Prasidėjus uogavimo ir įsibėgėjus vaistažolių bei kitų naudingų augalų rinkimo sezonui, specialistai įspėja gyventojus būti atsargesniais. Nors, atrodo, sunku patikėti, tačiau mūsų miškuose ir pievose nuodingų augalų tikrai netrūksta, o pridėjus dar ir atvežtines sodų bei darželių puošmenas, jų susidaro visa gausybė. Kaip pasakoja ŠU Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė, vieni augalai gali sukelti mažesnius ar didesnius negalavimus, kiti - mirtinai nuodingi, yra ir tokių, kurių užtektų vos paragauti, ir žmogus mirtų.

Botanikai perspėja neeksperimentuoti ir niekada neskinti nežinomo, nors ir dažnai sutinkamo bei nekaltai atrodančio augalo. „Čia kaip ir su grybais - viena musmirė, įdėta į krepšį nenuodingų grybų, gali pasėti mirtį ne vienam žmogui. Tas pats ir su augalais, netyčia į plakamą kokteilį ar džiovinamas arbatžoles įsimaišiusi, pavyzdžiui, dėmėtoji mauda, atneš ne naudą, o mirtį“, - sako A. Klimienė.

Pavojingi augalai sutinkami ne tik pievose, bet ir mūsų daržuose bei darželiuose. Apželdinant kiemus bei dekoratyvines vietas, jiems skirtų augalų pasirinkimas vis didėja, atsiranda naujų egzotinių gėlių, tačiau didelė dalis dekoratyvių, gražiai žydinčių augalų yra nuodingi. Tad piktžoles ravėti visada patariama su pirštinėmis. Jas pravartu dėvėti ir skinant žiedus puokštėms. Taip pat darbo metu nelieskite rankomis veido, akių. Jei pirštinių nenaudojate, baigę darbus, būtinai nusiplaukite rankas, kad nuo jų nuodingos sultys nepatektų į burną kartu su valgomomis uogomis ar vaisiais.

Specialistai pataria, prieš perkant naujus augalus, žiūrėti ne tik į tai, ar jie tinka jūsų sodybai, bet būtinai pasitikslinkite, ar nėra nuodingos vienos ar kitos jų dalys. Nes vėliau nukentėti gali ne tik žmonės, bet ir augintiniai. Nemažai nuodingų augalų aptinkama ir viešose apželdintuose miestų gėlynuose.

„Anksčiau, kai daugelis iš mūsų gyvenome ar vaikystės vasaras leisdavome kaime, prisiragaudavome visokių žolelių ir uogų, skindavome viską, kas papuldavo. Kai kurie augalai būdavo nuodingi, tačiau retas kuris rimtai apsinuodydavome. Tiesiog kai nuo vaikystės po trupučiuką ragauji, dedi, lieti, organizmas pamažu įgauna imunitetą tiek alergenams, tiek mažoms nuodų dozėms. Dažniausiai todėl ir dabar kaimo vaikai turi mažiau alergijų. Tačiau kai į kaimą pas senelius ar gimines atvažiuoja mieste augęs vaikas, kuris neturėjo jokio normalaus sąlyčio su gamta, jį nuo, atrodo, net nelabai pavojingo augalo, gali ištikti koma“, - sako A. Klimienė.

Eliaboras, klumpelė, rusmenė - daugeliui pažįstami ir nekaltai skambantys pavadinimai. Laukinė aguona, pasak botanikų, taip pat yra nuodinga. Nepatartina atidarinėti jos dėžutės ar ragauti grūdelių, kol jie dar bręsta.

„Kaštonai, kol vaisiai nėra sunokę, irgi nuodingi, net ir sunokę jie silpnesniems žmonėms sukelia negalavimus. Profesorė sako, kad apsinuodijimas augalais labai pavojingas dar ir tuo, kad simptomai gali pasireikšti labai negreit - po 6, 8 valandų ar net paros. Todėl sunegalavus, prasidėjus galvos skausmams, svaigimui, pykinimui labai svarbu prisiminti, ar žmogus pastaruoju metu lietė, skynė ar ragavo kokius nors augalus.

Dar vienas dažnai sutinkamas nuodingas augalas - himalajinis papėdlapis. Mūsų kraštuose jis natūraliai neauga, bet dažnai sutinkamas apleistose sodybose, išdygsta bei prisidaugina ir iš išmestų augalų, mat yra labai mėgiama dekoratyvi sodų puošmena.

Nerekomenduojama namuose merkti ir stipriai kvepiančių augalų. Net ir tokie populiarūs kaip bijūnai, pakalnutės, jazminai gali sukelti galvos skausmus. Nuodinga ir nemaža dalis bulvinių šeimos augalų - tabakas, drignė, karklavijas, juoduogė. Labai liūdnos pasekmės lauktų tų, kurie sumanytų iš specialiai neapdirbtų tabako lapų susisukti suktinę ar paragauti drignės ar kiauliauogės lapelių ar juo labiau uogų.

