Mažakraujystė (anemija) nėštumo metu gali komplikuoti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Anemija yra būklė, kai organizme trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, o tai lemia sumažėjusį deguonies tiekimą audiniams. Yra labai daug skirtingų anemijos tipų, kuriuos lemia įvairios priežastys.
Nėščiųjų anemija yra pavojinga tiek joms pačioms, tiek ir vaisiui. Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau „pasigauna“ įvairias infekcijas. Nėščiųjų anemija didina tikimybę, kad naujagimis taip pat sirgs geležies stokos anemija pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius. Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus. Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą.
Anemijos priežastys nėštumo metu
Pagrindinės anemijos priežastys nėštumo metu yra:
- Geležies trūkumas
- Folio rūgšties trūkumas
- Vitamino B12 trūkumas
Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia dėl padidėjusio geležies poreikio nėštumo metu, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumas gali atsirasti dėl netinkamos mitybos. Be to, kai kurios ligos, tokios kaip lėtinis kraujavimas ar įvairios kraujo ligos, gali prisidėti prie anemijos vystymosi.
Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Vaisiui geležies nepritruks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės. Įsčiose augančio vaisiaus organizmas kaupia geležies atsargas (kaulų čiulpuose, kepenyse, blužnyje). Tų atsargų vaikučiui turi pakakti gimus. Jei mamai trūks geležies, vaikutis nesukaups pakankamų jos atsargų, todėl gimus jam tų atsargų gali pritrūkti. Todėl neišnešiotiems ir mažo svorio naujagimiams kartais skiriama geležies papildų. Geležies atsargos sumažėja ir dėl nėščiųjų pykinimo, nes kaip tyčia pirmaisiais 3 mėnesiais, kai laikas kaupti geležies atsargas, moterys vemia, sutrinka virškinimas. Geležies stokos mažakraujystė dažniau pasitaiko nėščiosioms, sergančiomis lėtinėmis infekcinėmis ligomis. Mažakraujyste dažniau sergama žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų.
Geležies nėštumo metu reikia dvigubai daugiau. Geležis - būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės, - geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui, nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguonimi ir jo neužteks vaisiui.
Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, jos reikia vaiko vystymuisi ir augimui. Organizmas turi savybę kaupti šio mikroelemento kiekį: nepanaudotas iš karto atidedamas „atsargoms“. Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia ir dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat placentai formuotis. Apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą - 30 mg. Gauti tiek geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento papildomai, dažnai nustatoma jo stoka. Ypač geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat laukiantis kelių vaikelių, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas rizikos faktorius - gausios mėnesinės iki nėštumo.
Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo yra ir galvijų kepenyse, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto. Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasisavinama prastai, skirtingai nei iš mėsos, ir tai priklauso nuo kartu valgomo kito maisto.
Folio rūgštis - vaiko smegenims ir sveikiems nervams. Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, skatina eritrocitų susidarymą. Šis vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nukleino rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai. Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas šiuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai, fizinės ir psichinės raidos sutrikimai - tai kaina už nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms medžiagoms nėštumo metu. Folio rūgštis taip pat svarbi baltymų apykaitai, kai kurių aminorūgščių susidarymui, ji stiprina imuninę sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų apykaitą kepenyse bei kai kurių vitaminų pasisavinimą. Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, yra reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi svarbiausios folio rūgšties veiklos sritys - smegenys ir nervų sistema. Daugiausia folio rūgšties yra tamsiai žalios spalvos daržovėse, kepenyse, jautienoje, ėrienoje, kiaulienoje, vištienoje, kiaušinio trynyje, piene, sūryje, lašišoje, tune. Vienas iš geriausių folio rūgšties šaltinių yra mielės, tačiau jos - itin nepatvarus mikroelementas, kuris greitai suyra termiškai apdorojant maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje, šviesoje.
Vitaminas B12 - būtinas folio rūgščiai ir geležiai. Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 padeda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme sumažėja ir geležies. Vitaminas B12 kartu su folio rūgštimi dalyvauja aminorūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo aminorūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, dėl jo trūkumo folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų - dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją. Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių ir organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu - embriono ir vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės, bet ir atsiranda daug naujų - besiformuojančio organizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio rūgšties, poreikis labai padidėja. B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo yra galvijų kepenyse ir inkstuose. Dėl jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypač nukenčia vegetarės ir veganės, atsisakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vitamino.
Anemijos simptomai
Dažniausi anemijos simptomai yra:
- Nuovargis
- Silpnumas
- Dusulys
- Galvos skausmas
- Blyškumas
Kai hemoglobino per mažai, moteris gali pajusti pati. Tada:
- Išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna)
- Oda gali tapti sausa, šiurkšti, vaško atspalvio
- Jaučiamas silpnumas, galima net nualpti
- Trūkinėja lūpų kampučiai
- Slenka plaukai, jie tampa šiurkštūs
- Nagai tampa trapūs, lūžinėja ir "žydi", gali įgauti šaukštelio pavidalą
- Kartais būna subfebrili kūno temperatūra (37-38°C)
- Žemas arterinis kraujospūdis (100/60 mm Hg ir mažiau)
- Mirga akyse
- Sumažėja apetitas
- Skauda galvą, ji svaigsta
- Mažėja atsparumas infekcinėms ligoms
- Dirbant fizinį darbą greitai pavargstama
- Padažnėja kvėpavimas
- Sunku susikaupti
- Greitai kinta nuotaika
- Gali atsirasti noras valgyti nevalgomus dalykus - ledą, molį, kreidą, tešlą, žalią bulvę
Anemijos diagnostika
Anemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie apima hemoglobino lygio, hematokrito ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus nustatymą.
