Lietuvai susiduriant su demografinėmis problemomis ir mažėjančiu gimstamumu, pagalbinio apvaisinimo (PA) paslaugų prieinamumas ir teisinis reglamentavimas tampa vis aktualesne tema. Siūlomi įstatymų pakeitimai, kurie turėtų padėti spręsti šią problemą, plečiant galimybes susilaukti vaikų ne tik susituokusioms poroms, bet ir nesusituokusioms, partnerystę įregistravusioms ar vienišoms moterims.
Demografinė situacija ir pagalbinio apvaisinimo poreikis
Lietuvoje gimstamumas nuolat mažėja. Praėjusiais metais gimusių vaikų skaičius buvo mažiausias per 60 metų. Skaičiuojama, kad gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po 1 tūkstantį. 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. - 19 tūkst., o 2025 m. - apie 17 tūkst. vaikų. Tuo pat metu 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir beveik 6,9 tūkst. moterų, o 2023 m. - 965 vyrams ir beveik 6,8 tūkst. moterų.
Šios tendencijos skatina ieškoti sprendimų, kaip padidinti šalies gyventojų galimybes susilaukti vaikų. Vienas iš tokių sprendimų - pagalbinio apvaisinimo paslaugų plėtra.
Teisinis reglamentavimas ir jo pokyčiai
Iki šiol galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas leidžia šia paslauga pasinaudoti tik sutuoktiniams arba partnerystę įregistravusioms poroms. Tačiau Konstitucinis Teismas pripažino, kad ši nuostata yra diskriminacinė. Dėl to Seime buvo įregistruotos įstatymo pataisos, numatančios galimybę pagalbinį apvaisinimą taikyti ir kitoms grupėms.
Pataisų projekte numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas:
- Sutuoktiniams.
- Partnerystę įregistravusiems asmenims.
- Vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius.
- Moterims, nesančioms poroje, jei nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Procedūra galės būti atliekama, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, keliančių grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį. Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais ir numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Numatyta, jog pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą bei laikymą, būtų apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Nevaisingumas gali kilti dėl įvairių priežasčių, tiek moters, tiek vyro organizmo veiksniais. Moters veiksniai apima sutrikusią ovuliaciją, kiaušintakių patologiją, gimdos anomalijas, endometriozę ar šių faktorių derinį. Vyro veiksniai susiję su spermatozoidų kiekio ir kokybės pakitimais. Apie 35 proc. nevaisingumo atvejų lemia moters veiksniai, tiek pat - vyro veiksniai. Dar 20 proc. atvejų yra mišrios kilmės, o 10 proc. - nežinomos kilmės. Vaisingumo centro „Northway“ duomenimis, 43 proc. procedūrų praėjusiais metais buvo atliktos dėl vyrų nevaisingumo.
Pagrindinė sunkesnio pastojimo priežastis - nėštumo planavimo atidėjimas. Nuo 25 metų moters vaisingumas pradeda mažėti, o sulaukus 35 metų tikimybė pastoti sumažėja beveik dvigubai. Taip pat svarbūs aplinkos veiksniai, tokie kaip radiacija, sunkūs metalai, pesticidai, rūkymas, narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas, intensyvus fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba.
Tyrimas dėl nevaisingumo prasideda nuo detalaus pokalbio, hormonų profilio ištyrimo, ultragarsinio tyrimo, gimdos ertmės būklės vertinimo, kiaušintakių pratekamumo ir vyrui atliekamo spermos tyrimo. Visi tyrimai gali būti atlikti per du menstruacinius ciklus.
Šiuolaikinės pagalbinio apvaisinimo technologijos
Šiuolaikinė medicina pasiekė didžiulį progresą vaisingumo gydymo srityje. Taikomi pažangiausi metodai, tokie kaip dirbtinis intelektas, padedantis parinkti geriausią embriono implantavimo laiką, ir genetiniai tyrimai, atliekami nekeliant pavojaus embrionams.
Vaisingumo centro „Northway“ embriologė dr. Živilė Čerkienė išskiria keturias didžiausias naujoves:
- „ConceptEasy“ - neinvazyvus tyrimas, vertinantis embriono implantacijos galimybes pagal išskiriamas signalines molekules.
- „Embrace“ - neinvazyvus genetinis embriono tyrimas, leidžiantis nustatyti chromosomų rinkinį be embriono biopsijos.
- Dirbtinis intelektas - programa, padedanti atrinkti embrionus, turinčius didžiausią tikimybę implantuotis.
- „Be ready“ - endometriumo receptyvumo tyrimas, padedantis parinkti tinkamiausią embriono perkėlimo laiką.
Taip pat taikomi dvigubos kiaušidžių stimuliacijos protokolai, siekiant gauti daugiau kiaušialąsčių ir embrionų, kiaušidžių „atjauninimo“ procedūros, naudojant trombocitais praturtintą plazmą, ir natūralaus ciklo pagalbinis apvaisinimas.
Didelis dėmesys skiriamas laboratorijos kokybei, kuri lemia gydymo sėkmę net 80 proc. Naudojami modernūs inkubatoriai, leidžiantys stebėti embriono vystymąsi kiekvienu momentu.
Finansinė parama ir išlaidos
Pagalbinio apvaisinimo paslaugų apmokėjimas yra didelė finansinė parama poroms, siekiančioms susilaukti kūdikio. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ligonių kasos šias paslaugas ir reikalingus vaistus kompensuoja jau septynerius metus. Per šį laikotarpį dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų kreipėsi didelis skaičius žmonių.
Siūlomai tvarkai įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau kiek tai galėtų kainuoti, kol kas neaišku. „Sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams ir partneriams, reikės papildomų lėšų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti, tačiau tiksliai prognozuoti sudėtinga“, - rašoma projekto dalykinio vertinimo pažymoje.
TU NE VIENA: #1 Ypatinga pagalbinio apvaisinimo kelionė | TwinStory
Nuo 2018 iki 2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. 35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei.
Visgi, nepaisant pažangių technologijų ir augančio paslaugų prieinamumo, svarbu nepamiršti, kad negalėjimas pastoti yra vienas skaudžiausių ir jautriausių iššūkių daugybei porų. Šiuolaikinė medicina suteikia vilties ir padeda įveikti šią problemą.
tags: #delfi #dirbtinis #apvaisinimas
