Placentos atšokimas - tai reta, bet labai pavojinga nėštumo komplikacija, kuri iškyla tada, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės dar negimus kūdikiui. Tokia situacija pavojinga tiek motinai, tiek vaisiui: ji sutrikdo vaisiaus aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, gali lemti priešlaikinį gimdymą, gimdymo metu atsirandantį deguonies trūkumą ar net vaisiaus žūtį. Motinai šią būklę dažnai lydi gausus kraujavimas, kuris sunkiais atvejais gali būti mirtinas.
Placenta yra organas, sukurtas per nėštumas kuriame yra gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų vaisiui ir kuris yra pritvirtintas prie gimdos gleivinės. Normaliame nėštume placenta iki pat gimdymo stadijos tvirtai laikosi prie gimdos sienelės. Atsidalijus placentai, vaisiui gresia deguonies ir maistinių medžiagų trūkumas, o nėščiajai gali kilti rimtas kraujavimas, dėl kurio būtina skubi medicininė pagalba.
Būklė, kai placenta atsiskiria nuo gimdos gleivinės, yra žinoma kaip placentos atsiskyrimas. Priešlaikinis placentos atsidalijimas, dar žinomas kaip placentos atšoka, yra liga, susijusi su nėštumo anatomija, ypač su placentos ir gimdos struktūromis. Placenta gali atšokti, pavyzdžiui, nukritus ant pilvo, patekus į autoavariją, patyrus smurtą, t.y. tiesioginė gimdos atšokos priežastis gali būti pilvo trauma. Placenta atsiskirti gali nuo centro arba nuo krašto.
Pagrindiniai simptomai
Dažniausias ženklas, išduodantis placentos atšokimą - staigus kraujavimas iš makšties, kuris dažniausiai pasireiškia nėštumo pabaigoje. Kraujavimą paprastai lydi aštrūs pilvo skausmai ar jautrumas. Gali prasidėti stiprūs, dažni gimdos susitraukimai, jaustis nugaros skausmas, kartais kraujas pastebimas vaisiaus vandenyse. Sunkesniais atvejais moteris gali jausti silpnumą ar pastebėti, kad vaisius juda rečiau nei įprastai.
Pagrindiniai simptomai:
- Kraujavimas iš makšties
- Pilvo skausmas arba jautrumas
- Stiprūs ir dažni susitraukimai
- Nugaros skausmas
- Silpnumas ar nualpimas
- Sumažėjęs vaisiaus judesiai
Kraujavimo gausumas nebūtinai atspindi komplikacijos sunkumą - net ir esant menkam kraujavimui gali būti stiprus placentos atsiskyrimas. Kai kurie atvejai vystosi palaipsniui, sukeldami nedidelį, bet užsitęsusį kraujavimą ir lėtesnį vaisiaus augimą. Jei negydoma, tai pavojinga tiek motinos, tiek kūdikio gyvybei. Kitos ligos, sukeliančios kraujavimą, yra placentos pirmeiga. Kai visa ar dalis placentos atsiskiria nuo gimdos sienelių iki naujagimio gimimo - tai vadinama placentos atšoka, arba priešlaikiniu normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimu.

Kada kreiptis į gydytoją
Kilus bet kokiam neaiškiam kraujavimui iš makšties ar stipriam pilvo skausmui nėštumo metu, būtina nedelsti ir kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Įtarus, kad nėščiosios placenta yra atsiskyrusi, ji turi būti nedelsiant guldoma į akušerijos skyrių.
Priežastys bei rizikos veiksniai
Nors iki šiol nežinomos tikslios placentos atšokimo priežastys, manoma, kad jai atsirasti reikia didesnių pokyčių kraujagyslėse, kurios jungia placentą su gimda. Tačiau tam tikros aplinkybės reikšmingai padidina riziką patirti šią komplikaciją:
- Placentos atšokimo atvejis ankstesniu nėštumu
- Ilgalaikė arba staiga padidėjusi kraujospūdžio ligos forma (hipertenzija)
- Širdies ligos
- Nėščiosios pilvo trauma (pvz., eismo įvykis, smūgis)
- Rūkymas, alkoholio ar kokaino vartojimas
- Gimdos miomos
- Daugialypis nėštumas (dvyniai, tryniai ir daugiau)
- Motinos amžius virš 40 metų
- Staigus vaisiaus vandenų nutekėjimas
- Per ilgas nėštumas
- Per didelis vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas)
- Gimdos uždegiminiai procesai
- Daug gimdymų ar abortų
- Vaisiaus dangalų uždegimas (chorioamnionitas)
Rizika ypač padidėja, jei šią komplikaciją moteris patyrė anksčiau. Taip pat pavojus auga, jei moteris serga preeklampsija ar kitomis kraujospūdžio ligomis. Sunkiais atvejais nenumatyti kraujavimai gali būti labai stiprūs ir kelti tiesioginį pavojų gyvybei.

Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozuojant placentos atšokimą, vertinami būdingi nusiskundimai - ypač kraujavimas bei pilvo arba nugaros skausmas. Paprastai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris padeda įvertinti placentos padėtį ir kraujavimo židinius. Vis dėlto, ultragarsu ne visuomet galima tiksliai nustatyti atšokimą, o galutinė diagnozė patvirtinama apžiūrint placentą jau po gimdymo.
Nėštumo metu kraujavimą gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, placenta previa, todėl labai svarbu tiksliai nustatyti kraujavimo kilmę, kad būtų pasirinktas tinkamiausias gydymo būdas. Kardiotokografija (CTG) naudojama vaisiaus širdies ritmo ir gimdos susitraukimų stebėjimui. Jei vaisiaus širdies ritmas yra nenormalus, tai gali reikšti deguonies trūkumą dėl placentos atsidalijimo. Kraujo tyrimai atliekami siekiant nustatyti hemoglobino lygį ir kraujo krešėjimo rodiklius, kurie gali padėti įvertinti kraujo netekimą.
Gydymo būdai
Placenta, kuri jau atsiskyrė nuo gimdos, nebegali būti pritvirtinta iš naujo, todėl pagrindinis gydymo tikslas - kiek įmanoma sumažinti riziką motinai ir vaisiui. Gydymas priklauso nuo komplikacijos sunkumo, nėštumo trukmės ir vaisiaus būklės.
Lengvi atvejai
Lengviems atvejams, kai simptomai menki, o vaisius ir motina jaučiasi gerai, gali būti taikoma nuolatinė stebėsena. Paprastai tokiu atveju rekomenduojama hospitalizacija, kad būtų galima greitai reaguoti, jei situacija pablogėtų. Nėščiajai gali būti rekomenduojama stebėti ligoninėje, riboti fizinę veiklą ir laikytis gulimos padėties. Gali būti skiriama intraveninė terapija skysčiams papildyti.
Vidutinės ir sunkios formos
Kai placentos atšokimas yra vidutinės ar sunkios formos, dažniausiai tenka atlikti gimdymą, kuris priklausomai nuo situacijos, gali būti natūralus arba atliekama Cezario pjūvio operacija. Jei vaisiui gresia pavojus, dažnai reikalinga neatidėliotina operacija. Esant gausiam kraujavimui gali prireikti kraujo perpylimo. Jei atsidalijimas yra sunkus arba vaisius ir motina yra pavojingoje būklėje, gali prireikti skubaus gimdymo. Jei nėštumas yra pakankamai pažengęs, dažnai atliekamas Cezario pjūvis. Gimdymas vaginaliniu būdu gali būti svarstomas, jei vaisius ir motina yra stabilūs. Esant dideliam kraujo netekimui, motinai gali prireikti kraujo perpylimo, siekiant atkurti kraujo tūrį ir stabilizuoti kraujotaką.
Gali būti skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti kraujospūdį arba skatinti vaisiaus plaučių brandumą, jei reikia atlikti priešlaikinį gimdymą. Taip pat gali būti skiriami vaistai, mažinantys gimdos tonusą ir atpalaiduojantys gimdą.
Placenta Abruption- The 5 Truths You Need To Know
Galimos komplikacijos
Placentos atšokimas kelia rimtų pavojų ir moteriai, ir kūdikiui. Sunkūs kraujavimai gali lemti kraujo krešėjimo sutrikimus, šoko būklę, širdies veiklos problemas, prireikus gali būti atliekama gimdos šalinimo operacija. Vaisiaus mirties ar sveikatos problemų rizika tiesiogiai priklauso nuo atšokimo sunkumo ir nėštumo trukmės - kuo ankstesnis ir stipresnis atšokimas, tuo pavojus didesnis.
Galimos komplikacijos:
- Sunkūs kraujavimai
- Vaisiaus žūtis
- Motinos mirtys
- Ankstyvas gimdymas
- Kraujo krešėjimo sutrikimai
- Komplikacijos dėl operacijos
- Gimdos šalinimas
- Širdies komplikacijos
Lengvas placentos atsiskyrimas su daliniu atsiskyrimu nuo gimdos yra susijęs su mažesniu motinos ir vaisiaus mirtingumu, palyginti su sunkiu placentos atsiskyrimu visiškai atsiskyrus nuo gimdos. Tai yra viena pagrindinių motinos ir vaisiaus mirtingumo bei sergamumo priežasčių.
Kaip sumažinti riziką
Nors visiškai išvengti placentos atšokimo neįmanoma, riziką galima mažinti vengiant rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų bei saugant save nuo traumų (ypač naudojantis saugos diržais automobilyje). Turint aukštą kraujospūdį, svarbu nuolat konsultuotis su gydytoju ir pasirinkti saugų kraujospūdžio gydymo būdą nėštumo laikotarpiu.
Jei anksčiau patyrėte placentos atšokimą, labai svarbu, kad apie tai žinotų jus prižiūrintis gydytojas - taip bus galima užtikrinti ypatingą stebėseną viso nėštumo metu. Jei moteris turi neigiamą faktorių (Rh-), suleidžiamas anti-D imunoglobulinas, siekiant išvengti serologinio (rezus) konflikto.