„Tabaką šiuo metu labai populiaru auginti kaip dekoratyvinį arba kaip atbaidantį kenkėjus daržuose augalą. Reikia žinoti, kaip skinti tabako lapus, kaip juos fermentuoti. Apskritai reiktų vengti liesti tabaką. Kaip ir drignes, nes didžiausia grėsmė apsinuodyti - skinant jas puokštėms“, - sako A. Klimienė.

Kaip sako profesorė daktarė A. Klimienė, yra ir augalų, kuriuos būtų galima įtraukti į juodąjį sąrašą ir topo viršūnėje neabejotinai būtų Sosnovskio barštis. Stipri alerginė reakcija, sutrikusi kvėpavimo organų veikla, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas - tokia savijauta beveik garantuota, tik ilgėliau pabuvus šalia šio įspūdingai atrodančio augalo, sumanius jį paliesti, o dar blogiau - nusiskinti didžiulį skėtį, pasekmės būtų kur kas liūdnesnės - tai gilūs odos nudegimai, susidariusios pūslės, jų vietoje atsivėrusios ilgai negyjančios žaizdos ir liekantys randai. Specialistai sako, kad, nors kasmet informacijos apie pavojingąjį Sosnovskio barštį - vis daugiau, vis dar pasitaiko daug atvejų, kai žmonės skaudžiai nukenčia dėl šios piktžolės.

„Jei būtų mano valia, į žydinčių augalų sodą neleisčiau žaisti vaikų, o ant vartų pakabinčiau devynias spynas“, - knygoje „Toksikologo užrašai“ teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.

JAV yra žinoma daug atvejų, kai žmonės apsinuodijo rabarbarų stiebais - sutriko virškinimas, vargino skrandžio skausmai. Nutolę nuo gamtos jauni tėvai menkai pažįsta augalus, dar mažiau išmano apie jų savybes, o augalinės kilmės nuodai - vieni pavojingiausių. Vien JAV maždaug 10 procentų visų apsinuodijimų kasmet įvyksta dėl augalų. Nors tik nedidelė dalis nukentėjusiųjų apsinuodija stipriai, kai būtina skubi ir intensyvi terapija, pasitaiko skaudžių nelaimių. Augalais dažniausiai domisi vaikai, todėl kaltė dėl netinkamos jų priežiūros tenka suaugusiesiems.

Augalas gali turėti įvairių giminingų alkaloidų, o šių medžiagų kiekis ir santykis priklauso nuo augimo sąlygų, klimato. Netgi nustačius sveikatą sutrikdžiusį augalą, ne visada patikslinama augalinės kilmės cheminė medžiaga (kartais galima tik įtarti apsinuodijimą ir pagal negalavimų pobūdį įvardyti tikrąjį augalą keršytoją). Beveik prieš du šimtus metų vokiečių mokslininkas Carlas Meissneris pasiūlė biologiškai aktyvias augalinės kilmės medžiagas vadinti alkaloidais - žodžiu, kilusiu iš arabų kalbos ir reiškiančiu augalų pelenus. Karčios, kvapnios, saldžios ar bjauraus skonio, nuodingos, dirginančios burną, liežuvį, lūpas, sukeliančios vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, galvos svaigimą - daug įvairių pojūčių gali sukelti augalinės kilmės medžiagos. Šie gamtiniai nuodai veikia nervų sistemą, sukelia haliucinacijas, nuskausmina, keičia emocijas, aptemdo sąmonę. Augalai yra protingi - alkaloidais jie ginasi nuo kenkėjų vabzdžių, graužikų, žolėdžių, galvijų ir žmonių. O žmonės įsigudrino augalus vartoti kaip prieskonius, vaistus, nuodus ar kvaišalus, ir tai tęsiasi tūkstančius metų.

Egzotiškų kambarinių gėlių vazonėlius reikėtų laikyti tokiose vietose, kur jų nepasiektų vaikai. Tėvai neretai mano, kad pavojingos gali būti tik turinčios spyglius, aštrius lapus ar ūglius gėlės. Kai kurių Europos šalių įstatymai draudžia nuodingus augalus auginti viešose vietose pirmiausia dėl vaikų saugumo. Pasaulio ekonomikai svarbių augalų duomenų bazėje apie 300 dekoratyvinių augalų nurodyti kaip nuodingi. Sunku pasakyti, kiek į Lietuvą įvežama tokių nuodingų augalų. Jų įvežimą reikėtų riboti, nes jie gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, išprovokuoti alergijų protrūkį.

Pavyzdžiui, visų rūšių fikusai išskiria baltas nuodingas sultis, panašias į klijus. Neprinokusių ir nevirtų pupelių negalima vartoti, nes jose yra toksalbuminų, kuriais galima apsinuodyti.

