Nėštumas - tai ypatingas metas, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o jos sveikata tampa itin svarbi ne tik jai pačiai, bet ir augančiam vaisiui. Peršalimas ar gripas šiuo laikotarpiu gali sukelti papildomų rūpesčių, ypač dėl vaistų vartojimo. Svarbu suprasti, kokie virusai pavojingiausi, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kokie vaistai yra saugūs laukiantis.
Peršalimo virusų pavojus nėštumo metu
Nors peršalimo virusai puola tiek nėščias, tiek ne nėščias moteris, nėščiųjų imuninė sistema reaguoja kitaip. Ji yra moduliuota: tam tikri mechanizmai veikia silpniau, kad nebūtų atmestas vaisius, o kiti - audringiau, siekiant apsaugoti ir moterį, ir vaisių. Dėl šių pokyčių įvairūs virusai gali grėsmingiau pasireikšti nėščios moters organizme ir sukelti daugiau komplikacijų. Paprastas peršalimas dažniausiai nesukelia didelių problemų ir praeina savaime per savaitę ar dešimt dienų. Vaistų vartojimas ligos nesutrumpina, tačiau gali palengvinti kai kuriuos simptomus.
Didžiausias pavojus kyla pirmame nėštumo trimestre, kai vaisius dar tik formuojasi. Liga gali sutrikdyti jo raidą, lemti apsigimimus ar persileidimus. Komplikacijų gali sukelti ne tik patys virusai, bet ir moters organizmo reakcija į juos. Įrodyta, kad temperatūra, siekianti 38,5 laipsnius ar aukštesnė, taip pat gali sukelti apsigimimų ar persileidimą. Antrame ir trečiame trimestruose rimtas peršalimas ar gripas gali lemti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus įgimtą infekciją.
Jei kalbama apie paprastą slogą ar gerklės skausmą, rizika persileisti pirmame trimestre yra labai minimali, nes šie simptomai nesukelia didelių apkrovų imuninei sistemai. Tačiau situaciją gali pabloginti savigyda ir nereikalingų vaistų vartojimas be konsultacijos su gydytoju.
Kaip sau padėti peršalimo metu ir kokie vaistai saugūs?
Idealiausia, jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, ilsėtųsi lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas ir vartotų daugiau skysčių - šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio. Jei simptomai neišnyksta ar būklė sunkėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įvertinta, ar nėra gripo ar prasidėjusios bakterinės infekcijos.
Tyrimai su vaistais nėštumo metu nėra atliekami, todėl potencialiai kiekvienas vaistas gali sukelti problemų. Visgi, nėščiąsias reikia gydyti, todėl apie vaistų saugumą dažniausiai sužinoma iš praktikos. Vieni vaistai laikomi saugiais, kitus rekomenduojama vartoti atsargiai, o treti įrodyti kaip potencialūs apsigimimų sukėlėjai.
Paracetamolis - saugiausias pasirinkimas temperatūrai ir skausmui malšinti
Aukštą temperatūrą, siekiančią 38,5°C ar daugiau, reikėtų mažinti. Saugiausia tai daryti su paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą. Rekomenduojama neviršyti 4 tablečių (po 500 mg) per parą, vengiant maksimalių dozių. Paracetamolį taip pat galima naudoti nuo galvos ar gerklės skausmo. Dėl visų kitų preparatų vartojimo reikėtų pasitarti su vaistininku arba gydytoju.
Paracetamolis (acetaminofenas) yra dažniausiai rekomenduojamas skausmą ir temperatūrą mažinantis vaistas nėščiosioms. Jo poveikis pagrįstas ilgametėmis studijomis, ir, skirtingai nei dauguma kitų vaistų, jis neturi ryškių šalutinių poveikių vaisiui - jei vartojamas atsakingai. Trumpas atsakymas - taip, paracetamolis yra laikomas saugiu vaistu nėštumo metu, jei vartojamas trumpai, nedidelėmis dozėmis ir tik tada, kai tikrai reikia.
Paracetamolį galima vartoti viso nėštumo metu - tiek pirmą, tiek antrą ar trečią trimestrą - kai pasireiškia:
- Temperatūra virš 38 °C, ypač jei tai trunka ilgiau nei kelias valandas.
- Galvos skausmas, kurio nepavyksta įveikti kitomis priemonėmis.
- Nugaros, sąnarių ar raumenų skausmai, dažni vėlesniuose trimestruose.
- Lengvas peršalimas, kai vargina skausmas ar karščiavimas.
Svarbiausia taisyklė - vartoti tik tada, kai reikia. Paracetamolis neturi būti įprasta kasdienė rutina - tik simptominė pagalba.
Paracetamolio dozavimas ir atsargumo priemonės
Nors paracetamolis laikomas saugiu, svarbiausia yra laikytis rekomenduojamos dozės ir nevartoti jo ilgiau nei būtina. Net ir saugus vaistas, vartojamas neteisingai, gali sukelti kepenų pažeidimą ar kitus šalutinius reiškinius.
Leistina vienkartinė ir paros dozė:
- Vienkartinė dozė: iki 500-1000 mg.
