Karalienė Elžbieta II, pasaulį palikusi 2022 m. rugsėjo 8 d., amžino poilsio atgulė Vindzoro pilies Šv. Jurgio koplyčioje, šalia savo mylimo vyro, pernai mirusio princo Philipo. Ši laidojimo ceremonija, priešingai nei oficialios laidotuvės, buvo privati. Čia taip pat palaidoti ir kiti monarchės artimieji - 1952 m. miręs tėvas karalius Jurgis VI, 2002 m. mirusios Karalienė motina Elžbieta ir sesuo princesė Margaret. Karalienės Elžbietos II širdis sustojo 2022 m. rugsėjo 8 d. 15.10 val. Valdovė mirė būdama 96 metų. Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Liz Truss apie valstybės vadovės mirtį pranešta 16:30 val. Oficialiai apie Elžbietos II mirtį paskelbta rugsėjo 8 d. 18.31 val. Po šios informacijos Jungtinę Karalystę apėmė nerimas. O nacionalinis transliuotojas BBC One nuo 15 val. rodė specialią laidą.
Karalienės Elžbietos II laidotuvėms buvo ruoštasi ilgai - laidotuvių detalės buvo suplanuotos prieš daugybę metų. Oficialios valstybinės Elžbietos II laidotuvės vyko Vestminsterio abatijoje rugsėjo 19 d., pirmadienį. Jos prasidėjo 11 val. vietos laiku (13 val. Lietuvos laiku). Abatija, kurioje vyko laidotuvių apeigos, yra istorinė bažnyčia, kurioje karūnuojami Jungtinės Karalystės karaliai ir karalienės. Čia 1953 m. buvo karūnuota ir pati Elžbieta II. Po laidotuvių Vindzoro pilies Šv. Jurgio koplyčioje vyko pamaldos. Vakare šioje koplyčioje Elžbieta II atguls amžino poilsio. Tai bus pačios iškilmingiausios britų laidotuvės, kokios tik gali būti surengtos - valstybinės laidotuvės, paprastai skirtos tik monarchams arba ypatingoms asmenybėms, rašo usatoday.com. Valstybines laidotuves organizuoja ir už jas moka valstybė. Tai bus pirmosios valstybinės laidotuvės Jungtinėje Karalystėje po ministro pirmininko Winstono Churchillo laidotuvių 1965 m. Pernai mirusiam princui Philipui buvo surengtos taip vadinamos ceremoninės laidotuvės - jos skirtos tiems asmenims, kurie nėra valdovai.
Naujai paskirtas karalius Karolis III ir karalienė konsortė Camilla, taip pat kiti karalienės vaikai ir jų antrosios pusės, įskaitant princesę Anne ir serą Timothy Laurence'ą, princą Andrew ir jo buvusią žmoną Sarah Ferguson, princą Edwardą ir Wessexo grafienę Sophie, dalyvavo laidotuvėse. Tikimasi, kad čia pasirodė ir karalienės anūkai su savo antrosiomis pusėmis, įskaitant princą Williamą su Catherine Middleton, princą Harry su Meghan Markle, Peterį Philipsą, Zarą ir Mike'ą Tindallus, princesę Beatrice su Edoardo Mapelli Mozzi, princesę Eugenie su Jacku Brooksbanku, ledi Louise Windsor ir Severno vikontą Jamesą. Į Jungtinės Karalystės karalienės laidotuves atvyko daug pasaulio lyderių, įskaitant Naujosios Zelandijos ministrę pirmininkę Jacindą Ardern, Japonijos imperatorių Naruhito, Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, rašo „Vogue“. Monarchės laidotuvėse dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona, pirmąja šalies ponia Diana. Kaip pranešė CBS, prezidentas Joe Bidenas ir pirmoji ponia Jill Biden buvo vieninteliai delegatai iš JAV. Kalbant apie Jungtinės Karalystės vadovus, tikimasi, kad laidotuvių ceremonijoje pasirodė ministrė pirmininkė Liz Truss ir Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris. Valstybinėse laidotuvėse taip pat dalyvavo Ispanijos, Belgijos, Norvegijos, Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Nyderlandų karališkųjų šeimų nariai. Rusijos ir Baltarusijos atstovai, atsižvelgiant į karą Ukrainoje, pakviesti į laidotuves nebuvo. Kvietimų taip pat negavo kariškių valdomas Mianmaras, buvusi britų kolonija, ir Šiaurės Korėja. Planuojama, kad laidotuvėse iš viso dalyvavo du tūkstančiai svečių.
