Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvyko ilgai lauktos Jono Tamulionio operos vaikams „Bruknelė“ premjera. Tai - pirmoji lietuviška vaikiška opera, pastatyta LNOBT scenoje po dviejų dešimtmečių pertraukos, ir ypatingas įvykis, kviečiantis mažuosius žiūrovus pasinerti į pasakų, stebuklų ir gerumo pasaulį.
Opera „Bruknelė“ sukurta pagal poeto Martyno Vainilaičio mitologizuotą poemą, kurią kompozitorius Jonas Tamulionis pasirinko dėl nepaprastai gražios ir turtingos kalbos. „Man patinka nepaprastai graži M. Vainilaičio kalba, jo tekstais esu parašęs dainelių vaikams. Skaitydamas „Bruknelę“ tiesiog žavėjausi gražiais pasakos žodžiais ir sakinukais“, - pasakojo kompozitorius. Originalūs poemos tekstai, šiek tiek sutrumpinti, skamba ir operos spektaklyje, suteikdami tikrą atgaivą tiek klausytojams, tiek solistams.
Jonas Tamulionis - vienas iš nedaugelio lietuvių kompozitorių, aktyviai kuriantis vaikams. Jo patirtis rašant muziką mažiesiems padėjo suprasti, kad vaikams kurti nėra paprasta: negalima „nusipiginti“, atkišant bet ką, tačiau ir nerašyti kaip suaugusiesiems. „Patenki lyg į spąstus: negali nusipiginti atkišdamas vaikams bet ką ir negali jiems rašyti kaip suaugusiesiems“, - teigia kompozitorius. Jis vengia „popsinio“ dainavimo ir siekia, kad muzika būtų solidi, bet suprantama vaikams.
Opera „Bruknelė“ skirta vaikams iki 12 metų. Kompozitorius teigia, kad po daugybės gąsdinančių animacinių filmų, kuriuos vaikai mato šiuo metu, išgąsdinti jų nėra lengva. Todėl jo operos personažai - gera ir bloga ragana - neišgąsdins net ir mažiausiųjų klausytojų. Pagrindinė operos idėja, kaip ir daugelyje pasakų, yra gėrio ir blogio kova, kurioje galiausiai nugali gėris.
Kūrybinis procesas ir bendradarbiavimas
Nors kompozitorius J. Tamulionis studijų laikais manė, kad šiuolaikiniam kompozitoriui rašyti operą yra „savižudybė“ dėl daugybės nuo jo nepriklausančių komponentų (libreto, režisieriaus, dailininkų, choreografų darbo), bendradarbiavimas kuriant „Bruknelę“ buvo malonus. „Visada malonu bendradarbiauti“, - pripažįsta kompozitorius. Jis džiaugiasi artimu kūrybiniu bendradarbiavimu su dirigentu, režisieriumi, dailininke, choreografe ir jų siekiu sukurti dinamišką spektaklį, išnaudojant teatro scenos galimybes. Muzikoje siekta perteikti pasakoje užkoduotą veiksmo dinamiką ir kontrastus - greitų tempų ir didelės įtampos „velniškos“ scenos turėtų atsverti lyriškas scenas.
Režisierius Gytis Padegimas, debiutuojantis operos scenoje, siekia sugrįžti prie „teatrališkumo“ modelio, kuriame yra paslaptis, stebuklai, ir kuriame vaikas mokosi suprasti, kad gyvenime ne viskas yra taip paprasta, kaip spaudžiant kompiuterio klaviatūros mygtukus. Jis nori, kad vaikas patirtų scenos stebuklų galią ir tikėtų, jog gyvenime bet kada gali atsitikti kas nors nelaukta, gražaus ir gera.
Spektaklio kūrybinė grupė taip pat apima dirigentą Robertą Šerveniką, dailininkus Birutę Ukrinaitę ir Simoną Glinskį, choreografę Agniją Šeiko, Česlovo Radžiūno vadovaujamą LNOBT chorą, būrį solistų, šokėjų ir mimanso artistų. Spektaklyje debiutuoja nauji scenos įrenginiai, leidžiantys sukurti erdvės stebuklą: kažkas kyla, leidžiasi, keičiasi lygmenys, veiksmas vyksta vienu metu keliuose lygiuose. Tai žada daug judėjimo, veiksmo ir spalvų.
Personažai ir muzika
Operoje skamba nepaprastai gražia ir turtinga M. Vainilaičio kalba parašytos eilės. Spektaklyje atgyja visa svita pasakos veikėjų: Bruknelės mylimasis Dzingutis, jos draugė Mėlynė, išmintingasis miško Monas su monukais, gera ragana Piesta, klastingoji laumė Žydrūnė, Jo Tamsenybė Paralius ir visi Nakšijos nelabšiai. Tarp solistų - Joana Gedmintaitė, Rafailas Karpis, Inesa Linaburgytė, Jovita Vaškevičiūtė, Liudas Norvaišas, Vytautas Bakula, Arvydas Markauskas, Vladas Bagdonas, Eugenija Klivickaitė, Jonas Valuckas, Julija Stupnianek. Diriguos Alvydas Šulčys.
Nors orkestro audinys operoje yra išradingas, įdomus ir skambus, pasižymintis polifonijos ir poliritmijos meistriškumu, kai kurie kritikai pastebi, kad lyrinių herojų - Bruknelės ir Dzingučio - vokalinės charakteristikos yra gana nuobodokos ir primena senesnių laikų operų melodijas. Tačiau blogiui atstovaujantys personažai kuriami pasitelkiant atonalumą ir melodeklamaciją, o geriesiems burtininkams pasirinkta kiek kampuota kantilena. Ypač išskiriama Inesos Linaburgytės aktyvi ir kibirkščiuojanti Laumė Žydrūnė.
Kompozitorius daug dėmesio skyrė chorams, rašydamas didelės įtampos masines scenas ir nesigėdydamas naudoti technikos, nes choras yra viena didžiausių jo meilių. Kadangi stengtasi neperkrauti solisto, visa sudėtingesnė muzikinė medžiaga perkelta į orkestro partijas, kurios atlikti paprasčiau, nei žmogaus balsui.
Vaikų įtraukimas ir atsiliepimai
LNOBT, ruošdamasis operos premjerai, surengė piešinių konkursą „Pasitikime Bruknelę!“, kuriame dalyvavo net 1422 vaikai iš visos Lietuvos. Kompozitorius J. Tamulionis buvo maloniai nustebintas puikių darbų gausos, pavadindamas kai kuriuos piešinius „šedevriukais“. Šis renginys parodė didelį vaikų aktyvumą ir kūrybiškumą.
Pasak teatro edukacinių projektų vadovės Sofijos Jonaitytės, „Bruknelė“ yra spektaklis, kuriame per muziką visi blogiukai atsikrato pykčio ir tampa geraisiais veikėjais. Tai svarbus bruožas vaikams ir jaunimui skirtuose kūriniuose. Nors kai kurie kritikai pastebi, kad operos trukmė gali būti iššūkis mažiausiems žiūrovams, o siužetas kartais sudėtingas, vaikų atsiliepimai rodo didelį susidomėjimą. Vienas iš pavyzdžių - ketvirtokė, kuri po spektaklio pareiškė: „Man ne patiko, man LABAI patiko“, o po savaitės prašėsi į teatrą eiti dar kartą.
Opera „Bruknelė“ skatina tikėti, kad gyvenime visada yra vietos stebuklams, o gėris nugali blogį. Tai - kvietimas visai šeimai pasinerti į gražią pasaką, kurioje susipina nuostabi muzika, spalvingas vaizdas ir gilios vertybės.
