Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko išregistravimo iš gyvenamosios vietos klausimus, įskaitant priežastis, tvarką ir reikalingus dokumentus.
Gyvenamosios vietos deklaravimo svarba
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas ir paslaugas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt. Kaip ir bet kuriam Lietuvos Respublikos piliečiui, taip ir naujagimiui, deklaruoti gyvenamąją vietą - privaloma. Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz. vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas.
Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos. Horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras. Vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre. Paspausti mygtuką Susipažinti. Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.
Asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą
Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:
- Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
- Užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
- Atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, nurodyti 3 punkte, deklaraciją pateikia per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą.
Deklaravimo tvarka ir dokumentai
Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka:
Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, nustatytos formos deklaraciją ir reikiamus dokumentus pateikia tiesiogiai atvykęs į deklaravimo įstaigą arba elektroniniu būdu. Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.
Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių (pvz.: dėl neįgalumo, ligos, buvimo gydymo ar socialinės globos įstaigoje) negali pats atvykti į deklaravimo įstaigą, klausimą dėl tokio asmens deklaracijos priėmimo, deklaravimo įstaigos darbuotojui nuvykstant į šio asmens gyvenamąją vietą, sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas arba jo pareigas vykdantis deklaravimo įstaigos darbuotojas.
Deklaruojama gyvenamoji vieta, priimamas sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimo, keitimo ar naikinimo arba pateikiamas motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo deklaruoti gyvenamąją vietą, tikslinti, keisti ar naikinti duomenis.
Kaip deklaruoti naujagimio gyvenamąją vietą?
Šį žingsnį galėsite atlikti tik turėdami naujagimio asmens kodą, todėl jei neatlikote žingsnio „Naujagimio gimimo registravimas“ - pats laikas atlikti.
Deklaruoti galima:
- Internetu (rekomenduojama) - prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų.
- Atvykus į seniūniją, kurios teritorijoje gyvena naujagimis ir jo tėvai.
Kokių dokumentų reikia pateikti deklaruojant naujagimio gyvenamąją vietą?
- Naujagimio asmens kodą.
Kur galiu pasitikrinti naujagimio asmens kodą?
Metrikacijos specialistams patvirtinus ir jus informavus apie sėkmingą naujagimio registraciją, naujagimio asmens kodą galite pasitikrinti prisijungę per savo asmenį prie Elektroninių valdžios vartų ir pasirinkę atstovaujamą asmenį, t.y. naujagimį.
Nuomininko teisė deklaruoti gyvenamąją vietą
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimas, keitimas ir naikinimas
Deklaravimo duomenų tikslinimas ir keitimas
Deklaravimo duomenys tikslinami ar keičiami, jeigu:
- Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis.
- Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis.
- Pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui.
- Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.
Deklaravimo duomenų naikinimas
Deklaravimo duomenys naikinami, jeigu:
- Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Patalpos, iš kurios prašoma panaikinti deklaravimo duomenis, adresas turi būti tikslus - su namo, korpuso, buto numeriu (numeriais);
- Panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje;
- Atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje;
- Pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas;
- Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo.
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.
Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą
Asmuo deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ir deklaracijoje pažymėjęs atitinkamą laukelį apie pažymos gavimą, gauna pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Anksčiau savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pažymą gauna deklaravimo įstaigai, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pateikęs prašymą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Jei vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) pageidauja, pažyma gali būti išduodama ir nepilnamečiam vaikui.
Išvykimo deklaravimas
Paslauga sudaro galimybę asmeniui deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravimo įstaigoje, - seniūnijoje, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Deklaracijoje asmuo nurodo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą. Deklaracija galios nuo nurodytos išvykimo datos tik tuo atveju, jei deklaracija pateikta prieš išvykstant.
Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai užpildytą išvykimo deklaraciją deklaravimo įstaigai (seniūnijai) pateikia asmeniškai tiesiogiai arba deklaraciją galima pateikti el. būdu portale ,,Elektroniniai valdžios vartai“. Jei užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu, kartu siunčiama galiojančio asmens dokumento duomenų lapo kopija.
Gyvenamosios vietos nedeklaruojantys asmenys
Gyvenamoji vieta nedeklaruojama šiems asmenims:
- Benamiams;
- Asmenims, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie, sukakę 18 metų, išleidžiami iš vaikų globos institucijos ar palieka šeimyną ir neturi galimybės deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą;
- Asmenims, kuriems teismo nutartimi yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
- Asmenims, kurie yra laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose;
- Užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu;
Seniūnų atliekami notariniai veiksmai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus. Tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti; Liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; Liudija parašo dokumentuose tikrumą.