Laidotuvių dalyviams buvo nurodyta į ceremoniją Vestminsterio abatijoje nevykti nuosavomis transporto priemonėmis, taip pat neskristi sraigtasparniu. Teigta, kad jie į abatiją bus vežami privačiais autobusais su palyda iš Londono vakaruose esančios vietos, kur paliks savo automobilius, skelbė „Politico“, o kaip priežastis įvardijo „griežtą saugumą ir eismo apribojimus“. Tiesa, organizatoriai vėliau paaiškino, kad artimiausių Britanijos sąjungininkių lyderiams visgi leista naudotis savo transportu. Tarp šių lyderių buvo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ir Japonijos imperatorius Naruhito, į užsienio kelionę vyksiantis pirmą kartą nuo įžengimo į sostą 2019-aisiais. O JAV prezidentui Joe Bidenui leista atvykti savo šarvuotu prezidentiniu limuzinu, vadinamu „The Beast“ („Žvėris“).
Kaip ir viso gedulo laikotarpiu, taip ir per laidotuves iš pagarbos ilgametei monarchei britų karališkosios šeimos nariai privalėjo laikytis griežto aprangos kodo, rašo harpersbazaar.com. Visi dirbantys karališkosios šeimos nariai turėjo dėvėti karines uniformas. Tiesa, Elžbietos II sūnus Jorko kunigaikštis princas Andrew nėra dirbantis karališkosios šeimos narys (po seksualinės prievartos skandalo iš jo buvo atimti titulai - red. past.), tačiau jam suteikta išimtis - jis uniformą galėjo dėvėti kaip „specialų pagarbos karalienei ženklą“. Visgi išimtis laidotuvėse nebuvo suteikta princui Harry, kuris prieš porą metų su žmona Meghan Markle savo noru atsisveikino su karališkosiomis pareigomis. Manoma, kad draudimas dėvėti uniformą jam buvo skaudus smūgis, mat dešimtmetį jis tarnavo Jungtinės Karalystės kariuomenėje. Tiesa, princui Harry uniformą vis dėlto leista dėvėti šeštadienio vakarą vykusiose „anūkų budynėse“ prie karalienės karsto. Tačiau, kaip skelbiama, pačiose laidotuvėse toks leidimas jam nebuvo duotas. Kaip įprasta per laidotuves ir gedulo ceremonijas, kiti dalyviai vilkėjo juodos spalvos drabužius.
Karalienės Elžbietos II valdymo laikotarpis prasidėjo 1952 m. vasario 6 d., kai Kenijoje viešėjusią princesę su sutuoktiniu princu Philipu pasiekė žinia - karalius Jurgis VI mirė. 25 metų princesė, anot pranešimų, tą akimirką, kai mirė jos tėvas ir ji tapo karaliene, buvo įsiropštusi į figmedį. Karūnuota ji buvo beveik po 16 mėnesių, 1953 m. birželio 2-ąją. Kelias valandas trukusi ceremonija, kaip ir pridera, nestokojo karališkos prabangos. Kaip skelbiama oficialioje Bakingamo rūmų svetainėje, iš viso karūnavime dalyvavo 8251 svečias, dirbo per 2000 žurnalistų ir 500 fotografų iš 92 pasaulio šalių. Drauge su karūna jaunos monarchės pečius prislėgė ir dar daugiau pareigų. Kai Elžbieta II buvo karūnuota, savitu humoro jausmu garsėjęs jos vyras buvo tituluotas princu Philipu.