Iki pusantro metro užaugantis ricinmedis (Ricinus communis) - sodo puošmena. Džiovintus į kaštonus panašius nuodingus jo vaisius floristai naudoja įvairioms kompozicijoms. Paragavus ricinmedžių sėklų laukia dvikova su mirtimi. Nė dvejų metų neturinti mergaitė iš vieno Aukštaitijos miesto buvo tris paras gydoma reanimacijoje. Nelaimė atsitiko namuose, kai ji užsiropštė ant palangės, ant kurios stovėjo pamerktos sudaiginti tamsiai violetinės ricinmedžių sėklos. Kai vieną išgliaudytą sėklą susiraukusi išspjovė ant stalo, į kambarį įėjęs mergaitės giminaitis pamanė, kad ji kramto saulėgrąžas. Naktį mergaitė vėmė, tėvai įtarė, kad ji apsinuodijo maistu. Prastai pasijuto ir jos giminaitis. Kitą rytą pastebėjusi, kad iš puodelio dingo daiginti pamerktos ricinmedžių sėklos, mergaitės motina pradėjo ieškoti internete informacijos apie šį augalą. Duktė nyko akyse. Kartu su mažamete paragavusiam ricinmedžių sėklų jos giminaičiui pasisekė labiau - jam intensyvios terapijos neprireikė. Vyras buvo paguldytas į ligoninę, bet atlikus tyrimus išleistas po kelių parų. Šį kartą vyras lengvai išsisuko. Ricinmedis turi toksalbuminoricino, kuriam iki šiol nėra sukurta priešnuodžių. Šis augalas gali būti naudojamas netgi teroristiniais tikslais. Nuodingos visos augalo dalys, tačiau sėklose ricino daugiausia. Toksalbuminai yra augalinės kilmės baltymai, kurių beveik neveikia virškinimo fermentai, todėl šie nuodai sudaro patvarius junginius. Pakramčius ricinmedžių lapų, ima deginti burną ir ryklę. Po kelių valandų prasideda vėmimas, aštrūs pilvo skausmai, smarkus viduriavimas, kartais net su krauju. Apsinuodijęs ricinmedžiu žmogus staiga netenka daug skysčių, vėliau gali prasidėti kraujotakos sutrikimai, sukeliantys šoką. Silpnumas, sutrikusi sąmonė, nusilpęs regėjimas, traukuliai - visi šie požymiai rodo, kad būtina kuo greičiau nugabenti nukentėjusįjį į ligoninę. Siūlyčiau sodininkams nerizikuoti ir neauginti ricinmedžių, o floristams nedaryti iš sudžiūvusių vaisių kompozicijų. Nužydėjusius ricinmedžių žiedynus geriau nupjauti ir sunaikinti, kad vaikams nekiltų pagundos žaisti su jų vaisiais ir sėklomis. Apsinuodyti galima net nešiojant ant kaklo papuošalą, suvertą iš ricinmedžių sėklų. Tokia svarbi informacija turėtų būti skelbiama ant ricinmedžių sėklų maišelio. Priešingu atveju sėklas tiekianti bendrovė galėtų pažeisti vartotojų teises, nes priverstų juos rizikuoti sveikata. Tik spaudžiamas iš sėklų ricinos aliejus nėra nuodingas. Didelės ricino dozės greitai apnuodija žmogaus organizmą, o mažesnės veikia lėčiau. Apsinuodijimo požymiai gali išaiškėti po kelių valandų. Žmogus ima smarkiai vemti ir viduriuoti. Nuo sultingų difenbachijos lapų gali sutraukti burnos gleivinę, nes šios kambarinės gėlės turi oksalo rūgšties kristalų. Apie septyniasdešimt kilogramų sveriantis žmogus gali mirti, jeigu į jo skrandį pateks vos 70 miligramų ricino. Suleidus toksalbuminų į raumenį, poveikis gerokai stipresnis. Vos vienas gramas ricino galėtų pražudyti tūkstantį žmonių. Medikams kartais sunku atpažinti apsinuodijimo ricinu požymius. Jie nėra tipiški. Toksalbuminų aptinkama ir kituose augaluose. Pavyzdžiui, baltažiedis vikmedis (Robinia pseudoacacia), atvežtas iš Amerikos ir paplitęs Europoje kaip dekoratyvinis augalas, taip pat nuodingas.

Ar vartydami kulinarijos knygas atkreipėte dėmesį, kad nėra receptų iš šviežių pupelių? Atsakymas paprastas - neprinokusių ir nevirtų pupelių negalima vartoti, nes jose taip pat yra toksalbuminų. Nusiskynus daržinės pupelės (Phaseolus vulgaris) ankštį, ją išaižius ir paragavus vaisių, gali pasidaryti bloga. Šis augalas, išskyrus lapus, turi nuodų, kurie suyra verdant mažiausiai pusvalandį, todėl puodo su pupelėmis nereikėtų nuo viryklės nukelti anksčiau. Smalsūs vaikai mėgsta viską ragauti.

