Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikio mitybos poreikius geriausiai patenkina mamos pienas. Nuo pusės metų kūdikiai pradeda naują etapą ir po truputį susipažįsta su suaugusiųjų maistu. Paprastai vienerių metų vaikas jau gali valgyti bendrą šeimos maistą. Kiekvienos mamos tikslas - šią pažintį padaryti kuo įdomesnę ir spalvingesnę.
Kada pradėti primaitinimą?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikius maitinti vien tik motinos pienu arba mišinuku iki 6 mėnesių amžiaus, o tuomet pradėti pamažu įvesti kietą maistą. Tačiau svarbu stebėti vaiko pasirengimo požymius: kūdikis sėdi tiesiau, gali išlaikyti galvą; rodo susidomėjimą maistu, seka akimis, kai valgo suaugusieji; dingsta išstūmimo refleksas, kai maistas nebepastumiamas liežuviu lauk; pradeda kramtyti, nors dantukų dar gali nebūti. Jei šie požymiai jau matomi, galima po truputį pradėti primaitinti. Daugelis vaikų šiuos pokyčius pasiekia apie penktą gyvenimo mėnesį. 4-5 mėnesių kūdikio svoris jau būna padvigubėjęs, penktą mėnesį daugeliui išdygsta pirmieji dantys. Anksčiau nei nuo 4 mėnesių papildomo maisto duoti nederėtų, nes kūdikis dar nesugebės jo nuryti ir suvirškinti. Vaikų ligų gydytojas-pediatras Viktoras Sutkus sako, kad supažindinti vaikus su maisto produktais reikia savo laiku ir atsižvelgiant į tam tikras rekomendacijas.
Pasaulio sveikatos organizacijos pateikia keturis reikalavimus dėl pirmųjų kūdikiams duodamų maisto produktų: primaitinimas turi būti laiku pradėtas (kai vaiko poreikių nebetenkina mamos pienas); maistas turi būti tinkamas (pakankamai kalorijų, baltymų, mikroelementų); saugus (maistas turi būti švariai laikytas, paruoštas ir suvalgytas); tinkamai pateiktas (maisto dažnis ir porcijų dydis pagal vaiko apetitą ir amžių). Primaitinimą pradedama kūdikiui esant 4-6 mėnesių amžiaus. Ir, pasak gydytojo, galima pastebėti kelis kūdikio požymius, kurie rodo, kad jis jau pasiruošęs pradėti ragauti ir kitokį maistą, ne tik mamos pieną: kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje; pavalgęs mamos pieno vaikas atrodo vis dar alkanas; labai svarbu, kad jis jau mokėtų maistą nuryti (iki keturių mėnesių kūdikiai paprastai viską išspjauna); vaikas pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus; rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti; dar vienas požymis - dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti.
Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerklę. Visi vaikai individualūs. Jie auga, vystosi ir net pasirengia valgyti papildomą maistą (šalia motinos pieno ir/ar adaptuoto pieno mišinio) skirtingais etapais. Vis dėlto, išskiriami 3 požymiai, kurie atsiradę kartu, maždaug 6 mėn. amžiaus, rodo, kad kūdikis yra pasirengęs primaitinimui. 2017 m. atnaujintoje ESPGHAN (Europos vaikų gastroenterologijos ir mitybos draugijos) pozicijoje teigiama, kad nors maitinimas išimtinai tik motinos pienu iki ∼6 mėn. yra pageidaujamas tikslas, visi kūdikiai turėtų pradėti papildomą maitinimą iki 26 savaičių t. y. 7-tojo mėn. pradžios (bet ne anksčiau kaip 17 savaičių t. y. Rekomendacija grįsta moksliniais kūdikio raidos tyrimais bei tuo, kas geriausia kūdikio virškinimo trakto, inkstų funkcijai bei motoriniams įgūdžiams, kad kūdikis galėtų saugiai susidoroti su papildomu maistu. Per daug anksti pradedamas primaitinimas neturi jokių pranašumų ir yra siejamas su didesne VT bei kvėpavimo takų infekcijų rizika. Per daug vėlai pradedamas primaitinimas (vėliau kaip 6 mėnesiai) taip pat nerekomenduojamas; atidėtas kieto maisto įvedimas gali prisidėti prie maistinių medžiagų (ypač geležies, cinko, B vitaminų) trūkumo, paskatinti išrankų valgymą. Sulaukus 6 mėn. maistingas maistas būtinas optimaliam augimui.
Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą.
Nuo ko pradėti primaitinimą?