Elžbieta II gimė 1926-ųjų balandį Jorko kunigaikščių šeimoje. Tiesa, iš pradžių negalvota, kad ji kada nors valdys šalį. Jai buvo vos dešimt, kai tapo galima sosto įpėdine. „Ar tai reiškia, kad tau teks tapti kita karaliene?“ - paklausė princesė Margaret savo vyresniosios sesers Elžbietos, kai jų tėvas 1936 metais netikėtai tapo karaliumi. „Taip, vieną dieną“, - atsakė jai princesė Elžbieta. „Vargšelė“ - pareiškė Margaret. Pirmuosius dešimt savo gyvenimo metų princesė Elžbieta buvo kaip šių dienų princesė Beatrice - labai tolima nuo sosto. Tačiau kai jos dėdė, karalius Edvardas VII atsisakė sosto, ši našta užgulė silpnus jos pečius. Karaliene ji tapo būdama Kenijoje.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1939 m., princesė Elžbieta pirmuosius kartus susitiko su princu Philipu. Tiesa, vaikinas princesei į akį krito kiek vėliau, kai jie vėl susitiko po penketo metų, 1939-aisiais. Tų pačių metų lapkričio 20-ąją pora sumainė žiedus Vestminsterio abatijoje. Prieš 70 metų tuometinė princesė Elžbieta mėgavosi polo rungtynių, iškylų ir šokių renginiais per ilgą 11 savaičių vizitą į šiltą Viduržemio jūros salą Maltą, kur Edinburgo hercogas buvo dislokuotas karinio jūrų laivyno karininku. Karališkoji moteris saloje pasirodė vilkėdama nuostabią purpurinę suknelę. Drabužis pasižymėjo šiek tiek gilesnio kirpimo iškirpte ir buvo su korsetu, labiau tinkančiu tuo metu jos amžiui. Prie suknelės ji nešėsi baltą pūkuotą kailį ir prie jo priderintą krepšį. Žinoma, koks karališkasis drabužis būtų užbaigtas be karūnos ir papuošalų.
1948-ųjų lapkritį, porai gimė pirmagimis sūnus Charlesas, dar po poros metų - dukra, princesė Anne. Tarp 1949 ir 1951 m. tuo metu dar Karališkajame laivyne tarnavęs princas Philipas ne kartą buvo dislokuotas Maltoje. Neretai pas jį apsistodavo ir princesė Elizabeth. Nemažai princesės laiko iš vaikų nugriebdavo ir karališkosios pareigos, vizitai užsienyje. 1952 m. pradžioje princesė su vyru išvyko į turą po Australiją, Naująją Zelandiją, Keniją.