Deginantį lūpų dilgčiojimą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimą sukelia rūgštynės, rabarbarai, kiškio kopūstai, begonijos, nes šie augalai - oksalo rūgšties šaltinis. JAV yra žinoma daug atvejų, kai žmonės apsinuodijo rabarbarų stiebais - sutriko virškinimas, vargino skrandžio skausmai. Oksalatai sutrikdo kalcio apytaką. Oksalatams sujungus kalcį, sumažėja jo kiekis kraujo plazmoje, mažėja kraujo krešėjimas, todėl sutrinka inkstų veikla. Nuo sultingų difenbachijos (Dieffenbachia) ar filodendro (Philodendron) lapų taip pat gali sutraukti burnos gleivinę, nes šios kambarinės gėlės turi oksalo rūgšties kristalų. Pakramčius lapo ar stiebo, pamažu kyla deginantis lūpų skausmas, patinsta burnos gleivinė, liežuvis. Kartais gali sutrikti rijimas, tampa sunku kalbėti ar net kvėpuoti. Patrynus akis rankomis, ant kurių užtiško augalų sulčių, turinčių oksalo rūgšties, gali prasidėti akių junginės uždegimas (konjunktyvitas) ar ragenos pažeidimas.

Sodas yra poilsio oazė, tačiau ir jame reikėtų išlikti budriems, ypač jei turite mažų vaikų ar augintinių. Kai kurie populiarūs augalai, kuriuos vertiname už dekoratyvinį grožį, gali tapti žudikais vos per akimirką, kai juos prarysime, ragaudami iš smalsumo, ar per klaidą. Pateikiame sąrašą, kurį perskaitę žinosite, nuo kokių gėlių, krūmų ar uogų saugoti mažus, smalsius protus, ir kokių krūmų bei gėlių nereikėtų sodinti, jei turite augintinių.

Prarijęs bet kurią jo dalį, neilgai trukus žmogus ima atrodyti taip pat blogai, kaip jaučiasi. Iš burnos teka seilės, iš akių bėga ašaros, jis be perstojo vemia, jo pulsas sulėtėja, kraujospūdis tampa žemas.

Dažnai auginami, bet nuodingi augalai:

Pakalnutė

Kodėl jas auginame: neaukšti pakalnučių stiebeliai su mažais, varpelio formos baltais žiedeliais ne tik puošia aplinką, bet ir skleidžia stiprų, malonų kvapą.

Kaip veikia organizmą: Pakalnučių puokštės labai gražios ir kvapnios, bet turėkite omeny, kad net ir vandenyje, į kurį jos buvo pamerktos, lieka konvalotoksino -medžiagos, kuri intensyvina širdies susitraukimus. Vos truputį nurijus, prasideda galvos skausmas, karščio bangos, haliucinacijos, dirglumas, oda tampa šalta ir lipni, nusėta raudonų dėmių. Širdis ima plakti lėčiau, ir žmogų gali ištikti koma, o galiausiai mirtis.

Hortenzija

Kodėl jas auginame: šios pavėsį mėgstančios gėlės nuo vasaros pradžios iki rudens džiugina akį didžiuliais rožiniais, žydrais ar baltais žiedynais, jos puošia bet kokį kraštovaizdį.

Kaip veikia organizmą: Nuryti hortenziją yra tas pats, kas nuryti cianido tabletę.

Narcizas

Kodėl juos auginame: Šios baltos svogūninės gėlės su geltonu viduriuku yra mažesnės nei įprasti narcizai, joas džiugina akį ryte, pamerktos ant naktinio stalelio prie lovos.

Kaip veikia organizmą: jei vien uždarame kambaryje pamerktos narcizų puokštės kvapas gali sukelti galvos skausmą, įsivaizduokite, kas nutiktų, suvalgius visą šios gėlės svogūnėlį. Stiprūs vėmimo priepuoliai, konvulsijos, alpimas, paralyžius ir galiausiai mirtis.

Rusmenė

Kodėl jas auginame: šios aukštos gėlės, žydinčios violetiniais, rožiniais ir baltais varpelio formos žiedais sodui suteikia dramatizmo ir reljefiškumo.

Nuodingos dalys: Visas augalas, ypač viršutinė stiebo dalis, kurioje gausu digitalino, digitoksino ir digitonino.

Kaip veikia organizmą: šie augalai nuodingi ne tik laukiniams gyvūnams, bet gali būti pavojingi ir jūsų augintiniams. Vos šiek tiek parupšnojus, po dvidešimties minučių ima pykinti, prasideda vėmimas ir viduriavimas. Priklausomai nuo nuryto kiekio, negydant šis apsinuodijimas gali baigtis mirtimi nuo bradikardijos (sulėtėjusio širdies ritmo) ar širdies skilvelių fibriliacijos (pagreitėjusio nereguliaraus apatinių širdies skilvelių virpėjimo).