Mažakraujystės diagnostika: hemoglobino kiekis nustatomas labai greitai - per kelias minutes, atlikus kraujo tyrimą. Sveikos moters 1 litre kraujo turėtų būti 116-160 gramų hemoglobino (o geležies kiekis - 14,3-26 mmol/l). I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110 g/l, II nėštumo trimestrą - kai mažesnė kaip 105 g/l.
Taip pat gali būti atliekami geležies, ferritino ir vitamino B12 tyrimai, kad būtų galima nustatyti anemijos priežastį. Nėščiųjų (kaip ir bet kuri kita) anemija yra nustatoma, atlikus kraujo tyrimą. Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą.
Anemijos gydymas
Anemijos gydymas priklauso nuo jos tipo ir priežasties. Dažniausiai rekomenduojama vartoti geležies papildus, folio rūgštį ir vitaminą B12. Mitybos pokyčiai, tokie kaip geležies turtingų maisto produktų, pavyzdžiui, raudonos mėsos, žuvies, pupelių ir lapinių daržovių, įtraukimas, taip pat gali padėti. Sunkesniais atvejais gali prireikti infuzijų ar net kraujo perpylimo.
Anemija yra gydoma geležies preparatais. Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme. Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai. Šie preparatai gali būti sudėtiniai, t.y. Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis. Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius. Jeigu geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt. Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos.
Gydytojas, įvertinęs geležies stokos riziką, išsakytus simptomus bei atliktus kraujo tyrimus, skirs geležies preparatų. Dažniausiai nėščiosioms skiriami geriamosios geležies preparatai. Nenuogąstaukite, jei nepastebite greitų rezultatų. Geležies preparatus reikia vartoti ilgai, nes pakankamas geležies kiekis organizme susikaupia tik per keletą mėnesių. Jei laikotės rekomendacijų, naudojate geležies papildus, o kraujo rodikliai negerėja praėjus 2-3 savaitėms nuo gydymo pradžios, būtina pasikonsultuoti su gydytoju hematologu.
Kiek reikia geležies?
Per parą žmogus turi gauti 2-2,5 mg geležies. Jos yra daugybėje maisto produktų. Daugiausiai geležies turintys produktai:
- Raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys)
- Žuvis, paukštiena
- Burokėliai
- Pupos, pupelės, žalieji žirneliai
- Raudongūžiai kopūstai
- Krienai
- Petražolės, dilgėlių, burokų lapai
- Grybai
- Kiaušinių tryniai
- Džiovinti vaisiai, riešutai
- Slyvos, granatai, žemuogės, vynuogės
- Morkos
- Pomidorai
- Net bulvės
Tačiau manoma, kad žmogaus organizmas pasisavina tik 1/10 su maistu gaunamos geležies. Todėl tais gyvenimo laikotarpiais, kai geležies organizme sumažėja, reikėtų vartoti maisto papildų su geležimi. Geležies pritrūksta pastojus ir maitinant, valgant vegetarinį maistą, sergant mėnesinėmis, paauglystėje, po operacijų. Pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis. Geležį iš organizmo "išveda" pienas, kava bei arbata, todėl geriant daug šių gėrimų irgi reikėtų vartoti geležies papildų. Iš daržovių žmogus pasisavina 2-10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos - net 20-40 proc. Iš augalinių produktų geležis net 3 kartus geriau pasisavinama, kai šie produktai valgomi su mėsa, žuvimi ar paukštiena.
Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai.
Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus. Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą.
Sveikatos ministerijos atmintinėje teigiama: „Vitaminas A. Pasitaiko situacijų, kai maistas negali užtikrinti padidėjusio geležies poreikio, nes su maistu pasisaviname tik 5-30 proc. geležies.
Rinkitės geležimi praturtintus produktus. Atminkite, kad geležis geriausiai pasisavinama iš mėsos. Taigi, raudona mėsa, žuvis, paukštiena yra tinkami pasirinkimai. Žinoma, nepamirškite ir ankštinių daržovių, grūdų, žalios spalvos daržovių, džiovintų vaisių.
Vitaminas C. Šis vitaminas svarbus tuo, jog padeda įsisavinti geležį. Taigi, gerkite apelsinų, greipfrutų sultis, užkandžiams rinkitės vaisius, uogas, pavyzdžiui, kivi, serbentus, obuolius, braškes.
Laktoferinas. Laktoferinas - tai medžiaga, natūraliai išskiriama organizme (seilėse, ašarose, priešpienyje, piene, uždegimo vietose ir kt.). Laktoferinas yra geležies transporteris organizme. Laktoferinas padeda ne tik išnešioti geležį, bet ir ją įsisavinti. Gydytojai patvirtina, kad dažnu atveju pacientai daro klaidą, pamiršdami vartoti laktoferiną.
Polifenolis. Jo gausu arbatoje ir kavoje. Kadangi polifenolis trukdo geležies įsisavinimui, todėl ypač valgant reikėtų vengti gerti arbatą ar kavą.
Varis. Varis atlieka svarbią funkciją - transportuoja geležį į kaulų čiulpus. Varis taip pat svarbus mikroelementas nervinių impulsų perdavimo funkcijai atlikti.
Geriausia anemijos profilaktika
Geriausia anemijos profilaktika - subalansuota mityba ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį. Taip pat pasitarkite su gydytoju, pasikonsultuokite dėl maisto papildų su geležimi vartojimo. Optimalu rinktis geležies papildus kartu su folio rūgštimi (ji organizmui padeda lengviau pasisavinti geležį bei yra rekomenduojama visoms nėščiosioms) ir vitaminu B12. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos.