Daugelis metraštininkų tuos kelerius metus nuo vedybų 1947-ųjų lapkritį iki 1952-ųjų vadina laimingiausiais Elžbietos ir princo Philipo metais. Pora apsistojo Maltoje, kur Edinburgo hercogas, tęsdamas savo motinos giminaičių tradiciją, tarnavo karališkajame kariniame jūrų laivyne, o kronprincesė gyveno beveik nerūpestingą gyvenimą - augino pirmagimius princą Charlesą ir Anne, kartkartėmis vykdydama karališką misiją leisdavosi į vizitus.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939-aisiais, princesei Elžbietai buvo 13 metų. Nors buvo tikimasi, kad karališkoji šeima trauksis į Kanadą, bet Elžbietos ir jos sesers Margaret motina, karalienė motina Elžbieta, atsisakė šios galimybės ir karo metus kartu su dukromis praleido kare aktyviai dalyvavusioje gimtojoje šalyje. Paskutiniaisiais karo metais, 1945 m., Elžbietai suėjo 18 metų ir ji nusprendė savanoriškai prisidėti prie karinių pajėgų. Pagalbinėje teritorinėje tarnyboje (Auxiliary Territorial Service), kurioje tarnavo tik moterys, būsimoji karalienė užėmė garbės antrosios subalternės (honorary second subaltern) pareigas, kurios atitinka antrosios leitenantės laipsnį. Nepaisant karališkos kilmės, jos tėvo Jurgio VI dekretu, princesei nebuvo suteikta jokių privilegijų ar lengvatų ir ji tapo pirmąja karališkosios šeimos moterimi visavertiškai tarnaujančia kariuomenėje. Vis dėlto karališkas kraujas nebuvo visiškai ignoruojamas ir Elžbieta nakvodavo Vindzoro pilyje, kai jos tarnybos draugės likdavo karinėje stovykloje. Savaime suprantama, kad princesė tikrai negalėjo būti siunčiama į mirtinų kovų centrą, todėl ir buvo pasirinkta tarnyba, kuri nedalyvavo tiesioginiuose mūšiuose. Verta pažymėti, kad dėl šios priežasties šią tarnybos šaką išbandė ir Vinstono Čerčilio dukra Merė. Elžbieta, pradėjusi karinę tarnybą, gavo kariuomenės vairuotojos pažymėjimą, išmoko skaityti žemėlapius, taisyti karinius automobilius. Taip ji tapo kariuomenės mechanike ir vairuotoja. Per Antrąjį pasaulinį karą princesė Elžbieta purvinosi rankas, 1945 metais prisijungusi prie „Moterų teritorinės pagalbinės tarnybos“. Kaip „antroji subalternė (subalternas - jaunesnysis karininkas, kurio laipsnis žemesnis negu kapitonas Didžiosios Britanijos kariuomenėje, red.) Elizabeth Alexander Mary Windsor“ ji dirbo mechanike ir vairuotoja. Panašu, kad kariuomenėje tarnavę princas Williamas ir princas Harry eina jos pėdomis.
Princas Philipas, būsimasis karalienės sutuoktinis, gimė 1921 m. birželio 10-ąją Graikijos karaliaus Konstantino I brolio, Graikijos princo Andrew ir princesės Alice šeimoje. 1919-1923 m. Graikijos ir Turkijos karas monarchų šeimai būtų buvęs pražūtingas, jei 1922 m. gruodį britų fregata princo Andrew su žmona, keturiomis dukromis ir vieninteliu sūnumi nebūtų iš Korfu salos išgabenęs į saugią vietą. Ištrūkus iš pražūties, prasidėjo klajūnų gyvenimas. Iš pradžių gyventa pas gimines Paryžiuje, kur galiausiai subyrėjo tėvų santuoka: tėvas su mylimąja persikėlė į Monte Karlą, o motina, dėl komplikacijos po tymų beveik apkurtusi ir kankinama šizofrenijos, atsidūrė gydymo įstaigose Vokietijoje. Dvasios ramybę princesė Alice atrado, kai pagijusi įsiliejo į labdaringą veiklą, Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo vietos žydę su vaikais, - už tai vėliau jai suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas. Anksti namų ir tėvų globos netekęs Philipas buvo blaškomas tarp Londone gyvenančių giminaičių, mokyklų Vokietijoje, Škotijoje tarsi, kaip sykį rašė jo pusseserė Jugoslavijos princesė Alexandra, šuo, ieškantis savo guolio. Galiausiai jį globoti apsiėmė motinos brolis britų karinio jūrų laivyno admirolas lordas Louisas Mountbattenas. Jo rūpesčiu Philipas mokėsi, be kita ko, ir pas garsųjį patyrimo pedagogikos kūrėją Kurtą Hahną, nuo nacių persekiojimo persikrausčiusį į Škotiją. Jo senelį, Zonderburgo-Gliuksburgo dinastijos atžalą, 1863 m. Graikijos parlamentas pasikvietė iš Danijos - Danijos karaliaus Kristijono IX sūnus tapo Graikijos karaliumi Jurgiu I.