Pentinis

Kodėl juos auginame: šis augalas priklauso vėdryninių šeimai. Nors spalvingi šakotojo pentiniaus žiedai - nuo baltų iki melsvai violetinių - sode atrodo įspūdingai, jis nereikalauja ypatingos priežiūros.

Kaip veikia organizmą: šie viliojantys žiedai skirti tik akims - ne skrandžiui. Vos jų nurijus, ima pykinti, deginti burną, žmogus vemia, jo širdies rimtas sulėtėja.

Oleandras

Kodėl juos auginame: Kvapnūs balti šio augalo žiedai ir stori tamsiai žali lapai atrodo labai dekoratyviai, ir yra sodo puošmena.

Kaip veikia organizmą: Gerai pamąstykite, ar tikrai savo sode norite auginti oleandrą, ypač jei turite vaikų - mažas šio augalo lapelis turi tiek nuodų, kad jį suvalgęs vaikas mirtų. Jo nurijus, visų pirma sutrinka virškinimo traktas - žmogus ima vemti ir viduriuoti, vėliau apsinuodijimas sukelia gyvybei pavojingus kraujotakos sutrikimus.

Karpažolė (Puansetija)

Kodėl jas auginame: Puošniausioji karpažolė, dar vadinama puansetija arba Kalėdų žvaigžde, puošia daugumos mūsų namus prieššventiniu laikotarpiu.

Kaip veikia organizmą: Nors karpažolės ir turi nuodingų augalų reputaciją, jos niekada nebus nuodingų augalų sąrašo viršuje, nes užfiksuoti tik du mirtimi pasibaigę apsinuodijimo šiuo augalu atvejai. Tačiau dėl viso pikto perspėkite vaikus, kad neliestų ir jokiais būdais neragautų šio augalo. Taip pat laikykite šį augalą kuo toliau nuo kačių ir šunų, nes užkramtę jo, augintiniai ims vemti ir viduriuoti. Ypač šis augalas pavojingas jaunikliams ar seniems ir ligotiems gyvūnams.

Šunvyšnė

Kodėl jas auginame: nors šunvyšnės soduose auginamos retai, kai kurie žmonės susižavi šiais aukštais, tiesiais augalais su akį traukiančiomis žvilgančiomis uogomis. Šie augalai natūraliai auga Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje, tai pat jie prigijo ir Šiaurės Amerikoje. Šunvyšnės mėgsta ūksmingas, drėgnas vietas ir klintinės kilmės dirvožemį.

Kaip veikia organizmą: su šiuo augalu nejuokaukite - įsimetę saują šunvyšnės uogų į burną, fiziškai nesugebėsite prisišaukti pagalbos.

Plačialapis grėsvis

Kodėl juos auginame: artimas azalijų ir rododendrų giminaitis, plačialapis grėsvis yra krūmas, žydintis dideliais, apvaliais žiedais, kurių spalva varijuoja nuo avietinės iki baltos. Šis augalas išplinta, sudaro tankius krūmynus, todėl jais neretai apsodinama sklypo riba.

Kaip veikia organizmą: Plačialapis grėsvis pritvinkęs andromedotoksinų, kuris kenkia virškinamajam traktui ir žarnynui. Jo užvalgius, ima tekėti seilės, ašaroti akys, bėgti nosis, žmogus pradeda dusti, sulėtėja širdies ritmas. Gali ištikti inkstų nepakankamumas, konvulsijos, paralyžius, koma ir galiausiai mirtis.

Amalas

Kodėl juos auginame: Amalas nėra auginamas specialiai, tai parazituojantis augalas, jį galima pamatyti sode, įsikūrusį tuopoje, uosyje, klevo ar gudobelės lapijoje.

Kaip veikia organizmą: Sukramčius porą uogų, lapų ar daigų, arba išgėrus arbatos su amalu gali imti skaudėti pilvą ir prasidėti viduriavimas. Amalas gali sukelti gastroenteritą (skrandžio ir plonosios žarnos uždegimą), ir galiausiai širdies bei kraujagyslių sistemos kolapsą.

Nuokana

Kodėl jas auginame: šis daugiametis augalas, žydintis skėčio pavidalo žiedynais, kurį sudaro maži, balti žiedeliai, nėra toks nekaltas, kaip atrodo. Nuokanos auga laukinėje gamtoje, niekas jų specialiai neaugina. Neretai jos auga sklypo pakraštyje, ypač jei sklypas ribojasi su pieva, ganykla ar yra šalia upelio.

Kaip veikia organizmą: jis taip pat auga Lietuvoje. Nurijus jo dalį, žmogus miršta per 15 min.

