Nėštumo nutraukimas, mediciniškai vadinamas abortu, yra sudėtingas sprendimas, kurį moteris gali priimti dėl įvairių priežasčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nėštumo nutraukimo galimybės yra reglamentuojamos įstatymų, numatančių konkrečius terminus ir sąlygas.
Kada galima nutraukti nėštumą?
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės. Šis terminas skaičiuojamas nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o tikslus nėštumo amžius patikslinamas atliekant echoskopiją. Tačiau yra išimčių: dėl medicininių indikacijų, kurios kelia grėsmę moters gyvybei arba yra susijusios su tam tikromis vaisiaus ligomis, nėštumas gali būti nutraukiamas iki 22-os nėštumo savaitės.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje įvyksta apie 121 milijonas netyčinių nėštumų, iš kurių beveik pusė baigiasi abortu. Tai rodo, kad nėštumo nutraukimo paslaugų poreikis yra didelis.
Teisinis pagrindas ir moters teisės
Jūs turite teisę laisvai nuspręsti, ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti, ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti, ar nutraukti nėštumą.
Priežastys, dėl kurių moteris gali norėti nutraukti nėštumą, yra įvairios. Tai gali būti nepalankios finansinės sąlygos, netinkamas metas gyvenime, smurtas šeimoje, arba tiesiog nenoras turėti vaikų tam tikru metu ar su tam tikru asmeniu. Taip pat galimos priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo.
Sveikatos priežiūra, užtikrinanti žmogaus teises, reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.
Nėštumo nutraukimo metodai
Lietuvoje nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais: chirurginiu ir medikamentiniu (vaistiniu).
Chirurginis nėštumo nutraukimas
Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos, yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3% atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių.
Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje). 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje) arba ambulatoriškai. Ambulatoriškai nėštumo nutraukimo procedūra atliekama išsiurbiant gimdą specialiu vakuuminiu siurbikliu. Šiai procedūrai gali būti nereikalingas gimdos kaklelio išplėtimas, kuris yra skausmingas, todėl nebūtina bendra narkozė. Jeigu reikalingas gimdos kaklelio išplėtimas, reikalingas ir nuskausminimas. Procedūra trunka iki 15 min.
Dažniausia komplikacija, pasitaikanti iki 2% atvejų, yra nepilnas abortas, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1%). Tinkamomis sąlygomis, kvalifikuotai atlikus nėštumo nutraukimą, dažniausiai nekyla komplikacijų ir grėsmės moters sveikatai bei vaisingumui.
Vaistinis (medikamentinis) nėštumo nutraukimas
Vaistinis nėštumo nutraukimas yra priimtina alternatyva chirurginiam nėštumo nutraukimui. Procedūra tokia pat saugi, kaip ir chirurginis nėštumo nutraukimas, tačiau jai nereikia chirurginės intervencijos, nėštumo nutraukimas įvyksta pacientės įprastoje aplinkoje, pvz. namuose, todėl paprastai sukelia mažiau streso. Vaistinis nėštumo nutraukimas yra saugus ir efektyvus (efektyvumas 95-97%) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą.
Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 savaičių (8 savaitės ir 6 dienos) nėštumą. Palyginimui, medikamentais gali būti nutraukiamas ne didesnis nei 9 sav. nėštumas. Tačiau ne visos moterys žino, kad dėl medicininių indikacijų (t. y. įvairių sunkių vaisiaus vystymosi patologijų) nėštumas gali būti nutraukiamas iki beveik 22-osios savaitės (t. y. 21 savaitės ir 6 dienos).
Vaistinio nėštumo nutraukimo eiga
Vizito pas gydytoją metu pacientei skiriami du medikamentai: mifepristonas ir misoprostolis. Mifepristonas blokuoja progesteroną - hormoną, būtina nėštumui palaikyti. Misoprostolis sukelia gimdos susitraukimus, kraujavimą ir nėštumo nutraukimą. Misoprostolio tabletės vartojamos praėjus 24 - 48 val. po mifepristono.
Skausmingiausi gimdos susitraukimai bei gausiausias kraujavimas gali prasidėti greitai po misoprostolio sunaudojimo ir trukti nuo dviejų iki kelių valandų. Paprastai ir skausmai, ir kraujavimas žymiai susilpnėja, kai gemalas pasišalina iš gimdos. Po 1-2 parų nuo misoprostolio vartojimo kraujavimas labai susilpnėja ir lieka tik „tepimas“, kuris gali trukti dvi savaites ar retesniais atvejais ilgiau.
Privalumai ir galimos komplikacijos
Vaistinio nėštumo nutraukimo privalumai lyginant su chirurginiu:
- Neatliekama chirurginė intervencija, todėl mažesnė gimdos pažeidimo, infekcijos ir kitų komplikacijų rizika.
- Neatliekama narkozė, todėl mažesnė susijusių komplikacijų rizika.
- Nereikalinga moters hospitalizacija (gulėjimas ligoninėje), nėštumo nutraukimas įvyksta moteriai įprastoje aplinkoje (pavyzdžiui, namuose), todėl paprastai yra patiriama mažiau streso.
- Nedidėja nevaisingumo, krūtų ir kitų vėžio rūšių rizika.
Dažniausi šalutiniai reiškiniai: viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, pilvo pūtimas ir galvos skausmas. Kadangi vaistai skirti nėštumui nutraukti, gali sukelti galvos svaigimą bei silpnumą, po jų panaudojimo tą dieną nepatariama vairuoti automobilio ir dirbti su įrenginiais, galinčiais sukelti traumas.
Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nekelia rimtesnio pavojaus sveikatai.
Dažniausia komplikacija, pasitaikanti 1-4% atvejų, yra nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas, kylantis, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1% atvejų. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.
Reikiama pagalba po procedūros
Po vaistinio nėštumo nutraukimo rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą praėjus 7-14 dienų po vaistų vartojimo. Konsultacijos metu gydytojas įvertina moters sveikatos būklę ir įsitikina, ar nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas. Gydytojas gali paprašyti atlikti nėštumo testą, laboratorinius tyrimus arba ultragarsinį tyrimą, kad patvirtintumėte, jog nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas.
Po vaistinio nėštumo nutraukimo ovuliacija (tai procesas moters organizme, kai subrendusi kiaušialąstė palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta), tai reiškia ir tikimybė vėl pastoti, grįžta per 8-14 dienų, todėl, neplanuojant nėštumo, yra reikalinga efektyvi ir individualiai tinkanti bei priimtina kontracepcija.
Jei kyla abejonių ar nerimo dėl nėštumo nutraukimo procedūros, svarbu atvirai bendrauti su gydytoju ir išsakyti visus rūpimus klausimus bei nuogąstavimus. Gydytojas gali pasiūlyti medicinos psichologo konsultaciją, kuri nėra privaloma, tačiau gali padėti moteriai pasiruošti sprendimui.
Aborto paaiškinimas: faktai, tipai, saugumas | 3D medicininė animacija
Svarbu suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju. Prieš apsisprendžiant, verta gerai pamąstyti, ar tai tikrai išspręs jūsų problemas, ir neskubėti priimti sprendimo.