1953-iaisiais Edinburgo hercogas baigė karinę karjerą turėdamas karo laivyno admirolo, feldmaršalo ir karinės aviacijos maršalo laipsnius. Dabar, užuot strategavęs jūroje, jis turėjo „plaukioti“ sausumoje. Savo malonumui princas Filipas pasinėrė į kitą stichiją - dangų: 1959 m. Sutuoktinei tapus karaliene, princas Philipas tapo jos privačiu patarėju ir ėmėsi veiklos, kurią šiandien jau laikome savaime suprantama ir neatskiriama nuo monarchų antrųjų pusių gyvenimo. Be to, kad ėmėsi modernizuoti monarchų rūmų kasdienybę, įvedė neoficialių priėmimų tradiciją, jis atsidavė visuomeniniams fondams ir įvairiais laikotarpiais buvo Kembridžo, Edinburgo ir Salfordo universitetų garbės prezidentas, vadovavo Didžiosios Britanijos mokslo pagalbos asociacijai, Aeronautikos draugijai ir Nacionaliniam gyvūnų apsaugos fondui, iki paskutinio atodūsio ėjo Londono universiteto Karaliaus koledžo rektoriaus pareigas. Princo pasididžiavimas - kartu su savo mokytoju K.Hahnu sukurta asmeninio tobulėjimo programa, kurioje nuo 1956-ųjų jau yra dalyvavę 4 mln. Nuo 1952-ųjų lydėdamas sutuoktinę beveik visų jos vizitų metu Edinburgo hercogas aplankė daugiau kaip 140 šalių, nors nedarė viešų pareiškimų ir retai davė interviu. Britų žiniasklaida skaičiuoja, kad 1952-2017 m. laikotarpiu jis dalyvavo daugiau nei 22 tūkst. Biografai sako, kad princas Philipas ne tik domėjosi technikos naujovėmis, bet ir tapo ekologinio mąstymo pirmtaku šalyje, nuoširdžiai besidominčiu aplinka ir gamta.
Princas Philipas nebuvo baigęs elitinių koledžų ir universitetų, kurių diplomai galėjo atvėsinti jo aistrą jūrai ir karybai. „Nesu baigęs jokio universiteto, nesu humanistas ar gamtininkas. Aš esu skolingas kitai tikrai didelei pasaulio brolijai - jūros brolijai“, - yra pasakęs princas. Tai XX a. pradžios patriarchaline dvasia auklėtas, karjerą kariniame jūrų laivyne vos pradėjęs daryti kilmingų giminių atstovas.
Karališkąjį svečią lydėjo prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma. Priėjęs prie sodinuko aplinkosauga, gamta labai domėjęsis princas pasiteiravo, koks čia medis, kaip jis augs. Princas Philipas medelį Vilniuje pasodino Tarptautinių jaunimo apdovanojimų programos „The Duke of Edinburgh‘s International Award" (DofE) pradžiai pažymėti. Ši pasaulyje pirmaujanti neformaliojo ugdymo programa 14-24 metų jaunimui startavo 1956 m. Jungtinėje Karalystėje būtent princo Philipo iniciatyva, ir nuo tada joje dalyvavo per 8 mln. jaunuolių iš daugiau nei 130 pasaulio šalių. Dabar pasaulyje kasmet per 1,3 mln. jaunų žmonių pradeda savo tobulėjimo kelionę su šia programa.