Yra kelios teorijos, rekomenduojančios skirtingą primaitinimo tempą bei būdą. Pirmieji kūdikio maisto ragavimai turėtų būti paprasti, natūralūs ir vienos rūšies produktai, kad būtų lengva stebėti reakciją ir išvengti alergijų. Dažniausiai pradedama nuo daržovių tyrių, nes jie mažiau saldūs nei vaisiai, todėl kūdikis nepripranta prie saldaus skonio. Pirmieji tinkamiausi produktai: Morka - švelni, lengvai virškinama, turi daug beta karoteno; Bulvė - puikus angliavandenių šaltinis, suteikia sotumo; Cukinija - švelni tekstūra, tinka jautriam skrandžiui; Žiedinis kopūstas arba brokolis - suteikia įvairumo, bet pradedama nuo mažo kiekio; Moliūgas - salstelėjęs, bet lengvai virškinamas ir maistingas.
Daržovių košė
Reikėtų pradėti nuo vienos rūšies daržovės paragavimo (arbatinio šaukštelio), kiekvieną dieną didinant suvalgomą kiekį, kol pasieksite visą porciją. Maitinančios mamos pirmuosius košių šaukštelius turėtų duoti po maitinimo. Po kelių savaičių, kai vaikas jau suvalgo didesnį košės kiekį, pasiūlyti pieno arba vandens užsigerti. Nesvarbu, nuo kokios daržovės pradėsite, ypač svarbu, kad tai būtų geriausios kokybės maistas - užaugintas namų ūkyje, be cheminių trąšų, gerai išsilaikęs. Daržoves geriausiai virti garuose, be druskos, sutrintą košę galite pagardinti keliais lašais migdolų, moliūgų sėklų arba kanapių aliejumi. Pirmąją daržovę duokite bent kelias dienas - įsitikinus, kad vaikui nepasireiškia alerginė arba maisto netoleravimo reakcija, pridėkite dar vieną. Pavyzdžiui, pradėjus primaitinti nuo moliūgo po kelių dienų ar savaitės galite duoti paragauti cukinijos, po kelių dienų - saldžiosios bulvės, dar po kelių - brokolio. Stebėkite, ar kūdikio neišbėrė, ar nepučia pilvuko, ar nepasireiškia kiti negalavimai. Per porą savaičių košė turėtų pakeisti vieną maitinimą pienu, tačiau pagal poreikį maitinami kūdikiai ir toliau gali norėti užsigerti pienuku. Mišinuku maitinamiems kūdikiams košei pilnai pakeitus maitinimą mišinuku (kuomet po košės kūdikis atsisako siūlomo mišinuko) būtina duoti atsigerti vandens. Pirmąją košę geriausia duoti pirmoje dienos pusėje, tuomet geriau pastebėsite nepageidaujamas reakcijas.
Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo Lietuvoje užaugintų ekologiškų daržovių tyrės: bulvių, moliūgų, morkų, cukinijų. Vėliau galima įtraukti kruopų košes ir vaisius. Pradėkite nuo vieno maisto produkto - pavyzdžiui, bulvės. 4-5 dienas duokite tik šį produktą ir stebėkite, ar neatsiranda alerginių reakcijų. Jei viskas gerai, galite pradėti duoti naują produktą, palaipsniui didindami porciją. Pirmam ragavimui užtenka 1 šaukštelio tyrės.
Gydytojas V. Sutkus pateikia planą, pagal kurį lengva vadovautis pradedant primaitinti kūdikį. 4 mėn. kūdikį rekomenduojama pradėti primaitinti nuo daržovių: pastarnoko, morkos, moliūgo, brokolio, kalafioro, žalių žirnelių, ropės, cukinijos ir avokado. Šių daržovių košes galima pagardinti sviestu arba aliejumi. Daržoves reikia supjaustyti mažais gabaliukais ir trumpai pavirti - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Košę galima praskiesti su mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Svarbu pradėti nuo vienos daržovės ir tik vėliau maišyti kelias. Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.