„Žmonės ką tik suranda, kiša burnon, nežinodami, kas iš to išeis“, - pripažįsta pašnekovė. Jos teigimu, Lietuvoje auga apie 1,5 tūkst. skirtingų augalų rūšių, tarp kurių savaime suprantama yra ir nuodingų. Todėl ji pataria nežinantiems būti atsargesniems ir nesiimti eksperimentų, kurie kartais gali baigtis net mirtimi.

Dažniausiai sutinkami nuodingi augalai Lietuvoje:

Žalčialunkis

Šis augalas, anot botanikės, auga mišriuose miškuose ir atrodo kaip nedidelis krūmelis. „Žiedai kaip alyvų - violetiniai. Ir kvepia kaip alyvos. Šitas augalas vadinasi žalčialunkis. Kai nieko nėra ir niekas nežydi, didieji gamtos mylėtojai nori jo prisidraskyti, parsinešti namo. O jis labai sunkiai lūžta - nėra trapus. Jeigu krimstelsi lūpomis, jos sutins, oda pradės luptis. Žalčialunkis yra labai nuodingas augalas“, - perspėjo Ž. Lazdauskaitė. Kadangi šio augalo yra nuodingos visos dalys, buvusi ilgametė Lietuvos botanikos instituto darbuotoja pataria - jeigu jau labai norisi, žalčialunkį galima pauostyti, bet jokiu būdu neliesti.

„Kaip pasakytų botanikai, šio augalo morfologinės savybės yra nebūdingos mūsų kraštui. Paprastai augalų žiedai pražysta ant šakelių ir ant kotelių. O čia žiedai pražysta tiesiog ant stiebo. Šitoks reiškinys yra būdingas tropikams, kava taip žydi, tokiu būdu noksta jos pupelės“, - sakė mokslininkė. Moteris pasakojo pati savo darbo praktikoje turėjusi ne vieną tokį atvejį, kai su studentais būdama lauko praktikoje ir pažindindama juos su lauko augalais, vienas kuris iš smalsiųjų būtinai krimsteldavo šio augalo. „Kaip priešnuodį nešiodavausi pieno tetrapaką“, - juokiasi pašnekovė. Ji teigia girdėjusi, kad nuo apsinuodijimo padeda ir kava, tačiau pati to niekad nėra išbandžiusi. Vasarą, kaip pasakoja Ž. Lazdauskaitė, kyla antroji šio augalo pavojaus banga - tuomet žalčialunkiai subrandina savo vaisius. „Šakutės būna aplipusios raudonais vaisiais. Atrodo be galo gražiai. Taip ir niežti nagai captelėti ir dėti į burną. Mirtina dozė yra apie 10 tokių „uogų“, - įspėja botanikė. Žalčialunkius kaip dekoratyvinius augalus dažnai žmonės augina soduose. Ž. Lazdauskaitė sako, kad tiems, kurie turi mažų vaikų, toks augalas nerekomenduotinas.

Dėmėtoji mauda

„Įsivaizduokite didelį krapą žydintį baltai, - siūlo pašnekovė, pristatydama dar vieną itin pavojingą augalą, aptinkamą Lietuvos augalijoje. - Jo stiebas yra violetinėmis dėmėmis išmargintas, dėl to ir vadinamas dėmėtuoju. Šitas augalas yra labai nuodingas“. Šis augalas kartais yra naudojamas liaudies medicinoje vėžiui gydyti, tačiau nėra pagrįstų mokslinių tyrimų, kurie įrodytų jo gydomąsias savybes. Mauda auga pakrūmėse, paežerėse, vietose, kuriose yra daugiau drėgmės. „Literatūroje esu skaičiusi, kad šis augalas nunuodijo Sokratą. Jis tą buvo prisišaukęs savo kalbomis, vaikščiodamas po agorą ir uždavinėdamas visokius „nepadorius“ klausimus, į kuriuos žmonės nenorėjo atsakinėti. Jis buvo apkaltintas jaunimo vedimu iš doros kelio ir buvo nuteistas. Taip yra kalbama, negaliu pasakyti, ar iš tiesų taip buvo“, - pasakojo Ž. Lazdauskaitė. Tiems, kurie bando gydytis šiuo augalu, mokslininkė patarė būti itin atsargiems. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šį augalą galima atpažinti ir pagal kvapą. „Jis skleidžia nemalonų kvapą, tarsi šuniu atsiduoda“,- sakė botanikė. Paklausta, ar tokį augalą gali būti pavojinga net liesti, moteris teigė, kad su juo reikėtų elgtis kaip su bet kokiu kitu pavojingu daiktu: „Ar su užtaisytu pistoletu žaisti dera?- retoriškai klausė pašnekovė. - Jeigu esi specialistas ir žinai, tuomet galima, bet jeigu nežinai, rizikuoti nepatarčiau“.

