Vaikų saugumas automobiliuose yra itin svarbus aspektas, kurio tėvai ir globėjai neturėtų pamiršti. Vienas dažniausių klausimų, susijusių su vaikų vežimu automobiliuose, yra: nuo kelių metų vaikai gali sėdėti priekinėje automobilio sėdynėje? Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, galioja tam tikros taisyklės ir rekomendacijos, skirtos užtikrinti vaikų saugumą kelyje.
Vaikų Saugumo Taisyklės ir Rekomendacijos
Įvairių organizacijų duomenimis, maždaug 2/3 kūdikių ir vaikų automobilinėmis kėdutėmis vežami netinkamai ir nesaugiai. Tėvams svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tai, jog kūdikis sodinamas į specialią kėdutę, savaime dar negarantuoja saugumo. Pavyzdžiui, nemažai tėvų netinkamai suveržia diržus, kūdikiai netinkamai prisegami ir pan.
Visus vaikus iki 135 cm ūgio privaloma vežti automobilinėje kėdutėje. Anksčiau pagal kelių eismo taisykles vaikai nuo gimimo iki 12 metų arba iki 150 cm ūgio turėjo būti vežami specialioje vaikiškoje kėdutėje. Visgi, įgyvendinant Europos Sąjungos vaikų vežimo motorinėmis transporto priemonėmis taisykles, amžiaus kriterijus buvo panaikintas, paliekant tik ūgio reikalavimus. Taigi, dabar mažasis keliautojas, kurio ūgis mažesnis nei 135 cm, turi būti vežamas automobilio kėdutėje arba apsaugos sistemoje, neatsižvelgiant į jo amžių.
Kūdikius ir vaikus kuo įmanoma ilgiau rekomenduojama vežti prieš važiavimo kryptį. Vežant įprastai dėl priekinio smūgio kaklas negali išlaikyti galvos (ji sudaro net 25 proc. bendro kūdikio kūno svorio). Prieš važiavimo kryptį vaikus rekomenduojama vežti bent iki 12-15 mėn.
Kada Galima Sėsti į Priekį?
Į priekį galima sodinti net ir kūdikį, tačiau tam yra specialūs reikalavimai: turi būti atjungtos oro pagalvės, kūdikis turi sėdėti nugara į priekį. Važiuojant 70 km/h greičiu nuo smūgio oro pagalvė išsiskleidžia per 0,03 sekundės maždaug 250 km/h greičiu. Toks smūgis kūdikiui, kuris pats nelaiko galvos, deja, bet gali būti mirtinas.
Vaikai, kurių ūgis yra 135 cm arba didesnis, gali sėdėti priekinėje sėdynėje naudojant įprastą automobilio saugos diržą. Tačiau, nors teisiškai tai leidžiama, vis tiek rekomenduojama atsižvelgti į vaiko amžių ir gebėjimą tinkamai naudotis saugos diržu. Daugelis saugos ekspertų rekomenduoja, kad vaikai sėdėtų galinėje automobilio sėdynėje iki 12 metų.
Oro pagalvės: Jei vaikas yra vežamas priekinėje sėdynėje, kurioje yra įrengta oro pagalvė, svarbu ją atjungti, jei naudojama vaiko saugos kėdutė su atlošu, montuojama atgal. Oro pagalvės yra skirtos apsaugoti suaugusiuosius, todėl jos gali būti pavojingos vaikams, ypač mažesniems. Patikrinkite saugos diržų pritaikymą: Jei vaikas yra pakankamai didelis, kad sėdėtų be kėdutės, užtikrinkite, kad saugos diržai būtų tinkamai pritaikyti.
Automobilinės Kėdutės: Svarbiausios Savybės ir Rekomendacijos
Renkantis vaikui automobilinę kėdutę, reikia žinoti kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų ( kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai.
V. Gorytė-Jönsson pažymi, kad kalbant apie vaikų saugumą automobilyje būtent Švedija yra lyderiaujanti šalis visame pasaulyje. „Daug švedų tyrėjų ir skirtingų institucijų aktyviai dirba šioje srityje. Taigi džiaugiuosi, kad ir pati galėjau mokytis iš stipriausių šioje srityje“, - sako ji.
Pagrindinė nuoširdi mano rekomendacija renkantis kėdutę - žiūrėti, kad ją galėtumėte naudoti kaip įmanoma ilgiau veidu į automobilio galą nusuktoje pozicijoje, nes tai yra stipriai saugesnis keliavimo būdas vaikams. Tiesa pasakius, net ir mes, suaugusieji, išvengtume nemažai traumų, jei tik patys galėtume taip keliauti. Vaikų galvytės yra neproporcingai didelės viso kūno atžvilgiu, o kaklo raumenys dar nesutvirtėję. Priekinio susidūrimo metu, kuris yra dažniausiai pasitaikantis susidūrimas, veidu į priekį sėdinčio vaiko kaklui, galvytei ir pečių sričiai būtent ir tektų atlaikyti visą apkrovą, o tuo metu atbulomis sėdinčiame vaike šios apkrovos pasiskirstytų per didesnį plotą, be to, autokėdutės nugarėlė sugertų nemažą dalį tos jėgos.
Taip pat verta rinktis kėdutes atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.
Antroji svarbi savybė - patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute.
Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t. y. galimybė transformuoti kėdutę, pagal greitai augančio vaiko besikeičiantį kūną. Tai įmanoma jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, kad nereiktų nuolat pirkti naujos.
Dažniausios Klaidos ir Patarimai
Viena didžiausių klaidų - stori, pūsti žieminiai lauko drabužiai ir saugumas automobilyje nedraugauja. Žieminės striukės ir kombinezonai mus apgauna. Atrodo, užsegėme diržus, juos priveržėme, kiek tik galėjome, o realybėje diržai yra gerokai per laisvi ir net staigaus stabdymo metu vaikas turės gerokai didesnį judėjimo atstumą, kol kūnas bus sugautas diržų, jei bus sugautas.
Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad beveik kas antras vaikas kėdutėje sėdi su per laisvais diržus. Diržus būtina suveržti kuo tvirčiau. Kaip žinoti, ar diržai per laisvi? Yra būdas labai lengvai tai patikrinti: jei tarp vaiko krūtinės ir kėdutės diržų jums telpa daugiau nei vienas, du pirštai, vadinasi, diržus dar reikia veržti.
Kita gana dažnai pasikartojanti klaida - neteisingai nureguliuota galvos atrama ir diržų aukštis. Vaikui augant, reikia vis pareguliuoti ir autokėdutę. Diržai turėtų prasidėti ties vaiko petukais.
Trečia naudojimo klaida - gerokai per anksti veidu į automobilio priekį atsukti vaikai. Mūsų europinis I-Size reglamentas, nurodo, kad vaikai atbulomis privalo keliauti bent iki 15 mėn, tačiau labai dažnai galime pamatyti dar metukų neturinčius vaikus, jau sėdinčius veidu „į pasaulį“.
How to install the Juju Safe Rider car seat
Trumpų kelionių metu tėvai kūdikius ir vaikus į kėdutes sodina ne tik neprisegtus, bet ir su viršutiniais drabužiais - kombinezonais, striukėmis. Kartais vaikai jose sėdi net su kuprinėmis. Staigiai stabdant arba susidūrimo metu visi ant sėdynių ar bagažinės dangčio palikti daiktai į saloną skrenda su didžiule jėga, tad taip pat gali sužeisti kūdikį arba vaiką.
Automobilinės kėdutės turi galiojimo laiką, kuris yra nurodomas ant kėdutės priklijuotame lipduke arba pridėtoje instrukcijoje. Kartais važiuojant nedideliu greičiu ir nedidelius atstumus gali kilti pagunda vaiką vežti neįsodinus į autokėdutę (tiesiog greitai prisegant diržu, kitam artimajam ant kelių ir pan.).
Saugiausia Vieta Automobilyje
Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės, nors vežti jį ant priekinės sėdynės taip pat yra teisėta, tačiau tokio vežimo saugumas yra ginčytinas. Pagrindinė to priežastis yra oro pagalvė - nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi vaikas sėdi, oro pagalvės suveikimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Eismo saugumo ekspertai vieningai sutaria, kad kūdikį daug saugiau vežti ant galinės sėdynės. Ilgą laiką buvo teigiama, kad saugiausia vieta yra už vairuotojo, nes vairuotojas susidūrimo atveju nevalingai gelbsti savo gyvybę, tad iškilus pavojui kelyje, automatiškai pasuks transporto priemonę taip, kad patirtų kuo mažiau sužalojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad tai klaidingas įsitikinimas: statistiniai duomenys rodo, kad šoniniai smūgiai dažniau tenka kairei, o ne dešinei automobilio pusei.
Remiantis šiuo įsitikinimu, geriausia vieta saugumo požiūriu yra vaiko kėdutę įrengti galinės sėdynės viduryje. Ši vieta yra toliau nuo aktyvių šoninio smūgio oro pagalvių, tad vaikas bus apsaugotas ir nuo jų smūgių. Tai įmanoma, jei automobilyje įrengti trijų taškų saugos diržai arba ISOFIX tvirtinimo įtaisai.
Pakankamai saugus sprendimas vaikui, be to kartu ir patogus tėvams - tvirtinti kėdutę už keleivio sėdynės - lengviau pasieksite vaiką bei turėsite gerą kontaktą su juo, kai transporto priemonė stovi.
Labai svarbu, kad kėdutė lygiai priglustų prie galinės automobilio sėdynės. Tarp automobilio sėdynės ir kėdutės neturi būti jokio tarpo, nes vaiko kėdutė nebus pakankamai stabili. Rekomenduojamas pritvirtintos kėdutės laisvumas - ne daugiau kaip 2 cm. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas.
Kūdikių kėdutės - lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Priekinę keleivio sėdynę rekomenduojama naudoti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ant galinių sėdynių jau sėdi kiti vaikai.
Vaiko Kėdutė - Ne Rekomendacija, Bet Prievolė
Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas. Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje. Automobilinė kėdutė yra bet kurios transporto priemonės, kurioje bus vežamas vaikas, privaloma įranga.
Taisyklės aiškiai sako, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, nesvarbu kokio jie amžiaus, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
| Grupė | Svoris |
|---|---|
| 0 | Mažiau nei 10 kg |
| 0+ | Mažiau nei 13 kg |
| I | Nuo 9 iki 18 kg |
| II | Nuo 15 iki 25 kg |
| III | Nuo 22 iki 36 kg |
Taigi neužtenka vien fakto, kad automobilyje yra vaikui skirta kėdutė - ji turi būti parinkta pagal vaiko masę, ūgį. Be to reikalaujama, kad kėdutės būtų sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles. Už tai atsako vairuotojas, todėl vaiko vežimas vaikiškoje kėdutėje yra ne tik vaiko saugumo užtikrinimo klausimas, bet ir teisinė prievolė.
Saugos diržą automobilyje turi segėti visi, nes kitaip vaikai neįgis gerų įpročių - niekada nepamirškite, kad tėvai yra geriausias pavyzdys savo vaikams, tad visada užsisekite saugos diržą, visada sodinkite vaiką į jam skirtą kėdutę. Jei vaikai nuo mažens mokosi saugaus eismo taisyklių, jos natūraliai tampa įpročiu.
