Kai šeimai nesiseka pradėti vaikelio keletą mėnesių - kyla nerimas. Jei moteris nepastoja per metus ir ilgiau - apima baimė. Kur ieškoti pagalbos, kad pagaliau įvyktų didžiausias stebuklas - užsimegztų nauja gyvybė? Nevaisingumas tampa vis aktualesne problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15-44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Europoje, viename iš turtingiausių pasaulio žemynų, stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Pasak statistikos, su nevaisingumo problema susiduria maždaug kas septinta šeima. Tai reiškia, kad natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų.
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus?
Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Specialistai rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytojais, kai nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti ilgiau nei vienerius metus. Jaunesnės nei 35 m. moterys apsilankyti pas ginekologą turi tada, kai, nenaudodamos kontracepcijos, nepastoja per vienerius metus. Vyresnėms nei 35 m. šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių.
Kreiptis turi abu partneriai, abiejų jų ištyrimas pradedamas vienu metu. Tai padeda greičiau nustatyti, kodėl pora nesusilaukia atžalos: atliekami nesudėtingi spermos ir hormoniniai tyrimai. Moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio ištyrimo.
Pagrindinės nevaisingumo priežastys
Normalų vaisingumą lemia šie nesutrikę moters ir vyro vaisingumo organų fiziologiniai procesai: ovuliacija, adekvatus spermatozoidų kiekis ir judrumas, kiaušintakių funkcionalumas, užtikrinantis lytinių ląstelių (kiaušialąstės ir spermatozoidų) patekimą į kiaušintakio ampulinę dalį (joje įvyksta apvaisinimas), netrikdomas besidalijančio embriono judėjimas kiaušintakiu į gimdos ertmę ir tolesnė implantacija bei vystymasis. Patyręs nevaisingumo gydymo specialistas pasakoja apie pagrindines nevaisingumo priežasces ir pristato sprendimo būdus, kuriuos šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti poroms, negalinčioms susilaukti kūdikio.
Gydytojo teigimu, pagrindinės nevaisingumo priežastys susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Žmonės yra neatsparūs ne tik negailestingai tiksinčiam biologiniam laikrodžiui ir įvairiems aplinkos faktoriams - užterštumui, vis didesniam endokrininę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimui ir jų sukeliamam poveikiui sveikatai. Šeimos kuriamos vis vėlesniame amžiame, vaikų planavimas taip pat nukeliamas. Vaisingumo mažėjimas yra susijęs ir su ilgesnį laiką kartu gyvenančios poros retesniais lytiniais santykiais bei kontracepcinių priemonių naudojimu.
Moksliniais tyrimais gauti duomenys patvirtina, jog rūkančių vyrų spermos kokybė yra blogesnė nei nerūkančių ir, atrodo, yra ryšys su rūkymo trukme bei kasdien sutraukiamų cigarečių skaičiumi. Taip pat įrodyta, jog kasdien vartojančių alkoholį kai kurie spermos rodikliai pakinta.
Pasak specialistų, yra 7 pagrindinės nevaisingumo priežastys:
- Nepakankamas kiekis pilnaverčių spermatozoidų vyro spermoje arba sumažėjęs jų aktyvumas. Spermatozoidų kiekis nustatomas atlikus nesudėtingą tyrimą - spermogramą. Jei aktyvių spermatozoidų dalis - mažiau kaip 50 procentų, vyrui diagnozuojamas nevaisingumas.
- Imuninis nesuderinamumas. Labai retais atvejais moters organizmas dėl vienokių ar kitokių priežasčių atmeta konkretaus vyro spermą gamindamas specifinius antikūnus.
- Menstruacinio ciklo sutrikimai. Nevaisingumo priežastis gali būti sutrikęs menstruacijų ciklas.
- Jaunos kiaušialąstės (folikulo) formavimosi proceso sutrikimai.
- Dominantinio folikulo brendimo sutrikimai. Tai gana dažnai pasitaikanti nevaisingumo priežastis, dar vadinama kiaušidžių policistoze.
- Subrendęs dominantinis folikulas negali išsiveržti iš kiaušidės.
- Kiaušintakių nepraeinamumas. Nustatant kiaušintakių nepraeinamumą atliekama histerosalpingografija.