Kruopų košės
Dėl celiakijos (glitimo netoleravimo) tikimybės, rekomenduojama pradėti primaitinti nuo košių, kurių sudėtyje nėra glitimo. Iš javų glitimo neturi ryžiai, soros ir kukurūzai, iš kitų paplitusių kruopų - grikiai, bolivinė balanda (kinva), burnotis. Reikėtų laikytis panašaus principo, kaip ir pradedant primaitinti nuo daržovių - įvesti po vieną kultūrą vienu metu, nepastebėjus neigiamos reakcijos - pildyti racioną. Dėl mažos maistinės vertės reikėtų vengti manų kruopų košės. Spelta - senovinė kviečių rūšis, turinti daugiau mikroelementų bei organizmui svarbių amino rūgščių nei įprasti kviečiai. Speltą toleruoja ir maždaug pusė žmonių, netoleruojančių glitimo, ši kultūra dar nėra genetiškai modifikuota. Spelta grūduose randama daug magnio, cinko, mangano ir B grupės vitaminų, taigi jie puikiai tinka visiems, siekiantiems pilnavertės mitybos. Verdant košę vaikams galima naudoti pilno grūdo ekologiškus speltos grūdų dribsnius. Avižos yra puikus energijos šaltinis, baltymais turtingas grūdas, turi beveik visų amino rūgščių, žemą glikemijos indeksą. Šalia mikroelementų ir vitaminų avižose yra medžiagų, kurios didina atsparumą infekcijoms, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Avižos, ypatingai primaitinimo pradžioje, yra labai parankios, kadangi padeda palaikyti gerą žarnyno veiklą, nesukelia vidurių užkietėjimo, kai kuriems vaikams turi ir laisvinamąjį poveikį. Jeigu naudosite dribsnius, įsitikinkite, kad jie pagaminti iš pilno grūdo ekologiškų grūdų. Sorų kruopos - labai maistingos, ilgam suteikiančios sotumo jausmą. Dabar jau galima nusipirkti ir ekologiškų sorų dribsnių, iš kurių išvirtą košę yra ne tik sveika, bet ir puikaus skonio. Ryžiai pasižymi mažesniu baltymų kiekiu, tačiau yra lengvai virškinami bei įsisavinami. Kukurūzai - nors neturi glitimo ir tinka alergiškiems žmonėms, tačiau neturi pilno amino rūgščių rinkinio. Dėl įvairaus pritaikymo kukurūzai dažnai būna genetiškai modifikuoti, todėl renkantis juos kūdikio mitybai būtina atkreipti dėmesį į kokybę. Grikiai, kaip ir bolivinė balanda, nėra dažnai skiriami prie grūdų, nors botanine prasme yra vaisiai. Grikius galime vartoti kepintus (rudos spalvos, dažniausiai parduodamus prekybos centruose ir mums visiems įprastus) bei nekepintus, arba „baltuosius“. Tradicinis grikių paruošimo būdas - virimas puikiai tinka kūdikiams. Nepamirškite, kad artėjant pirmajam gimtadieniui galima pabandyti ir kitus vartojimo būdus - grikius tiesiog užplikyti verdančiu vandeniu ir palikti išbrinkti, košėse naudoti daigintus grūdelius. Grikiuose gausu vitamino B bei mikroelementų, mažai riebalų ir cukraus. Tai nors ir kasdieniškas, bet sveikas pasirinkimas. Bolivinė balanda jau seniai žinoma ir naudojama Pietų Amerikoje, o pas mus dar tik skinasi kelią į tradicinį maistą pripažįstančių šeimų virtuves. Jos labiausiai vertinamos dėl puikaus amino rūgščių balanso, lengvai virškinamos. Kinvos košes galite ruošti kaip karštą grūdų košę, puikiai dera maišant su kitomis košėmis, pvz., grikių. Košės verdamos ant vandens, jas visada galima paskaninti mamos pienu arba mišinuku.
Kai kūdikis jau gerai toleruoja daržoves ir vaisius (dažniausiai po 2-4 savaičių primaitinimo), galima įtraukti: Kruopas: ryžius, avižas, grikius, kukurūzus. Jos turėtų būti be glitimo ir virtos iki visiško minkštumo.
Mažylio meniu
Sėkmingai pripratinus vaikutį prie grūdų bei daržovių (arba vaisių) galimi įvairūs šių produktų deriniai. Pusryčiams galite išvirti avižinės košės su garuose virtais vaisiais arba bananų tyrele, pietums puikiai tiks grikiai su garuose virtais burokėliais ir cukinija, vakarienei - garuose virto moliūgo ir obuolio košė. Vaikui, valgančiam kiaušinius, galite iškepti avižų apkepą. Užkandžiui galite pasiūlyti daržovių ir vaisių košę, pvz., cukiniją su bananu arba avokadu. Taip pat galite pasiūlyti ir pilno grūdo makaronų ar makaronų, pagamintų iš kukuruzų, grikių bei ryžių miltų.