Principo Philipo psichologiniame portrete derėjo labai skirtingos spalvos. Kuklumas ir arogancija, optimizmas ir realizmas, galėjo būti ir labai draugiškas, ir ne, jautrus ir nejautrus, pernelyg kritiškas, bendraujantis ir vienišius. Jis teigė sugalvojęs žodį „dontopedalogija“: tai esąs talentas grūsti koją į burną. Kaip yra sakiusi velionė karalienės pusseserė princesė Margaret Rodes, jis mėgo diskutuoti, tačiau negalėjo pakęsti pralaimėti. Princas Philipas buvo tikra atsvara viešumoje matomai karalienei, niekada nedemonstruojančiai savo emocijų. Teigiama, kad Londono arkivyskupas Richardas Chartresas yra pasakęs: „Jei karalienę būtų vedęs standartinis britų aristrokratas, tai būtų seniai visiems atsibodę.“ Formalumų ir asmeninių savybių varžoma sutuoktinė nuolat buvo santūri, o jis meistriškai skleidė britiško humoro žiežirbas, kurias, jei būtų surašytos atskirame leidinyje, galėtume laikyti nesenstančia humoro klasika. Kantriu ir ištikimu karalienės šešėliu, įpratusiu laikytis protokolo ir eiti per du žingsnius nuo žmonos, princas Philipas buvo iki pat 2017-ųjų, kai atsiribojo nuo oficialių renginių.
Charakteriu tėvui artimesnė buvo princesė Anne, tačiau hercogas bandė savo keliu vesti vyriausiąjį sūnų. Vėliau biografijų puslapiuose įrašytas iš sūnaus lūpų prasiveržusias detales apie tėvą („Mano tėvas nekenčia eiti į koncertus: jis nenori būti sujaudintas“) hercogas yra bandęs sušvelninti. „Charlesas yra romantikas, aš - pragmatikas. Tai reiškia, kad mes daiktus matome skirtingai.
Karalienė Elžbieta II tarnavo 70 metų iki mirties rugsėjo 8 d. Monarchė taip pat įkvėpė, nustebino ir pradžiugino gerbėjus savo karališkuoju stiliumi, kuris vystėsi kartu su daugeliu jos karaliavimo etapų. Savo epochą apibūdinančios išvaizdos palikimu karalienė Elžbieta II buvo neabejotina stiliaus ikona. Čia apžvelgsime kai kuriuos įsimintiniausius karalienės įvaizdžius - nuo ryškių žavesių iki suknelių ir spalvingo palto bei prie jų derančių skrybėlių derinių.
Kai 27 metų naujai karūnuota monarchė 1954 m. vasario 3 d. išplaukė į Sidnėjaus uostą, ji praktiškai vertė tautą aikčioti. Jos atvykimas pritraukė maždaug 1 milijoną žiūrovų, o naujoji karalienė sužavėjo stebėtojus akinančia suknele. Balta gėlėta suknelė imitavo vestuvinę suknelę. Kad suknelė būtų dar įmantresnė, joje buvo šimtai išsiuvinėtų gėlių su nėiniais. Jos patikimas „Clutch“ krepšys papildė išvaizdą kartu su baltu kailiu ir deimantais, įskaitant karališkąją karūną, karolius ir ekstravagantiškus auskarus. Raudoni lūpų dažai ir spindinti šypsena iškart pakerėjo žmones.
Karalienei nereikėjo vilkėti baltai, kad išsiskirtų iš karališkojo balkono tą dieną, kai jos sūnus princas Charlesas vedė savo velionę buvusią žmoną princesę Dianą. Labai lauktoms vestuvėms karalienė atrodė visiškai švytinti su šviesiai mėlyna suknele ir skrybėle. Suknelė pasižymi trijų ketvirčių ilgio rankovėmis, kurias ji derino su savo firminiu perlų vėriniu ir sage. Pasitempusi kaip visada, jos mėlyna Tiffany suknelė buvo išskirtinis kūrinys, pažymėjęs jos, kaip mados ikonos, vietą stiliuje, tačiau neatitraukęs žvilgsnio nuo nuotakos, todėl Diana sužibėjo savo didžiąją dieną.