Jei porai nenustatoma nė viena iš aukščiau išvardytų nevaisingumo priežasčių, pastojimui gali trukdyti kiašialąstės subrendimo ir lytinių santykių neatitikimo laikas. Esmė tame, kad subrendusi kiaušialąstė gali laukti susitikimo su sprematozoidu nuo 12 valandų iki keleto dienų. Todėl čia daug reikšmės tenka veiksmų sinchronizacijai - susitikimą reikia „surengti“ tinkamiausiu laiku. Dar viena nevaisingumo problema - tai dažni persileidimai. Jiems taip pat galima užkirsti kelią. Tačiau visų pirma būtina surasti juos sukeliančią priežastį. Moters vaisingumo savireguliacijos sistema nuolat vertina moters galimybę pastoti ir išnešioti kūdikį. Jei moters organizme esama sutrikimų, kurie gali trukdyti normaliai nėštumo eigai, organizmas pats pasirūpina, kad nėštumas nesivystytų.
Nevaisingumo priežastys vyrams
Vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Daugeliu atveju galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę. Spermos kokybė gali būti netinkama apvaisinimui dėl nenusileidusių sėklidžių, nevykstančios spermatozoidų gamybos sėklidėse, kai kurių anksčiau persirgtų infekcinių ligų, sėklidžių vėžio ir kitų priežasčių. Vyrų nevaisingumo priežasties beveik pusei pacientų nustatyti nepavyksta. Iš žinomų priežasčių dažnai pasitaiko lytinių takų infekcija, varikocelė (venų išsiplėtimas ant kapšelio). Svarbiausias tyrimas, atsakantis apie vyro vaisingumą, yra spermos tyrimas. Jei jis normalus, kiti tyrimai vaisingumo įvertinimui praktiškai nebereikalingi.
Kita priežastis - hormonų apykaitos sutrikimai. Jie gali būti įgimti ir įgyti. Dažniausias hormonų sukeltas sutrikimas moterims - lėtinės anovuliacijos sindromas (įgimtas policistinių kiaušidžių sindromas). Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai susijusios su įgimtais arba įgytais spermos pokyčiais. Dažnas įgimtas sutrikimas- nenusileidusios sėklidės. Kitas nevaisingumo priežastis dažniausiai sukelia infekcijos arba lytinių organų traumos. Persirgus tiek lytiniu, tiek nelytiniu būdu plintančia infekcija (inkstų, šlapimo pūslės, prostatos uždegimu), sutrinka spermos gamyba. Svarbu ir vyro darbo bei gyvenamoji aplinka - ar joje nėra radiacijos, chemikalų.
Viena nevaisingumą skatinančių priežasčių ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai. Tuomet moteris gali užsikrėsti ŽPV (žmogaus papilomos virusu) ir lytinėmis infekcijomis.
Nevaisingumo priežastys moterims
Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Sunkumų pastoti kelia ir moters amžius. Gydytoja G. Bogdanskienė pasakoja apie trisdešimtmetę moterį, kurios menstruacijos buvo itin nereguliarios. Be to, ji turėjo antsvorio, skundėsi dideliu veido, pilvo, nugaros plaukuotumu. „Tereikėjo atlikti tyrimus bei paskyrus gydymą, menstruacijų ciklas susireguliavo ir moteris susilaukė atžalos.“ - pasakoja akušerė-ginekologė G.
Amžius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis nevaisingumą. Senstant mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, dėl kiaušidžių senėjimo blogėja kiaušialąsčių kokybė ir dažniau pasitaiko chromosomų anomalijų atvejų, o tai susiję su dažnesniais nesivystančio nėštumo ar savaiminio persileidimo atvejais. Sulaukusi 40 metų amžiaus pastoti geba tik kas trečia sveika moteris. Maždaug 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu. Moters vaisingumas mažėja su amžiumi.
Tyrimai ir gydymo būdai
Nevaisingumo gydymas neabejotinai priklauso nuo jo priežasčių. Tik nemanykite, kad dažnai būtinas pagalbinis apvaisinimas. Jo neprireikia net 90 % dėl nevaisingumo besikreipiančių porų. Nustačius spermos pokyčius, skiriama įvairių papildų. Jei vis nepavyksta pastoti, neramu - nedelskite.
