Eilėraščiai vaikams - tai ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodžio turtingumą.
Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas.
Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.
Kaip pasakė šeimos terapeutė Virginia Satir, „4-ių apkabinimų per dieną mums reikia norint išgyventi. 8-ių apkabinimų per dieną mums reikia norint išsilaikyti.“ Kaip pasakė šeimos terapeutė Virginia Satir, „4-ių apkabinimų per dieną mums reikia norint išgyventi. 8-ių apkabinimų per dieną mums reikia norint išsilaikyti.“ Ne mažiau veiksminga meilę išreikšti per taktilinius eilėraščius. Deklamuoji, lieti eilėraštyje minimas akytes, kojeles, rankeles ir viskas smagiu žaidimu virsta. Pramokite mėgiamiausius. O be to, eilėraščių ir dainelių mokinimasis treniruoja smegenis, lavina atmintį ne tik jūsų vaikų, bet ir jūsų pačių! Myluokimės ir mankštinkime smėgenėles!
Kaip mokyti vaikus deklamuoti eilėraščius?
- Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus.
- Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius.
- Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį.
- Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį.
- Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius.
Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui.
Krikščioniški eilėraščiai vaikams
Žemiau pagal tematiką yra surinkti keli krikščioniški eilėraščiai vaikams.
Jėzus prisikėlė, kaip tai nuostabu!
Jėzus prisikėlė, kaip tai nuostabu!
Niekas netikėjo šituo stebuklu.
Mokiniai bijojo, kad suims ir juos,
Pasislėpę buvo pas save namuos.
Netikėtai ten, tamsiam jų kambary
Pasirodo gyvas Jėzus vidury.
Dabar jie patikėjo, bet Kristus atsakys:
„Palaiminti nematę, ir visgi tikintys“.
Tad jeigu, mano drauge, šiandieną tu tiki,
Kad Jėzus prisikėlė, gyvena Jis tavy,
Tuomet, kaip Jėzus sakė - palaimintas esi,
Laikydamas Jo ranką tvirtai dangun eini.
Ant kalno kryžiai trys stovėjo
Ant kalno kryžiai trys stovėjo,
Jėzus Kristus ten kentėjo,
Auka nebuvo paprasta,
Už mus ji atiduota.
Už blogą žodį, pyktį, skausmą,
Krauju nuplautas aš esu.
Šlovė, šlovė, Jis prisikėlė!
Net mirtis Jam neįgėlė!
Kaip gerai, kad tai žinau,
Ir nieko nieko nebijau!
Žvelgiu į kryžių
„Žvelgiu į kryžių. Ten ant jo manasis Viešpats kabo.
Tiek skausmo mano širdyje ir ašaroms nebėra galo.
Visi tikėjome, kad Jis galingas bus Karalius,
Bet štai Jis mirė ir, deja, viltims atėjo galas.“
Nuėmę nuo kryžiaus palaidojo Jį, į šaltą kapą uždarė,
Pastatė kareivius saugoti Jo ir kapą užantspaudavo.
Mokiniai priblokšti ir nors jie kartu, su baime tyli be žado,
Nieks negalėjo tikėtis iš jų štai tokio beviltiško galo.
Praėjo dvi dienos, rytas išaušo, moterys skuba prie kapo.
Nustebusios žiūri - akmens nebėra ir Jėzaus kūno nė kvapo.
„Kam ieškote gyvo tarp negyvų?! - angelas klausia staiga, -
Jis prisikėlė ir gyvas yra! Praneškite broliams greičiau žinią šią!”
Ir aš ten buvau, ir mačiau tuščią kapą, kaip drobulės ant žemės gulėjo.
Tada man širdy užgimė viltis, kad Viešpats vis dar neišėjo.
Kada gyvą Kristų išvydom ir mes, širdis prisipildė džiaugmu,
Nuo tol tuščias kapas ir kryžiaus prasmė mums pergalės tapo ženklu.
Nors aš ir numirsiu, - gyvensiu toliau
Nors aš ir numirsiu, - gyvensiu toliau
Visus pamatysiu kas mirė anksčiau.