Nuodingoji nuokana

Šio augalo lapai primena petražolės lapus, o žiedas - skėtinis, kaip krapo. Augimo vietos - ten, kur daug drėgmės - ežerų, upių pakrantės. „Ją atpažinti galima pagal įdomų šakniastiebį. Jis yra kaip šaknis. Jeigu jį perpjautume pusiau, jis būtų sudarytas iš tokių kamerėlių“, - kaip atskirti nuodingąją nuokaną patarė Ž. Lazdauskaitė. Anot botanikės, šiukštu negalima iš tokio augalo daryti jokių užpiltinių. Ji prisimena vieną atvejį, kai jos pažįstama jaunystėje turėjo vieną tragišką įvykį. „Ji darė tyrimą Vakarinėje Lietuvos dalyje, viena babytė pasikvietė vyrus į talką šienui pjauti. Nutarė pavaišinti naminuke. Ji manė, kad išsirovė kažkokį tinkamą augalą, net nežinau, ką ji ten galvojo, užpylė jį naminuke, keturi vyrai kaip mūrai mirė akyse“, - pasakojo botanikė. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad mirtis nuo šio augalo yra be galo skausminga. Augalo nuodai blokuoja kvėpavimo centrus smegenyse. „Žmonės tiesiog uždūsta. Tai yra baisu“, - perspėjo Ž. Lazdauskaitė.

Vilkauogė

Vasarą žmonės rankas tiesiai ne tik į nepažintus augalus, bet kyla susidomėjimas ir sunokusiomis uogomis. Viena jų, aptinkama miškuose, yra itin pavojinga. „Mišriuose miškuose, krūmynuose būna vilkauogių. Dažniausiai būna keturi lapai, o viduryje išauga viena uoga - kaip mėlynė. Ji būna viena vienintelė. Jos nereikėtų valgyti“, - sako pašnekovė. Nuo vienos tokios uogos nenumirsite, tačiau suvalgius saują - apsinuodyti tikrai galite. „Einant mišku tikrai būna didelė pagunda, ypač vaikučiams“, - akcentavo botanikė.

Varpotoji juodžolė

Auga šlapiuose miškuose, krūmuose. Turi gražius lapus ir gražių juodų uogų kekę.„Ji yra vėdryninių šeimos augalas, šios šeimos augalai visi - vieni daugiau, kiti šiek tiek mažiau nuodingi“, - sakė Ž. Lazdauskaitė. Paklausta, iš kur visi šie augalai atkeliavo į Lietuvą, botanikė teigė, kad visa tai - ledynų pasekmė. „Per tūkstančius metų ir susiformavo tas mūsų žaliasis augalų rūbas“, - sakė Ž. Lazdauskaitė. Ji pabrėžė, kad įvairias kitoniškas augalų rūšis atsivežė ir žmonės - mamutų medžiotojai, žemdirbiai. Šiuo metu itin plinta visokiausios egzotiškos augalų rūšys, todėl mokslininkė juokavo, kad netrukus Lietuvoje auginsime visokiausius „baobabus“.

Skubame į gamtą ne tik grožėtis ją, bet dažnai kyla noras nusiskinti ir pražydusį gėlės ar augalo žiedą. Dažnai vaikai bando juos „ragauti“ dėdami į burnytę. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė perspėja, kad mūsų aplinkoje esantys augalai ar jų sėklos, lapai, žiedai yra nuodingi ir jų reikia vengti. Apsinuodyti Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia negalavimus, kitų augalų gali būti mirtinos. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie labiau linkę paliesti, nuskinti, „paragauti“.

Apsinuodijimo simptomai

Skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia skirtingus organus, todėl skiriasi ir apsinuodijimo požymiai. Jie išryškėja iškart arba po slaptojo laikotarpio.

• Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus sukelia rabarbarai, begonijos, kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.
• Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus drigne, durnarope, vaistine šunvyšne.
• Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo trakto patinimą sukelia kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis ir kt.
• Seilėtekį, vėmimą, o kartais ir viduriavimą sukelia snieguolės toksinai.
• Apsinuodijus kurpele, tabaku, darželiniu pupmedžiu, dėmėtąja mauda po 15-60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, svaigsta galva, pykina, prasideda traukuliai. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmąją valandą.
• Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmene, pakalnute, oleandru, čemeriu, kurpele.
• Klastingi augalai yra rudeninis vėlyvis, karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1-6 valandoms, o kartais net po paros.
• Vaistinė gelsvė, sibirinis barštis, sėjamasis pastarnokas pažeidžą odą prie jų prisilietus arba jų syvais.

Pirmoji pagalba ir prevencija

Pirmoji pagalba suvalgius nuodingą augalą?

Svarbu žinoti, kad priešnuodžio šiems augalams nėra. Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė reikia burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba duoti atsigerti šalto vandens. Tai apmalšins skausmą. Būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, kartu paimti apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.