5 mėn. jau galima įtraukti vaisius: bananą, obuolį, kriaušę, slyvą, įvairias uogas. Kūdikiams iki 8 mėn. nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Svarbu, kad vaisiai ir uogos būtų duodami po daržovių, nes jie yra saldūs, tad pirma vaiką pripratinus prie vaisių, vėliau gali būti sunku supažindinti ir su daržovėmis. Vaisių ir uogų virti nebūtina - galima duoti ir šviežius, tik nulupkite odelę. Galima juos trinti arba duoti smulkius gabaliukus.
Nuo 6 mėn. vaikui jau nebeužtenka vien mamos pieno, kad užtikrintume geležies, cinko, kalcio poreikį. Todėl rekomenduojama duoti ir mėsos, pavyzdžiui, jautienos, triušienos. Ją pirmiausia rekomenduojama virti, ne kepti, ir duodi ne dideliais kiekiais - labiau paragavimui. Jei primaitinimą pradedate tik nuo šio mėnesio - pradėkite nuo aukščiau išvardintos eigos. Nuo 7 mėn. prasideda ankštiniai produktai: žirniai, pupelės, avinžirniai. Nuo jų gali pūsti pilvuką, todėl rekomenduojama prieš paruošiant anksštinius pamirkyti ir nulupti odelę. Nuo 8 mėn. pradedama bandyti kūdikiui duoti kiaušinio ir žuvies. Šie produktai yra labiau alergizuojantys, tad reiktų elgtis atsargiau. Atidžiai stebėkite savo vaiko reakciją. Taip pat nepradėkite visko duoti iš karto. Pavyzdžiui, atskirkite kiaušinio baltymą ir trynį - pirmiau pradėkite nuo trynio, vėliau duokite ir baltymo. Kiaušiniai turi būti gerai išvirti. Žuvys taip pat turi būti gerai išvirtos, be ašakų. Vertingiausia žuvis - jūros arba ekologiškai auginta. Šiuo laiku galima pradėti maistą gardinti ir prieskoniais, pirmiausia - žolelėmis ir mažais kiekiais. Iki metų vengti duoti cukraus ir medaus. 11 mėn. kūdikiui jau pradedami duoti pieno produktai. Iš pradžių galima duoti kefyro, rūgštaus jogurto, vėliau - karvės pieno. Duokite po mažą kiekį ir stebėkite.
Baby Lead Weaning arba nujunkymas kūdikio ritmu
Kita kryptis, kurią gali rinktis mamos, tai Gill Rapley aprašyta primaitinimo sistema „nujunkymas kūdikio ritmu“ arba Baby Lead Weaning (BLW). Pagrindinis šios teorijos principas tas, kad vaikui suteikiama galimybė rinktis ką jis nori valgyti nuo bendro šeimos stalo. Kiekvienas produktas vaikui pateikiamas savo pirmine forma, o ne sutrinamas į vienalytę košę. Jeigu tai brokolis - geriausia vaikui duoti visą stiebelį, kad galėtų pats suimti rankyte. Morkos, cukinijos, moliūgai, obuoliai - pjaustomi vaikui patogiais šiaudeliais. Vaikas susipažįsta su maistu kartu su šeima, bet taip pat išlaiko galimybę atsisakyti to maisto, kurio jis nenori tą dieną. Ir nors tokiu principu skatinamas vaiko savarankiškumas bei pažinimas, bet jis reikalauja nemažai kantrybės ir pasiruošimo iš tėvų - vaikas sprendžia, kiek, ko ir kaip pateks į jo burnytę, o kai kuriems tėvams sunku susilaikyti nuo begalinio noro įsiūlyti dar bent šaukštelį. Galbūt visa sistema ir skamba drastiškai, tačiau tam tikri jos elementai gali būti puikiai pritaikyti kasdieniniame valgymo procese. Neleiskite, kad vaikui pietų metas asocijuotųsi su perkreiptu ir susirūpinimo kupinu mamos veidu. Ne veltui tai vadinama primaitinimu, kadangi iki metų laiko pagrindinius vaiko poreikius vis dar tenkina mamos pienas arba mišinukas. Nesvarbu, nuo ko pradėsite primaitinti, nepamirškite, kad maistas turi būti sveikas, įvairus bei pilnavertis, o svarbiausia - jis turi teikti malonumą - tai bendravimo forma, ritualas, per jį kuriamos tradicijos ir įpročiai, kurie lydės jūsų vaiką visą gyvenimą. Todėl kartais tiesiog atsipalaiduokite, pasiimkite fotoaparatą, ir kartu su vaiku prisiminkite, ką reiškia valgyti košę rankomis, kaip maloniai susispaudžia tarp pirštų virtas brokolis bei kaip skanu nulaižyti bananinius pirštukus.