Su Nojum ir Moze galėsiu kalbėt,
Su liūtu pažaist, ant žirafos sedėt.
Galbūt tu paklausi: iš kur aš žinau?
Juk žmonės numiršta ir jų nematau.
Aš tau atsakysiu, kad tuo aš tikiu,
Nes savo širdy Jėzų Kristų turiu.
Jis pats prisikėlė ir gyvas yra
Ir tuos, kas Juo tiki, prikels kažkada.
Ir jeigu norėtum to būti dalis,
Tikėk Juo, žmogau, ir prikels tave Jis.
Jėzus gyvas - tuo tikiu
Jėzus gyvas - tuo tikiu -
Prisikėlė Jis.
Bibliją namie turiu,
Ji man pasakys
Kaip Jį matė mokiniai,
Gyvą po mirties.
Net kokie 500
Ten ant debesies.
Myliu Jėzų aš labai
Savo širdimi.
Nors ir mažas aš esu,
Garbinsiu tik Jį.
Budo iš miego žemė tyli
Budo iš miego žemė tyli,
Nustebę ryto laukė medžiai dideli,
Čiulbėjo paukščiukas Dievo sutvertas,
Kad Golgotos papėdėj kapas atvertas.
Linksmos istorijos ir eilėraščiai
Pamokantys eilėraščiai. Lietuvių ir kitų tautybių autorių eilėraščiai. Čia rasite gražiausius eilėraščius mylimai mamai. Eilėraščiai apie pavasarį, rudenį, žiemą ar vasarą. Kalėdiniai eilėraščiai, kuriuos vaikai galės pasakyti Kalėdų seneliui. Trumpi vaikiški eilėraščiai. Lengvi, linksmi eilėraščiai vaikams. Prasmingi eilėraščiai. Velykiniai eilėraščiai ir kitom šventėms tinkami eilėraščiai. Taip pat gražiausi eilėraščiai mylimam tėčiui, mažieji galės gražiai ir linksmai pasveikinti savo tėvelius.
Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas.. ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.
Du gaideliai
Du gaideliai,
Du gaideliai,
Baltus žirnius kūlė.
Dvi vištelės,
Dvi vištelės
Į malūną vežė.
Ožys malė,
Ožys malė,
Ožka pikliavojo,
O ši trečia ožkytėlė
Miltus nusijojo.
Musė maišė,
Musė maišė,
Uodas vandens nešė.
Saulė virė,
Saulė virė,
Mėnesėlis kepė....
Spalva gimtinės?
Spindi tėviškės žiema,
Užsūpuota, supustyta.
Eglių kuorais apsupta,
Aukso tiltais nusagstyta.
Saulė bėga per pusnis,
Kiekvienoj pėdoj - po rožę.
Gulbėm plazdančiom baltom
Už eglyno pūgos ošia.
Tėti, tėti, būk šalia
Tėti, tėti, būk šalia,
Tėti tėti - visada.
Apkabink, kai man sunku,
Nuramink, kai aš liūdžiu.
Pasakyti tau „myliu“
Man taip lengva ir smagu.
Žaisti su tavim patinka
Krėsti pokštus mums taip linksma.
Kai bus liūdna tau kada,
Būsiu prie tavęs šalia,
Ir žinok, kad tu brangus,...
Tą šilą, apjuostą Vaivorykštės juosta
Tą šilą, apjuostą
Vaivorykštės juosta,
Tą žemę rasotą,
Tą kvepiantį sodą,
Tą gintaro saują,
Tą tekančią saulę,
Tą skrendantį paukštį,
Tą ąžuolą aukštą,
Virš jo tą mėlynę
Vadinam TĖVYNE.
Kai iš darbo grįžta tėtis
Kai iš darbo grįžta tėtis,
Pasitinka jį mama.
Jiedu pradeda kalbėtis,
O aš laukiu nelinksma.
-Tėti, imk mane ant kelių,-
Aš prašau prieidama.
-Tu nevarginki tėvelio,-
Man prikaišioja mama.