Seniūnijos gyventojams notarinių veiksmų atlikimo paslaugos suteikiamos nemokamai. Išduotus įgaliojimus bei parašo, dokumento nuorašų, išrašų tikrumą tvirtina seniūnas. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.
Pajamų deklaravimas ir su tuo susiję niuansai auginant vaikus
Kaip turiu deklaruoti pajamas, jeigu gavau pajamų iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. y. bendrai sutuoktiniams) priklausančio turto, pvz., nekilnojamojo turto, finansinių priemonių pardavimo ir/ar skolintų piniginių lėšų? Jeigu gavote pajamų už parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą, finansines priemones) ir/ar pajamų (pvz. palūkanų) už lėšas, kurios yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Jeigu parduoto turto ar palūkanų pajamos, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, tokiu atveju, tokias pajamas (išlaidas) turi deklaruoti abu sutuoktiniai lygiomis dalimis. Tuo atveju, kai finansinėms priemonėms, palūkanoms, gali būti taikoma 500 Eur neapmokestinama suma, ši suma gali būti taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai (t. y. kiekvienam iš sutuoktinių po 500 Eur).
Vaikus auginantiems tėvams vertėtų pasitikrinti 17-ąjį preliminariosios deklaracijos langelį - ar jame nurodyta suma yra teisinga. Teikiant deklaracijas už 2017 m., už kiekvieną vaiką tėvai gali pritaikyti 2400 eurų MPNPD. Jei vaiką augina abu tėvai, jų preliminariose deklaracijose, 17-ame laukelyje, turėtų būti po pusę šios sumos, arba po 1200 eurų. Atitinkamai, jei vaikų du - tektų po 2400 eurų MPNPD kiekvienam iš tėvų, jei trys - po 3600 eurų, ir t.t. VMI aiškina, kad bendruoju atveju ir preliminarios deklaracijos 17-ame laukelyje tėvai turėtų matyti po vienodą sumą. Tačiau nėra būtina MPNPD sumą dalytis po lygiai - vienas iš tėvų gali sau nurodyti visą sumą ir susigrąžinti visą lengvatą, tokiu atveju kitas nesusigrąžintų nieko. MPNPD galima padalinti ir kitokiomis dalimis. Jei vieno iš tėvų pajamos labai mažos ir jas visas padengia įprastas NPD, didesnę dalį MPNPD reikėtų palikti tam iš tėvų, kurio pajamos didesnės. Neapmokestinamas pajamų dydis aktualus iki tol, kol yra apmokestinamųjų pajamų.
„Kai vienas iš vaiką auginančių tėvų negauna apmokestinamųjų pajamų arba jų gauna labai mažai ir jas visas padengia metinis NPD, tai jam paskaičiuotoji MPNPD dalis už bendrus vaikus perkeliama kitam tėvui, turinčiam apmokestinamųjų pajamų“, - tikina VMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Gedminienė. Jei vienas iš tėvų savo deklaracijoje atsisako savo MPNPD, tai jo atsisakytoji MPNPD dalis už bendrus vaikus perkeliama kitam tėvui, turinčiam apmokestinamųjų pajamų. „Kai vienas iš tėvų darbovietėje nesitaikė MPNPD, nors gavo pakankamą darbo užmokestį, tai laikoma, jog jis yra atsisakęs taikytis MPNPD ir jam paskaičiuota MPNPD dalis už bendrus vaikus perkeliama kitam tėvui, turinčiam apmokestinamųjų pajamų“, - vingrybes deklaracijose aiškina I.Gedminienė.
„Kai kuriais atvejais VMI turima informacija nėra baigtinė, o tai priklauso nuo to, ar ją pateikė tretieji šaltiniai ar ne. Atskirais atvejais tikslia informacija apskritai disponuoja tik pats gyventojas, todėl deklaracijoje jis turi ją užpildyti, patikslinti“, - sako VMI atstovė. Ji aiškina, kad sudėtingais atvejais VMI apskritai neįrašo MPNPD sumos ir tą turi padaryti pats gyventojas. Norint sužinoti, koks priklauso MPNPD, VMI siūlo naudotis parengta skaičiuokle, mat šis dydis priklauso ir nuo asmens darbingumo.