Histeroskopija ir laparoskopija - tai minimaliai invazyvios endoskopinės-ginekologinės operacijos. Jos daromos tiek diagnostiniais, tiek gydymo tikslais. Dažnai užtenka tik minimalios chirurginės korekcijos ir moteris gali sėkmingai pastoti. Dabar ginekologinės-endoskopinės operacijos atliekamos ypač tausojančiais metodais ir instrumentais. Pvz., histeroskopijos atliekamos plonais instrumentais; laparoskopinės operacijos dėl endometriozės atliekamos taip, kad būtų maksimaliai išsaugota kiaušidžių funkcija.
Jei yra pakitimų, paprastai vyrai tolesniam tyrimui nukreipiami pas urologą. Jei reikia, atliekami kiti tyrimai. Svarbiausias tyrimas, galintis atsakyti apie vyro vaisingumą, yra spermos tyrimas. Normalūs šio tyrimo rodikliai patvirtina vyro vaisingumą, bet spermatozoidų skaičiaus, judrumo, formos pakitimai rodo tik sumažėjusį savaiminio pastojimo šansą. Ypač tai svarbu suprasti šeimoms, kurios jau turi vieną ar daugiau vaikų, bet moteris, nevengdama nėštumo, negali vėl pastoti (antrinis nevaisingumas).
Tais atvejais, kai minėtas gydymas yra neveiksmingas, taikomi pagalbiniai apvaisinimo būdai. Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas - kiaušialąstės ir spermijo susijungimas - šie būdai skiriami į dvi grupes. Tai apvaisinimas moters kūne, arba kitaip vadinama intrauterinine inseminacija (IUI), ir apvaisinimas ne moters kūne, t. y. mėgintuvėlyje (IVF). Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus. Naudojant intrauterininę inseminaciją, nereikia chirurginės invazijos ir nejautros.
Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos vaistais surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Priklausomai nuo spermos kokybės, taikomi įvairūs gydymo būdai. Jei spermos kokybė vidutinė, tuomet dažniausiai naudojama intrauterininės inseminacijos procedūra (IUI). Prastos spermos kokybės atveju atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Jei spermos kokybė labai prasta, taikoma mikroinseminacija arba spermijo injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ICSI).
Realiai vienintelė veiksminga priemonė padėti susilaukti vaikų, esant vyro spermos nepakankamam kiekiui ir judrumui - atlikti pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje, nes natūraliomis sąlygomis prastos kokybės vyro spermatozoidai negali apvaisinti moters kiaušialąstės.
Kalbant apie naujoves, vis labiau populiarėja trombocitais praturtintos plazmos (angl. platelet-rich plasma, PRP), kaip gydymo metodo, pritaikymas medicinoje. Kraujo kūneliuose trombocituose yra biologiškai aktyvių medžiagų - citokinų, augimo faktorių, kurie kūno audiniuose suaktyvina bei atjaunina ląsteles, skatina kolageno gamybą, audinių atsinaujinimą, naujų kapiliarų susidarymą. PRP procedūrai naudojami paties paciento kraujo kūneliai - trombocitai, todėl jie nesukelia žmogui alerginės ar autoimuninės reakcijos.
Gimdos gleivinės (endometriumo) paruošimas implantacijai trombocitais praturtintos plazmos (PRP) injekcijomis. Sėkmingą embriono implantaciją po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) procedūrų lemia daugelis veiksnių, tačiau neabejojama, kad vienu pagrindinių išlieka gimdos gleivinės - endometriumo pasiruošimas „priimti“ embrioną. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad endometriumo storis, reikalingas sėkmingai embriono implantacijai, turėtų siekti ne mažiau kaip 7 milimetrus. Taip pat pastebėta, kad trombocitais praturtintos plazmos instiliacijomis į gimdos ertmę gydytų moterų endometriumo storis pasiekė daugiau nei 7 milimetrus, o tai visais atvejais lėmė sėkmingą embriono implantaciją.
Kiaušidžių atjauninimas, atliekant PRP. Kiaušidžių atjauninimo procedūra, taikant PRP terapiją, gali paskatinti neaktyvių užuomazginių folikulų augimo aktyvavimą ir kiaušialąsčių vystymąsi kiaušidėse. Tai ypač aktualu moterims, kurioms gali būti sudėtinga pastoti dėl priešlaikinio kiaušidžių funkcijos išsekimo ar sumažėjusio kiaušidžių funkcinio rezervo, kurį rodo sumažėjęs antimiulerinio hormono (AMH) kiekis bei mažas kiaušidės folikulų skaičius.
tags: #nuo #ko #pradet #tirtis #nevaisinguma