Pagrindinis skirtumas tarp šio būdo (BLW) ir trinto maisto yra tas, jog kūdikis maitinamas iš karto tam tikru būdu paruoštais maisto gabaliukais ir nelieka trinto maisto etapo. Kūdikis dažniausiai valgo tą patį, ką ir kiti šeimos nariai, tik pradžioje be druskos. Moksliniai šaltiniai teigia, kad kūdikio vadovaujamas primaitinimas skatina vaiko savarankiškumą. „Teigiama, kad kūdikio vadovaujamas primaitinimas formuoja geresnį kūdikio santykį su maistu. Tai nereiškia, kad jis iškart bus prastas pasirinkus maitinimą tyrelėmis, tačiau mokslininkai pastebi, kad tarp kūdikių, kurie buvo primaitinami vadovaujant kūdikiui, rečiau pasitaiko išrankių maistui vaikų. Tai reiškia, kad tokie vaikai valgo viską arba beveik viską. Leidžiant kūdikiui valgyti pačiam (BLW), lavinama smulkioji motorika, pirščiukai susipažįsta su maisto išvaizda, tekstūra, temperatūra, mokosi sugriebti skirtingus maisto produktus, įsidėti juos į burną. Tuo tarpu maitinant tyrelėmis belieka tik išsižioti.
Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).
Svarbūs aspektai ir draudžiami produktai
V. Sutkus įspėja, kad pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu. Taigi nusiteikite, kad prireiks nemažai kantrybės. Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių. Prieš pateikdamas aiškų kūdikių primaitinimo planą gydytojas išvardijo visą sąrašą maisto produktų, kurių vaikams iki metų reiktų vengti. Pirmiausia - druskos, nes ji gali pakenkti inkstams. Taip pat cukraus, saldintų produktų ir gėrimų, nes šie turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų. Netinka ir medus - jame yra botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų. Kai kuriuos vaikus gali smarkiai alergizuoti riešutai. Jais galima ir paspringti, nes riešutus sunku sukramtyti. Riešutų vaikams iki vienerių galima duoti nebent sutrintus į košę, žinoma, jei nėra alergijos. Neduokite mažiesiems ir žalių ar minkštai virtų kiaušinių - tai salmoneliozės pavojus. Karvės pienas ir pieno produktai nerekomenduojami, nes jie blogina geležies pasisavinimą ir savo sudėtimi karvės pienas nėra toks geras, kaip mamos pienas. Kai kurių sūrių (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio) negalima duoti, nes juose gali būti bakterijų listerijų ir gali sukelti listeriozę. Nors ryžių košę kūdikiams duoti galima, ryžių gėrimas nerekomenduojamas, nes ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė. Taip pat į šį sąrašą patenka ir jūros gėrybės. Netinkamai parinktis jos gali sukelti apsinuodijimą maistu.
Svarbu pabrėžti, kad atliekant tyrimą 96% visų jame dalyvavusių kūdikių (tiek pradėtų primaitinti anksti, tiek ir buvusių kontrolinėje grupėje, pradėtų primaitinti 6 mėn. amžiaus) buvo žindomi iki 6 mėn. amžiaus, 50% šių kūdikių tebebuvo žindomi sulaukę 1 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad pieno mišiniai neturi visų motinos pienui būdingų savybių (įskaitant ir poveikio imuninei sistemai), yra nuomonių, kad siekiant kompensuoti mišinukų trūkumus, mišinuku maitinamų kūdikių primaitinimą verta pradėti šiek tiek anksčiau.
Maisto įvairovė. Kūdikiai turi gauti įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų, įskaitant ir žalialapių kartoko skonio salotų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto. Karvės pienas. Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn. Riebalai. Antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Jei riebalų per mažai, kūdikis gali jaustis nuolat alkanas, net jei valgo daug. Alergenų turintis maistas. Alergenų turintis maistas į mitybą gali būti įtrauktas nuo 4 mėn. (t.y. Gliutenas. Cukrus ir druska. Geležis. Kūdikiai turi gauti geležies turinčių maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos). Vegetariška ir veganiška mityba. Požiūris į maistą. Tėvai turi būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti.