Situacija, kai preliminariose deklaracijoje pateikiama MPNPD suma yra mažesnė, nei gyventojas gali prisitaikyti, gali susidaryti tokiu atveju, kai vaikus augina tik vienas iš tėvų, o VMI tokios informacijos apie jį neturi - nežino, ar kitas tėvas taikysis savo MPNPD dalį ar ne, aiškina VMI. „Jei VMI neturi kitokios informacijos, pvz., teismo sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, MPNPD taikomas abiem tėvams, preziumuojant, kad abu tėvai augina savo vaikus. Taigi, jei vaikas turi 2 tėvus - už jį kiekvienam tėvui priskaičiuojama po pusę MPNPD. Jei vaiką augina vienas iš tėvų, visas MPNPD taikomas vienam, vaiką auginančiam tėvui (mamai)“, - sako I.Gedminienė. VMI pažymi, jog į 17 langelį deklaracijose įrašoma tokia informacija, kurią apie gyventoją turi VMI - tai ne vienodas visiems dydis, o individualus kiekvienam žmogui, paskaičiuotas pagal tai, kokią informaciją turi VMI.
VMI atstovė paaiškina, kad patikslinti deklaracijas galima už 5 praėjusius metus - jei susidarė mokesčių permoka, ji būtų grąžinta. „VMI pažymi, jog pasibaigus deklaravimo laikotarpiui, pagal gyventojų deklaruotus duomenis VMI perskaičiuos MPNPD ir nustatys, kurie tėvai neprisitaikė ar prisitaikė per mažai MNPD ir juos informuos. Gyventojai galės patikslinti pajamų deklaracijas, pagal atnaujintos preliminarios deklaracijos duomenis“, - žada I.Gedminienė.
„Jau kelinta diena gauname dėkingų tėvų laiškus, kurie po 5 metų mokesčių deklaracijų patikslinimo, buvo laimingai nustebinti sumomis, kurias gaus dėl pilnai panaudotos mokesčių lengvatos vaikams skirtoms pajamoms, metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (MPNPD),“ - tv3.lt sakė Nacionalinio aktyvių tėvų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė. Valstybė kai kuriems grąžins išties įspūdingas sumas. Patikslinus penkerių metų deklaracijas, vienos šeimos biudžetas pasipildys kone pusantro tūkstančio eurų. „Kad būtų ištaisyta neteisybė, renkame argumentus ir prašome, kad tie, kurie patikslins deklaracijas, praneštų mums, kiek pavyko susigrąžinti pinigų. Tad jau dabar sulaukiame laiškų. Tėvai rašo, kad sumos labai įvairios - nuo 30 iki pusantro tūkstančio eurų. Tai priklauso nuo to, kokiam laikotarpiui žmonės tikslino deklaracijas. Nes tai daryti galima už praėjusius 5 metus, nepaisant to, kad deklaracijos jau buvo pateiktos," - sako R. Žemaitė.
„Sulaukiame netgi teisininkų padėkų, kur argumentuotai rašoma, jog VMI svetainėje iš tiesų pateikta informacija yra dviprasmiška. Žmogus turi būti pakankamai finansiškai bei teisiškai išprusęs, kad susivoktų, jog pats turi pasitikrinti duomenis, žinoti kur tai padaryti ir kaip. VMI pasako labai fiksuotą informaciją ir nėra aiškus svarbiausias dalykas: kad lengvatą šeimos už vaikus galima pasidalinti taip, kaip yra paranku kiekvienai šeimai,“ - aiškina R. Žemaitė. Dirbantys tėvai, dėmesį turi atkreipti į 17 deklaracijos langelį. „VMI deklaracijoje paskelbtas po žvaigždute įrašas reiškia, kad jūs pats asmeniškai turite suskaičiuoti, kiek jums pagal įstatymą priklauso MPNPD ir tą sumą, kiek jūs suskaičiuosite, pats turite ir įrašyti. Pavyzdžiui, pernai kiekvienam vaikui buvo taikoma po 200 eurų MPNPD per mėnesį. Tad 17 langelyje reikėtų įrašyti 2400 eurų sumą. Tačiau ji taikoma abiems tėvams ir gali būti dalijama priklausomai nuo to, kokios yra tėvų pajamos: kieno didesnės, tas sumokėjo didesnius mokesčius, tad ir lengvatą jam taikyti reikėtų didesnę. Tad jo deklaracijoje galima įrašyti didesnę sumos dalį. Arba dar vienas populiarus pavyzdys - jeigu mama yra motinystės atostogose, o jai nepriklauso motinystės išmokos ir tuos metus ji negauna jokių pajamų. Tuo tarpu dirbantis tėtis gali visą MPNPD sumą, 2400, prisitaikyti sau, o mamos deklaracijoje įrašyti reikėtų nulius,“ - aiškina tėvų sambūrio atstovė.
