Vienas didžiausių šeimoms tenkančių iššūkių - nuspręsti, kada vaikui jau tinkamas metas atsisveikinti su mamos pienu. Pasitaiko atvejų, kad kūdikiai ar vaikai savaime atsisako motinos pieno, bet tokie atvejai - ypač reti. Kur kas dažniau abi pusės - tiek žindomas kūdikis, tiek ir mama - neišvengiamai patiria stresą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. ir ilgiau. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau reikėtų žinoti, kad iki 12 mėn. amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro mamos pienas arba pieno mišinys (nepaisant to, kad kūdikio primaitinimas prasideda maždaug 6 mėn. amžiaus). Kai kurie požymiai gali rodyti, kad vaikui nujunkymas yra per greitas ir mama gali į tai atsižvelgti. Jei vaikas ima mikčioti, dažnai prabudinėti naktimis, jei dieną daugiau limpa prie suaugusio, jei atsiranda naujas daiktas - prisirišimo objektas - žaislas, antklodė ar pan., paaštrėjusi ar atsiradusi išsiskyrimo baimė, kandžiojimasis, jei jo nebuvo anksčiau. Taip pat tokios fiziologinės problemos, kaip vidurių kietėjimas ar pilvo skausmai gali rodyti, kad vaikui yra per sunku atsisakyti krūties. Mama pagal galimybes turėtų sulėtinti nujunkumo procesą.
Nujunkymas gali būti kelių rūšių:
- Dalinis nujunkymas. Kai mama sumažina žindymų skaičių pakeisdama juos kitu maistu, kai vaikas jau yra virš metų. Arba sutrumpina žindymų trukmę. Pvz., jei mama išeina dirbti, ji gali palikti vakarinius ir naktinius žindymus. Gali žindyti tik ryte ir vakare. O kitu laiku nežindyti ir pasiūlyti kito maisto ar kitos veiklos vietoje žindymo.
- Staigus nujunkymas. Kai žindyti nustojama staiga. Toks nujunkymas yra skausmingas ir mamai, ir vaikui. Mamai tenka išgyventi fizinį diskomfortą ir komplikacijų riziką, nes mamos organizmas vis tiek gamins pieną ir jį teks nutraukinėti, kad nekiltų mastito pavojus. Staigūs hormonų pasikeitimai gali iššaukti arba paaštrinti depresiją. O vaikas patiria emocinę traumą.
- Planuotas nujunkymas. Kai mama nusprendžia, kad jau laikas pradėti nujunkyti nors jos vaikas dar nerodo požymių, kad jis tam pasiruošęs. Tokiu atveju mama mažina po vieną žindymą kas 3 - 4 dienas. Galima laikytis taktikos “nesiūlau bet ir neatsakau krūties”, pakeisti dienos režimą, daugiau įtraukti tėtį ar giminaičius į vaiko priežiūrą, pasiūlyti užkandžių šiek tiek prieš įprastą žindymo laiką, nukreipti dėmesį, atidėti, trumpinti žindymo laiką ir derėtis.
- Natūralus nujunkymas. Tai toks nujunkymo procesas, kai vaikas pats atsisako krūties. Kai kurie vaikai patys krūties atsisako iki 2-jų metų, kiti sėkmingai žinda ir iki trejų. Vaiko, sulaukusio metų, žindymas duoda daug naudos ir jam, ir mamai. Geriau vystosi burnos skliautas, berniukams kyla mažiau kalbos ir skaitymo problemų; antrais gyvenimo metais žindomi vaikai mažiau serga; žindymas suteikia nusiraminimą pavargusia, sergančiam, nuliūdusiam vaikui; Sergančiam vaikui mamos pienas yra geriausias maistas; suteikia emocinį stabilumą vaikui, kuris sparčiai vystosi antrais gyvenimo metais.
Nusiteikite, kad procesas nebus itin malonus, tačiau tai natūralu ir neišvengiama. Svarbiausia - neskubėti ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui: kai kuriose kultūrose visiškai normalu žindyti ir 3-4 m. Kai vaikas yra pakankamai didelis, galima pradėti švelniai parodant, kad neduosite krūties. Vaikas reaguoja adekvačiai (t. y. šis žindymo nutraukimo metodas tinka, kai vaikas jau yra ūgtelėjęs ir mamai nėra skubu nutraukti žindymą, t. y. nereikia skubiai grįžti į darbą, išvykti, vartoti medikamentus ir t.t.).
Kaip palengvinti nujunkymo procesą?
Visų pirma patariama sumažinti žindymų kiekį dienos metu. Pavyzdžiui, kai vaikas užsinori žįsti, mama pasiūlo maisto ar gėrimų. Tai puiki galimybė vaikui atrasti naujus skonius ir mėgstamus produktus, galinčius pakeisti mamos pieną. Kai dieninių žindymų nebelieka, vaikas žindomas tik naktį, taip pat palaipsniui mažinant ir šių žindymų kiekį.
