prielaidą, kad prie jo gali prisidėti stresas, neurologiniai ar vaskuliariniai pokyčiai. Galimas ryšys su medikamentų nulemtais hormoniniais pokyčiais, neramių kojų sindromu, hiperaktyvia šlapimo pūsle ir Tarlovo cistomis. Taip pat tiriama sąsaja su kitais skausmą pilvo srityje sukeliančiais sutrikimais, tokiais kaip endometriozė, tarpaudininis cistitas ir vulvodinija.
Nors šimtu procentų pasiteisinančio gydymo kol kas nėra, yra būdų simptomams malšinti. Kognityvinė elgesio terapija gali padėti identifikuoti sindromo sukėlėjus ir mokytis valdyti nerimą. Kartais skiriami selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) grupės vaistai, kurie gali padėti numalšinti pojūčius ir veikti hormonus bei nervus. Fizinius simptomus galima sumažinti atliekant pratimus dubens dugno raumenims stiprinti, naudojant nejautrą sukeliančias priemones ar ledą. Svarbu nebijoti apie tai kalbėti su gydytoju ar ginekologu.
Unveiling: How Erections Work: 3D Medical Animation of Blood Flow & Nerve Control (Full Explained)