-Mama, leiski man ant kelių
Pasėdėt su tėveliu:
Aš nevarginu tėvelio,
Aš, mamyte, jį myliu....
Kiški piški
Kiški piški, Greitakoji,
Pasakyk, Kur tu nakvoji?
- Prie miškelio, Po egle,
Balto sniego Patale.
Kiški piški, Stačiaausi,
Kur šiandieną Tu keliausi?
- Pamiškėj Ugnelė dega,
Kepsiu ten Vaikams pyragą.
O ar mums Pyrago duosi,
Kiški piški, Skeltanosi?
- Kas klausys Mamytės, tėtės,
Tam...
Sidabro... Už... Su sniego...
Sidabro... Už... Su sniego...
Raliuoja dūduoja...
Ir berniukai, ir mergytės
Bėgo sveikinti mamytės.
Ir pasakė man vaikučiai:
- Apkabinki mamą drūčiai!
Ak, berniukai ir mergytės!
Jie nežino, kad mamytės
Aš pasiekti negaliu,
Nors labai labai myliu...
Dejavo senas laikrodis
Dejavo senas laikrodis:
- Nelaimė, tiku-taku.
Esu aš senas laikrodis,
Atvykęs čia nuo Trakų.
Esu garbingas laikrodis,
Aš niekam nemeluoju.
Dabar truputį šlūbčioju,
Vėluoju negaluoju.
Esu iš kito šimtmečio -
Matai auksinį gaidį?
Esu iš kito šimtmečio,
Bet vis dar noriu eiti.
Apšerkšniję mūsų žiemos
Apšerkšniję mūsų žiemos -
Balta, balta - kur dairais -
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas -
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.
Susikibę už rankučių
Susikibę už rankučių,
Lietui lyjant, vėjui pučiant,
Šokam šokam sau ratu -
Ir po vieną, ir po du.
Tru tu tū, tru tu tūl
Ir po vieną, ir po du.
Mūs žali žali švarkeliai,
Mus j šviesą saulė kelia,
Sauka šaukia mus vardu -
Ir po vieną, ir po du.
Tru tu tū, tru tu tū,
Ir po...
Lokio pirkioje tylu
Labai vėlu.
Lokio pirkioje tylu.
Tik lokiukai net sukaitę
Nuotykių knygelę skaito.
Bevartydami lapus,
Knygą perplėšė perpus.
Juos mama lokienė bara:
- Kas, vaikučiai, šitaip daro?..
Juk labai supykti gali
Nuotykių linksma knygelė.
GAIDŽIAI
Pažiūrėkit atidžiai:
Piešinėly - du gaidžiai.
Ir abu jie su ilgom
Ir spalvotom uodegom.
Pagaliau esu tikra:
Skirtumas tarp jų yra.
Pažiūrėkit atidžiai,
Kuo skirtingi tie gaidžiai?
RENGĖS PEMPĖ SKRIST Į PUOTĄ
Rengės pempė skrist į puotą,
Bet galvelė nešukuota.
Pasišiaušęs tartum kupstas
Nedailus jos kuodas pūpso.
Bus ten šarka, bus ten zylė,
Tetervinas ir dagilis.
Žiū, genelis tuku tuku -
Štai tau, pempe, pora šukų.
Ir šukuokis, kiek patinka,
Kad nebūtumei juokinga.
KAI MEŠKINAS SKUODĖ
Kai meškinas skuodė,
Sutiko nykštuką.
Numynė nykštukui
Mažytį pirštuką.
Tai verkia nykštukas,
Tai ašaros rieda.
Išgirdo pelėda,
Atskrido pelėda.
Šalia atsitūpus
Paglostė nykštuką.
Žaliom samanėlėm
Aprišo pirštuką.
UODAS
Vidur girios
Košę virė
Laibakojis uodas.
Nepajuto
Kaip užsnūdo.
Ir... prisvilo
Puodas.
Juokias vilkas,
Šernas rudas,
Ir varlė
Iš pelkės:
- Pažiūrėsim,
Kaip nubudęs,
Uodas košę
Valgys!