Kokių maitinimų pirmiausiai atsisakyti? Po pusryčių? Po pietų (bet šis maitinimas padeda užmigti pietų miegelio…)? Tai individualu, tačiau dažniausiai lengviausia atsisakyti maitinimų, kai vaikas yra sąmoningesnis ir gali būti lengvai nukreiptas. Svarbu nepamiršti, kad vandens gėrimą reikia siūlyti atsižvelgiant į vaiko troškulį, o ne kiekius. Svarbu, kad vaikas gautų pakankamai skysčių iš maisto, ypač vaisių ir daržovių.
Ką daryti, jei vaikas atsisako maisto?
Vaikas patiria didelę emocinę traumą. Patiriamas nebei emocinis, bet ir fizinis stresas: vaiko virškinimo sistema turi greitai persitvarkyti, ypač jei pienas ilgą laiką sudarė pagrindinę jo raciono dalį. Jei vaikas mažai valgo, svarbu atkreipti dėmesį, ar jis gauna pakankamai skysčių iš kitų šaltinių. Vandens gėrimo pratinimas yra ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas, nes vanduo nėra toks skanus kaip pienas.
Mama visiškai pakeičia tėtis ar kitas artimas šeimai žmogus. Jei mama staiga išvyksta iš namų, vienu metu vaikas netenka ne tik pieno, bet ir artumo, galimybės nurimti ir jaustis saugiai. Žindymas nutraukiamas kartu su kitais dideliais gyvenimo pokyčiais. Vaikas atstumiamas. Tačiau kaip tik su vaiku šiuo sudėtingu gyvenimo periodu reikėtų elgtis švelniai, nevengiant fizinio kontakto.
Kaip elgtis, jei norisi greičiau nutraukti žindymą?
Pasinaudojama liaudiškais patarimais, kaip greičiau nutraukti žindymą. Iš vyresnių moterų neretai galime sulaukti patarimo krūtis patepti kokiais nors karčiais, aštriais ar kitokiais nemalonaus skonio tepalais, taip pat užklijuoti spenelius ar kitais būdais bandyti pergudrauti vaiką. Kalbėkitės su vaiku, emociškai paruoškite vaiką žindymo nutraukimui. Nustatykite žindymo taisykles. Greičiau nutraukti žindymą padės tam tikrų taisyklių sukūrimas. Į procesą įtraukite tėtį, broliukus ir sesutes, kitus namiškius. Venkite situacijų, kai vaikas rodo dar didesnį norą žįsti krūtį. Sutrumpinkite žindymo laiką. Kiek įmanoma trumpinkite žindymo periodus. Nedėvėkite itin atvirų drabužių dieną, o nakčiai rinkitės uždaresnes krūtis dengiančias pižamas. Atviros krūtys - papildomas dirgiklis.
Kaip išvengti krūtų problemų?
Galimos krūtų problemos: staiga nustojus žindyti užblokuojami pieno latakai, todėl gali prasidėti mastitas. Siekiant jo išvengti, tenka kurį laiką nusitraukti pieną.
Kada planuoti nujunkymą?
Žindymą nutraukti galima ir prasidėjus menstruacijoms (jos prasideda, kai dukrai buvo 1 m. 2 mėn). Svarbu žinoti, kad tai tik vienos mamos ir jos šeimos patirtis, ne taisyklė ar garantija, jog sistema tiks ir jums.
Kaip svarbu mamos pasirengimas?
Jog nujunkymo sėkmei, ypač su nepasirengusiu (fiziškai atsisakyti pačiam) ir stipriu, atkakliu vaiku, labai svarbus tikras mamos motyvas ir vidinis pasirengimas tvirtai tai padaryti. Tokio tvirtumo, kad vaikui net nekiltų noras prieštarauti. Jei nors truputį viduje abejosite, jis jus privers pasiduoti. Nekalbu apie atvirą kovą ir karą, kurį aišku, kad laimėtų suaugęs, o labiau apie psichologinius- energetinius dalykus, informaciją, kuria vaikai bendrauja: turite skleisti tvirtumą iš vidaus, kuris leistų jam pasijusti saugiai ir suteiktų motyvacijos, įveikti savo didelį norą ir prisirišimą.
Ar gali pasitaikyti "atkritimų"?
Ir nebijokite atkritimų, vadinamųjų, kai gali pasirodyti, kad turite žengti žingsnį atgal, ir jei momentais tų žindymų, kurių bandėte atsisakyti, padaugės: tai natūralu ir taip turi būti. Tiesiog duokite jums abiems dar truputį papildomo laiko, ypač jei vaikelis sirgs ar šiaip bus "blogų dienų". Nesilaikykite užsibrėžto plano ir tikslo.
Kaip svarbu atsižvelgti į vaiko poreikius?
Vaikui žindymas davė daug, buvo tokia svarbi jo gyvenimo, jo pasaulio dalis. Tai didelis uždavinys tokiam mažam žmogeliui, žinokite, kad prašote iš jo labai daug. Taigi padėkite jam kiek galite, atsidėkokite, paskatinkite. Ir nepamirškite ir savęs, kad turite teisę jau norėti atitolti, jei jaučiate, kad visiems tai išeis į naudą.
Nujunkymas - tai didelis žingsnis, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir meilės. Svarbiausia - neskubėti, atsižvelgti į vaiko poreikius ir visada palaikyti švelnų bei artimą ryšį.
Kaip atpratinti kūdikį nuo maitinimo krūtimi