Karalienės polinkis į ryškias spalvas ir įspūdingus raštus ilgą laiką buvo jos neprilygstamas stilius. Monarchė rožinę suknelę pademonstravo 2004 metais Vengrijoje, kur dalyvavo renginyje su princu Phillipu. Nepaisant akį rėžiančios rožinės spalvos, karalienė išgarsėjo dėl aksesuarų ir nenuvylė - pasipuošė klasikinėmis baltomis pirštinėmis ir spindinčiais brangakmeniais. Princas Phillipas šalia stovėjo su klasikiniu juodu smokingu ir prie jo priderančia šypsena.
Karalienė įsitvirtino kaip mados ikona 2006 m. lapkritį, kai į Lordų rūmus per valstybinį parlamento atidarymą įžengė vilkėdama žaižaruojančią baltą kūną dengiančią suknelę, kailiu ir tiara. Suknelė daugeliui išsiskyrė, nes karalienė retai dėvi sukneles, kurios priglunda prie kūno, ir pirmenybę teikia palaidiems drabužiams su sijonu. Galbūt vienas iš populiaresnių karalienės stiliaus pasirinkimų yra jos firminė ryškios spalvos suknelė su prie jos priderintu paltu. Karalienė Elžbieta savo jaunesniojo anūko princo Harry vestuvėse pasirinko dar vieną ryškų atspalvį.
Karalienė Elžbieta II visuomet buvo ištikima sau. Minint 70-mečio valdymo jubiliejų, verta pažvelgti į keletą mažai žinomų faktų, kurie padeda geriau pažinti karalienę Elžbietą II. Jos pravardė - Lilibet. Princesė Elžbieta artimiausių šeimos narių vadinama „Lilibet“. Ši pravardė jai prilipo dėl to, kad vaikystėje ji negalėjo ištarti savo vardo (angl. Elizabeth). Jos tėvas, Karalius Jurgis VI, kažkada pasakė: „Lilibet yra mano pasididžiavimas. Margaret yra mano džiaugsmas“. Ji viešumoje dažosi lūpas. Karalienė nė žingsnio nežengia be savo rankinės. Joje ji nešiojasi savo ištikimą lūpdažį, kuriuo pasidažyti nesidrovi net viešumoje. Pirmoji JAV ponia Laura Bush kartą tą patį padarė ir paaiškino: „Karalienė man sakė, kad taip elgtis galima“. Kaip teigia Sally Bedel Smith, karalienė taip pat pradėjo naudotis mobiliuoju telefonu ir rašo tekstines žinutes savo vaikaičiams.
Su savo mama ji kalbėdavosi kiekvieną dieną. Po to, kai 1952 metais mirė jos tėvas, karalienės Elžbietos mama, žinoma kaip Karalienė Motina, net penkis dešimtmečius gyveno našlės gyvenimą. Iki pat jos mirties sulaukus 101 metų, žavioji Karalienė Motina, kaip ir dukra, domėjosi žirgų lenktynėmis ir visada buvo ta, kuriai Elžbieta II galėjo išsipasakoti.
Karalienės Elžbietos II laidotuvių apžvalgoje minima, kad jos vardu pavadintas Tarptautinių jaunimo apdovanojimų programos „The Duke of Edinburgh‘s International Award" (DofE) startas Lietuvoje.
Karalienė Elžbieta II daugelio pokyčių pasaulyje ir savo šeimoje liudininkė. Nepaisant visko, visada liko ištikima sau. Ji buvo aštuonių anūkų močiutė, turinti 12 proanūkių. Bendro kelio pradžioje princas Philipas prisiekė būti atrama savo žmonai, ir žodį tesėjo. Taip pat nuo vaikystės Elžbieta II jautė prielankumą korgiams. Pirmąją savo korgių veislės kalytę Susan ji gavo aštuonioliktojo gimtadienio proga, visi kiti karalienės korgiai buvo Susan palikuonys. Be to, karalienė labai mylėjo ir dorgius - veislę, kurią išvedė pati, sukryžminusi korgius su taksais.
Karalienė Elžbieta II – 70 metų soste! I 2022 06 02