Pirmiausia jis atkreipia dėmesį į keturis Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktus reikalavimus dėl pirmųjų kūdikiams duodamų maisto produktų: primaitinimas turi būti laiku pradėtas (kai vaiko poreikių nebetenkina mamos pienas); maistas turi būti tinkamas (pakankamai kalorijų, baltymų, mikroelementų); saugus (maistas turi būti švariai laikytas, paruoštas ir suvalgytas); tinkamai pateiktas (maisto dažnis ir porcijų dydis pagal vaiko apetitą ir amžių).
Nuo ko pradėti? Yra keletas variantų, nuo kurio maisto produkto galima pradėti primaitinimą. Daržovės, kaip pirmas maistas, tinkamas produktas yra tuomet, jei šviežių daržovių sezono metu kūdikiui sueina 4-6 mėnesiai. Taip pat pradėti nuo daržovių gerai, jei vaikui svoris auga pakankamai. Antras variantas - grūdinės košės, pavyzdžiui, avižos, ryžiai. Jos geros tuo, kad padeda auginti svorį. Trečias variantas - mėsa. Paprastai mėsa kūdikiams duodama vėliau, tačiau jei matoma, kad vaikui vystosi mažakraujystė, tuomet pirmas vaiko maistas gali būti ir mėsa. Mėsą kūdikiui galima paruošti įvairiai, pavyzdžiui, duoti nedideles juosteles, kad vaikas galėtų jas pačiulpti, mėsa gali būti sutrinta, sumalta, o kai vaikas moka kramtyti - galima duoti kąsnio dydžio gabaliukais supjaustytą mėsą, dar vėliau - didesniais gabaliukais, kuriuos reiktų ir pačiam atkąsti.
Kūdikio amžius ir primaitinimas nuo…
- 4 mėnesių: Pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas. Supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė.
- 5 mėnesių: Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą. Uogas bei vaisius pakanka nuplikyti karštu vandeniu, jų virti nereikia. Daržoves geriausia sutrinti iki vienalytės masės trintuvu.
- 6 mėnesių: Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną). Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Tada, prireikus, pavirti 5 minutes, nupilti vandenį, išplauti puodelį, sutrinti mėsą šakute ir dar pavirti su daržovėmis. Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi.
- 7 mėnesių: Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai). Nuo ankštinių odelių pučia pilvą, todėl pradžioje jas pašalinkite ilgiau mirkydami pupeles. Kai mažylis jau įveiks pakankamas porcijas, tirštinkite konsistenciją. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.
- 8 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.
- 9 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Jei verdate vandenyje - maistą dėkite jau į verdantį (taip liks daugiau vitaminų). Būtina spalvų įvairovė - kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą.
- 10 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Duoti kūdikiui žuvies pradedame du kartus per savaitę nuo 10 gramų ir didiname iki 50 gramų. Svarbu žuvis be ašakų, vertingiausia jūros ar ekologiškai auginta. Iki metų reikėtų vengti cukraus.
- 11 mėnesių: Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį. Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių). 10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai MP mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko. Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C). Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.
Kaip užtikrinti visas reikalingas maistines medžiagas? Vaikai nuo vienerių metų kasdien arba dažnai turėtų gauti mėsos, paukštienos, žuvies arba kiaušinių. Taip užtikrinsite baltymų ir reikalingų mikroelementų poreikį. Taip pat labai svarbu kasdien valgyti daržovių, turinčių vitamino A. Tai - morkos, moliūgai, žalios lapinės daržovės. Reikėtų, kad vaikas gautų ir pakankamai riebalų, kaip energinės medžiagos. Labai svaru vengti mažos mitybinės vertės gėrimų - arbatos, gaiviųjų gėrimų. Sulčių vaikams galima duoti nedideliais kiekiais, po pusę-ketvirtį stiklinės. Sultys turi mažai maistinių medžiagų, tačiau turi nemažai kalorijų, gali nuo jų pūsti ir pilvą. Kartais, kai matome, kad reikalingų maistinių medžiagų su maistu gauti nepavyksta, skiriami vitaminų-mikroelementų papildai. Vegetarinė mityba, nors šiais laikais jau populiari ir tarp vaikų, pasak gydytojo, mažiesiems nėra rekomenduojama, nes negali užtikrinti arba sunkiai užtikrina visus mitybinius poreikius. Tokį mitybos planą reiktų aptarti su mitybos specialistu. Reiktų atidžiau stebėti pagal vegetarinį mitybos planą auginamą vaiką, atlikti papildomų tyrimų ir esant poreikiui, skirti reikiamų vitaminų ir mikroelementų.
tags: #nuo #ko #pradeti #primaitinima