BEBRIUKŲ PIRKELĖ
Gal kas matė,
Gal nematė,
Kaip bebriukai
Namą statė
Ir, užtvenkę
Upelius,
Rausė pamatus
Gilius.
Iškasti jau
Pamatai.
Bet darbų
Dar du šimtai.
Reikia rąstų,
Reikia molio...
Prakaituoja,
Pluša broliai.
Ir durims
Jau kerta angą.
Kiekvienam kampe -
Po langą.
Kala vinį -
Vienas, du...
Oi, baltumas
Koks grindų...
Žiū, ir namas
Toks dailus:
Jau įdėjo
Ir stiklus.
Iš raudono
Molio plytų
Ir krosnelė
Pastatyta.
Tuoj ugnelę
Kurti bando.
Kai užkūrė -
Nusigando.
Verčias dūmų
Kamuoliai.
O bebriukai -
A ja - jai.
A ja - jai -
Vienu balsu:
- Kas čia kaltas
Iš tiesų?
Verčias dūmai,
Krosnis rūksta.
Spėkit, ko
Pirkelei trūksta?
Į MALŪNĄ
Šarka rado grūdą.
Ruošės malti miltus.
Vežė į malūną
Per devynis tiltus.
Tai barškėjo ratai,
Tai zuikučiai klausės...
Ir todėl ištiso
Skeltalūpiams ausys.
NEMOKYTA PELĖDA
Ėmė pelėda šarkos prašyti:
- Šarka, išmokyk mane rašyti.
Šarka melagė jai pažadėjo.
Melagė žodžio neištesėjo.
Dabar pelėda, reikia nereikia,
Ką tik sutikus, šarką vis peikia:
- Oi, ta melagė! Kaip jai ne gėda!
Šitaip apgauti dorą pelėdą!
VĖJO PIEMENĖ
Debesis baltus padangėj ganė
Basa, vienplaukė vėjo piemenė.
Rankoj botagas plonas ir ilgas,
Skaudus botagas, vytas iš smilgų.
Nors ne snaudalė buvo piemenė,
Žiū, debesėlį vieną praganė.
Vėjas botagais į žemę kirto,
Vėjo piemenė smilga pavirto.
LEDO AŠAROS
Ant stogų tarytum akys.
Dega dega ledo žvakės.
Ledo žvakės, ledo žvakės -
Krištolinės ledo akys.
Spėjau vos apsidairyti,
Vietoj ledo - ašarytė!
Ėjo saulė lingu lingu,
Ledo ašaras surinko.
SPANGUOLĖ
Minkštas sniegas - kailinėliai
Raudonskruostei spanguolėlei.
Džiaugias spanguolė:- Nešalta,
Man žiema pasiuvo paltą.
Baltos baltos ir plonytės
Dailios šerkšno pirštinytės.
Jokie šalčiai nebaisu -
Aprengta šiltai esu.
KRIŠTOLO TVIRTOVĖ
Šaltis spaudžia.
Tvoros pyška.
Ledo šarvas
Dengia mišką.
Medžiai rymo,
Tyliai stovi
Tartum krištolo tvirtovė.
BITUTĖS AVILY
- Avily, avily,
Ko per žiemą tu tyli,
Neišleidi skrist bitučių?
- Juk bitutės be skaručių,
Be vilnonių pirštinaičių.
Tai todėl ir neišleidžiu.
JAU PAVASARIS ARTI
Žemė kužda:- Ei, kviety,
Jau pavasaris arti.
Jau iš grūdo
Laikas kaltis.
Šit, ir kovas -
Sprogo šaltis.
Upeliukai
Guru guru
Pro ledus
Gyvai sužiuro.
Strykt iš patalo
Kvietys.
- Sveikas!
Juokingas vaikiškas eilėraštis – „Kartą aš iki ašarų juokiausi“ – skaito autorius
Eilėraščiai vaikams - tai ne tik žodžiai, bet ir muzika, ritmas, vaizduotė. Jie padeda vaikams pažinti pasaulį, ugdo jų jausmus ir mąstymą.
tags: #vaiku #sukurti #eilerasciai