- Maksimali paros dozė: 4000 mg (t. y. 4 g), tačiau nėščioms moterims rekomenduojama neviršyti 3000 mg.
- Tarp dozių turi būti ne mažiau kaip 4-6 val. pertrauka.
Paracetamolis nėra profilaktinis vaistas - jo negalima vartoti „kad būtų ramiau“. Jis vartojamas simptomų metu, pvz., esant temperatūrai, skausmui. Jei reikia vartoti daugiau kaip 3 dienas iš eilės, būtina pasitarti su gydytoju.
Ko vengti vartojant paracetamolį:
- Nevartoti dviejų skirtingų vaistų, kurių sudėtyje yra paracetamolio (pvz., vaistų nuo peršalimo + tabletės nuo galvos skausmo) - tai padidina perdozavimo riziką.
- Nevartoti kartu su alkoholiu.
- Nenaudoti paracetamolio nuolatinei savijautai gerinti, jei nėra aiškios priežasties.
Nors laikomas saugiu, yra situacijų, kai vartojant paracetamolį reikia būti atsargiai: jei jis vartojamas kelias dienas iš eilės, jei moteris turi kepenų ligų, jei vartoja kitus vaistus, kurių sudėtyje jau yra paracetamolio, ar jei jį vartoja profilaktiškai be realių simptomų. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama tyrimams, rodantiems, kad ilgalaikis ar perteklinis paracetamolio vartojimas gali turėti poveikį vaisiaus nervų sistemai.
Žolinės arbatos ir kiti natūralūs metodai
Kiek teko domėtis, rimtų mokslinių įrodymų nėra nei apie gydomąjį vaistinių žolelių arbatų poveikį, nei apie neigiamas reakcijas nėštumo metu. Vaistinių žolelių arbatų vartojimas nėštumo metu yra pakankamai saugus, tol kol jos vartojamos saikingai. Užrašas „natūralu“ nereiškia „saugų“. Aviečių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių ir kai kurios kitos arbatos yra mažiau rekomenduojamos, nes gali sukelti gimdos susitraukimus ar kitaip paveikti nėštumą. Saikingai vartojant, visos arbatos yra gerai ir padeda organizmui papildyti skysčius, vitaminus bei maistines medžiagas.
„Saikingai vartojant“ reiškia 2-3 puodeliai ne stiprios arbatos per dieną. Žalioji arba juodoji arbata taip pat tinkamos, bet jose yra kofeino, tad nereikėtų išgerti daugiau kaip dviejų puodelių per dieną.
Jeigu temperatūra nėra labai aukšta arba jaučiamas lengvas skausmas, pirmiausia galima išbandyti natūralius ir švelnius metodus. Poilsis, šilti kompresai ar vonios, lengvas masažas ir šviežias oras - tai priemonės, kurios gali padėti organizmui atsigauti be vaistų. Galvos skausmui dažnai padeda tyla, tamsesnė aplinka, šaltas kompresas ant kaktos ir pakankamas skysčių kiekis. Jeigu karščiuojate, bet nėra labai aukštos temperatūros, rekomenduojama atvėsinti kūną drungnu dušu ar vėsesniu vandeniu suvilgytais rankšluosčiais. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu paprasto peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, jeigu blogėja savijauta, tampa sunku kvėpuoti, stiprėja galvos skausmai, laikosi aukšta kūno temperatūra, kurios nenumuša vaistai, arba jeigu įtariate, kad sergate gripu.
Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus. Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos.
Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kitokie poregistraciniai tyrimai. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus. Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Perdozavus vaistų, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Vaistai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Svarbu žinoti, kad ne visi skausmą malšinantys ar temperatūrą mažinantys vaistai yra saugūs nėštumo metu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, diklofenakas) netinka vartoti trečiame trimestre, nes gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aspirinas irgi nerekomenduojamas - nebent gydytojas jį skiria specialiai tam tikromis dozėmis. Savarankiškas šių vaistų vartojimas nėštumo metu yra griežtai nerekomenduojamas.
Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą. Tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui. Aspirinas taip pat kelia persileidimo, kraujavimo pavojų. Nimesulidas - inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą.
Apibendrinant, paracetamolis yra vienas iš nedaugelio vaistų, kurie laikomi saugiais nėštumo metu, jei vartojami atsakingai. Dėl savo veikimo mechanizmo jis neturi reikšmingo poveikio vaisiui, todėl esant skausmui ar temperatūrai, tai dažniausiai pirmas pasirinkimas tiek gydytojų rekomendacijose, tiek moterų patirtyje. Vis dėlto saugumas priklauso ne nuo paties vaisto, o nuo vartojimo dažnumo ir dozės. Ilgalaikis vartojimas be realios būtinybės, per didelės dozės ar vartojimas „profilaktiškai“ - tai praktikos, kurios gali turėti nepageidaujamų pasekmių.