„Jei deklaracijas tikslina vienas iš tėvų, kito deklaracijas taip pat reikia patikslinti. Pavyzdžiui, jei visą sumą įrašote į tėčio deklaraciją, mamos deklaracijoje reikėtų rašyti 0. Jei didinate sumą 200 eurų, kito deklaracijoje 17 langelyje sumą turite lygiai tiek sumažinti. Žodžiu, sumuojant abiejų tėvų įrašytus 17 langelio skaičius, turi gautis tais metais taikytas vaikui MPNPD dydis,” - teigia R. Žemaitė. Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, visą taikytiną PNPD sumos dydį turi įrašyti tas tėvas, pas kurį vaikas auga. Tuo tarpu kito deklaracijoje turėtų būti įrašomi nuliai. „Visa ši sistema galioja 5 metams atgal. Jeigu šeima netikrino kas buvo įrašyta, arba nedalijo šios sumos taip, kaip jiems yra paranku ir patogu, tai būtų labai sveikintina patikslinti deklaracijas ir atitinkamai išdalinti MPNPD atsižvelgiant į kiekvieno gautų pajamų dydį. Tikėtina, kad sulauksite pinigų atostogoms,“ - sako R. Žemaitė.
VMI atstovai sako, jog situacija, kai deklaracijoje gyventojui pateikiama taikytina MPNPD suma yra mažesnė, nei jis faktiškai gali prisitaikyti, gali susidaryti tokiu atveju, kai pavyzdžiui, žmogus vaikus augina vienas, tačiau VMI tokios informacijos apie jį neturi ir nežino ar kitas tėvas taikysis savo MPNPD dalį ar ne.„Jei VMI neturi kitokios informacijos - MPNPD taikomas abiem tėvams, preziumuojant, kad abu tėvai augina savo vaikus. Kai VMI nežino, jog tik vienas iš tėvų augina savo vaikus, tuomet perskirstyti MPNPD taikymo nepasiūlo. Taigi, jei vaikas turi 2 tėvus - už jį kiekvienam priskaičiuojama po ½ PNPD, jei vaikus augina vienas iš tėvų - jam priklauso prisitaikyti visą MPNPD,” - situaciją komentavo VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė - Šnirienė. VMI atstovai pažymi, jog net ir tuo atveju, jei gyventojas nepasinaudojo, arba pasinaudojo per mažu MPNPD pasibaigus deklaravimo laikotarpiui, VMI nustato tokius asmenis, ir juos būtinai informuoja apie galimybę tai padaryti. Kitaip tariant, jei gyventojas nepasinaudojo jam priklausančiu PNPD ir dėl to sumokėjo per daug gyventojų pajamų mokesčio, VMI apie tai jį informuoja, o permoką grąžina. Taip pat teigiama, jog į 17 langelį deklaracijose įrašoma tokia informacija, kurią apie gyventoją turi VMI, t.y. ne konstanta, o individuali kiekvienam gyventojui, pagal tai kokią informaciją VMI apie jį turi. VMI siekdama palengvinti deklaracijų teikimą gyventojams pasiūlo suformuotą preliminarią deklaraciją į kurią sudeda visus duomenis apie mokesčių mokėtoją pagal savo turimą informaciją ir informaciją gautą iš trečiųjų šaltinių. Vis dėlto kai kuriais atvejais VMI turima informacija nėra baigtinė, o tai priklauso nuo to ar ją pateikė tretieji šaltiniai ar ne. Atskirais atvejais tikslia informacija apskritai disponuoja tik pats gyventojas, todėl deklaracijoje jis turi ją užpildyti / patikslinti.
tags: #deklaracijos #pildymas #turint #vaiku