Pirmoji pagalba prisilietus prie nuodingų augalų.

Pasitraukti nuo alergiją sukeliančio augalo. Pažeistą vietą nuplauti šaltu vandeniu ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, ypač jei vaikas pradeda dusti arba smarkiai tinsta kūnas.

Kaip išvengti nuodingų augalų?

Labai svarbu išmokti atpažinti nuodingus augalus, neliesti ir neragauti nepažįstamų augalų, neskinti ir nenešti namo, atminti, kad ne visos augalo dalys yra valgomos. Apželdinant savo sodus ir kiemus pasidomėti ar pasirinkti augalai nėra nuodingi. Naikindami nuodinguosius augalus apsivilkite drabužius ilgomis rankovėmis, apsiaukite guminius batus, apsimaukite pirštines.

Kambarinių augalų auginimas - tai ne tik grožio suteikimas namams, bet ir sveikesnės aplinkos kūrimas. Nemažai augalų padeda išvalyti orą, sugeria kenksmingas medžiagas ir pagerina bendrą patalpų klimatą. Tačiau ne visi augalai yra nekalti. Kai kurie jų slepia nuodingas medžiagas, kurios gali kelti grėsmę jūsų šeimai ir augintiniams.

Svarbu žinoti:

• Dieffenbachia (Difenbachija): sultys turi kalcio oksalato kristalų, sukelia stiprų burnos, liežuvio ir gerklės dirginimą.
• Philodendron (Filodendras): lapuose ir stiebuose yra kalcio oksalato kristalų, sukelia burnos, gerklės ir virškinamojo trakto dirginimą.
• Spathiphyllum (Žiedūnė): lapai ir stiebai gali sukelti stiprų burnos, gerklės ir skrandžio dirginimą, patinimą, rijimo sunkumus.
• Oleander (Oleandras): visos dalys nuodingos, sukelia pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, nereguliarų širdies ritmą, traukulius.
• Caladium (Kaladijus): turi kalcio oksalato kristalų, sukelia burnos, gerklės ir skrandžio dirginimą.
• Pothos (Auksinė Epipremna): turi kalcio oksalato kristalų, sukelia burnos, liežuvio ir gerklės dirginimą.
• Aloe Vera: lapų sultys turi toksinų, sukelia virškinimo problemas, viduriavimą.
• Ciklamenas (Alpine): nuodingos daugiausia šaknys ir gumbai, sukelia pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, traukulius.
• Euforbijų šeima: sultys stipriai dirgina odai ir gleivinėms, gali sukelti cheminius nudegimus.
• English Ivy (Angliška gebenė): lapai ir uogos toksiškos, sukelia skrandžio dirginimą, pykinimą, vėmimą.
• Peace Lily (Taikos lelija): lapai ir stiebai turi kalcio oksalato kristalų, sukelia burnos, gerklės ir virškinimo trakto dirginimą.
• Sago Palm (Sagų palmė): visos dalys, ypač sėklos, stipriai nuodingos, sukelia kepenų pažeidimą, mirtį.
• Ficus (Fikusas): lapuose ir stiebuose yra latekso ir kalcio oksalato kristalų, sukelia odos dirginimą.
• Dumb Cane (Kvailiaveidis augalas): turi kalcio oksalato kristalų, sukelia stiprų burnos, liežuvio ir gerklės dirginimą, gali sukelti kalbos praradimą.
• Lantana (Lantana camara): visos dalys, ypač uogos, toksiškos, sukelia pykinimą, vėmimą, kepenų pažeidimą.
• Crown of Thorns (Erškėčių vainikas): turi nuodingų saponinų, sukelia odos ir gleivinės dirginimą.
• Durnaropės: nuodingos augalų rūšys.
• Rojaus paukštis: sėklos nuodingos, sukelia pykinimą, vėmimą, skrandžio skausmą.
• Kala: sultys stipriai nuodingos, sukelia burnos, gerklės ir skrandžio patinimą.
• Hortenzija: lapai ir gėlės nuodingi.

Rekomendacijos:

• Prieš įsigydami naują augalą, patikrinkite, ar jis nėra toksiškas.
• Laikykite augalus nepasiekiamose vietose vaikams ir gyvūnams.
• Stebėkite augalų būklę - nuskinti lapai ar nudžiūvusios dalys gali tapti lengviau prieinamos.
• Mokykite vaikus apie augalus, paaiškinkite, kad ne visi augalai yra saugūs.

tags: #nuodingiausi #darzelio #augalai

• Vaikų vasaros stovyklų nauda
• Gudrybės užmigdyti kūdikį lovytėje
• Irenos Šimonytės kelias
• Vaisingumo diagnostika Mažeikiuose
• Kodėl vaikas patenka į laikinosios globos sistemą