Vaistų vartojimas nėštumo metu| gyd. klinikinė farmakologė E. Karinauskė
Nėštumo metu arbata gali palengvinti peršalimo simptomus. Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos peršalus. Kai kurių arbatų sudėtyje gali būti medžiagų, turinčių neigiamą poveikį nėštumui. Be to, svarbu vengti arbatų, kuriose yra daug kofeino, pavyzdžiui, juodos ir žalios arbatų. Per didelis kofeino kiekis gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ir vaikeliui.
Kai ligos yra pasikartojančios, pavyzdžiui, alergija, ūmūs galvos skausmai, peršalimas, labai svarbu imtis profilaktikos, kad būklių paūmėjimai būtų kuo retesni. Galvos skausmus dažnai sukelia poilsio režimo trūkumas, įtampa, kai kurių maisto produktų vartojimas ar per mažas vandens kiekis organizme. Sezoninės alergijos atveju reikia mažinti alergeno kiekį organizme. Daugiausiai alergenų mes įkvepiame per nosį, todėl labai svarbus nosies plovimas. Grįžus iš lauko, būtina pasikeisti drabužius, nusiprausti po dušu. Prasidėjus augalų žydėjimui, rekomenduojama lauke dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę, ji sulaiko dalį alergenų.
Turint psichologinių negalavimų, pasitarus su gydytoju vertėtų pabandyti nemedikamentines gydymo priemones, kurių pasirinkimas yra labai platus. Paracetamolis yra saugus vartoti nėštumo metu - jis skiriamas tiek temperatūrai, tiek skausmui malšinti. Peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti galima vartoti imbiero arbatą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną. Ramunėlė tinkama kamuojant virškinimo sutrikimams, skausmui, nerimui, tačiau ją galima vartoti nedideliais kiekiais ir ne nuolatos. Pipirmėčių arbata mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį, tačiau yra duomenų, kad ji gali skatinti menstruacijų atsiradimą, todėl nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą.
Dažnai antroje nėštumo pusėje pradeda kamuoti rėmens griaužimas, nes mažylis spaudžia skrandį ir sukyla rūgštus maisto turinys. Siekiant sumažinti šį diskomfortą, svarbu valgyti po mažiau, bet dažniau, o pavalgius - nesilankstyti ir negulėti. Rėmeniui mažinti saugu vartoti greitai rūgštingumą mažinančius preparatus - antacidą (magnio ir kalcio druskų derinius).
Norint sumažinti vidurių užkietėjimą, rekomenduojama likus pusvalandžiui iki valgio į stiklinę vandens įsiberti 1 arbatinį šaukštelį skaidulų. Vartojant daugiau skaidulų, svarbu vartoti ir daugiau vandens.
Acetaminofenas (paracetamolis) yra dažnas gydytojų rekomenduojamas nereceptinis vaistas nuo skausmo. Tai veiklioji Tylenol medžiaga. Gydytojai skiria tai nuo galvos skausmo, karščiavimo, skausmų, skausmų ir skaudanti gerklė. Jį galima vartoti bet kuriuo nėštumo metu. Svarbu pažymėti, kad acetaminofeno vaistus reikia vartoti saikingai. Nors tai nesusiję su persileidimu ar įgimta negalia, poveikis gali būti pastebimas po gimimo. Tyrimai parodė, kad ilgalaikis vaistų vartojimas (nuolat 28 dienas ir ilgiau) padidino elgesio problemų vaikystėje riziką.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) taip pat yra saugus pasirinkimas nėščioms moterims. Tačiau gydytojai rekomenduoja jį vartoti tik iki 20 savaičių. Tyrimai rodo, kad NVNU vartojimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali padidinti persileidimo tikimybę. Paskutinius tris nėštumo mėnesius NVNU nerekomenduojama vartoti moterims, nes dėl jų kūdikio širdies kraujagyslė gali užsidaryti anksčiau nei turėtų. Vartojant NVNU, moterims taip pat gali būti sunku pradėti gimdymą arba gali sumažėti vaisiaus vandenų kiekis aplink kūdikį.
Jei nėštumo metu kyla problemų, susijusių su individualiomis jūsų organizmo savybėmis, visų pirma pasiteiraukite gydytojo, kaip geriausia jas įveikti. Tyrimais nustatyta, kad nėštumo metu pavartojus populiarių migdomųjų vaistų ambieno, jo pėdsakų aptinkama virkštelėje. Vadinasi, vaisto patenka į kūdikio kraujotaką, tai gali būti pavojinga jo sveikatai. O svarbiausia - kad ir kokių vaistų bevartotumėte nėštumo metu, prieš tai būtinai pasikonsultuokite su jūsų sveikatą prižiūrinčiu gydytoju.
Peršalimas nėštumo metu dažniausiai yra nepavojingas, tačiau šiuo laikotarpiu, būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė. Todėl svarbu laikytis atsargumo ir imtis tinkamų gydymo priemonių, kad nėštumas išliktų saugus. Užklupus peršalimui, svarbu pasirinkti saugius ir patikimus gydymo metodus. Jei ieškote būdų, kaip sustiprinti organizmą ir pagerinti bendrą savijautą, su gydytojo pritarimu galima svarstyti lašelines, kurių sudėtyje yra konkretūs vitaminai ir medikamentai, turintys priešuždegiminių savybių.
