Vanduo yra gyvybiškai svarbus organizmui, tačiau klausimas, nuo kada kūdikiui galima pradėti duoti papildomo vandens, kelia daug diskusijų tarp tėvų ir specialistų. Svarbu suprasti, kad iki tam tikro amžiaus pagrindinis skysčių šaltinis kūdikiui yra motinos pienas arba pieno mišinys.
Kūdikiai iki 6 mėnesių: tik motinos pienas arba mišinys
Išimtinai žindomiems kūdikiams pirmuosius 6 mėnesius visiškai pakanka to vandens, kuris yra mamos piene. Motinos pieną beveik 90 procentų sudaro vanduo, todėl kūdikis gauna skysčių tiek, kiek jam reikia. Tai patvirtina ir Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO), kuri teigia, kad kūdikiui iki pusės metų jokių papildomų gėrimų nereikia. Net ir labai karštomis dienomis, jei kūdikis žindomas pagal poreikį, jis gauna pakankamai skysčių per motinos pieną. Moksliniai tyrimai, nagrinėję žindomų kūdikių poreikį vandeniui įvairiose klimato zonose, patvirtino, kad net esant aukštai temperatūrai ir santykinei drėgmei, papildomo vandens poreikis nėra būtinas.
Nors Lietuva nėra karšto klimato zona, vasaromis vis dažniau pasitaiko karštų dienų, kurių metu kyla abejonių dėl pakankamo vandens kiekio. Tačiau net ir karščiausiame klimate išimtinai žindomi kūdikiai gauna pakankamai skysčių tik iš motinos pieno. Jeigu kūdikiui duodamas vanduo, jis užpildo skrandį ir kuriam laikui nuslopina alkio jausmą, todėl kūdikis gali būti mažiau linkęs žįsti krūtį. Vanduo neturi kalorijų, todėl kūdikis neturi iš ko augti.
Naujagimiams, gimusiems karštu metu, pirmomis dienomis visiškai pakanka vandens iš priešpienio. Vandens davimas naujagimystės laikotarpyje gali padidinti naujagimių geltą, trukdyti priaugti svorio ir dėl šių priežasčių gali tekti ilgiau užtrukti ligoninėje. Žindymo medicinos akademija teigia, kad papildai pirmomis naujagimio dienomis trukdo normaliam dažnam žindymui, o papildai vandens ar gliukozės vandens pavidalu didina riziką naujagimiui turėti padidėjusį bilirubino kiekį, didesnį svorio netekimą, ilgesnį buvimą ligoninėje bei vandens intoksikaciją.
Amerikos pediatrų akademija taip pat rekomenduoja, kad mamos pienu maitinamiems naujagimiams neturėtų būti duodami jokie papildai, įskaitant vandenį ar gliukozės vandenį, nebent yra medicininis poreikis ir gydytojo nurodymas.
Kūdikiams, gaunantiems vandens, mažiau nori žįsti. Per didelis kiekis vandens gali trukdyti žindymui, nes vanduo užpildo kūdikio skrandį ir kūdikis nebenori žįsti arba nori žįsti mažiau.
Kūdikiai, maitinami mišinukais: Jų sudedamosios dalys yra įvairios, todėl vanduo tokiems mažyliams yra būtinas. Motinos pienas arba pieno mišinys ir toliau išliks pagrindinis gėrimas iki pat pirmojo gimtadienio.
Nuo 6 mėnesių: vanduo kaip papildymas
Kai kūdikiui pradedama duoti papildomo tiršto arba kieto maisto, maždaug nuo 4,5-6 mėnesių, atsiranda papildomo vandens poreikis. Nuo 6 mėnesių, kai kūdikį jau pradėsite primaitinti kietu maistu, kasdien po valgio jam galima duoti atsigerti iki 50-100 ml vandens. Valgymo metu kūdikiui vanduo tiesiog pasiūlomas, o jis pats sprendžia, ar nori gerti. Vyresniems kūdikiams ir vaikams tęskite žindymą ir siūlykite vandenį su saiku. Mamos pienas duoda pakankamai daug skysčių, todėl vyresni kūdikiai ir vaikai, kurie yra žindomi be apribojimų, gauna skysčių tiek, kiek jiems reikia.
Sulaukę 4-6 mėnesių kūdikiai gali pamėginti vandens gėrimą iš atviro puodelio. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo 6 mėnesių amžiaus kūdikiams, pradedant primaitinimą, būtų siūloma atsigerti vandens.
Vandens kokybė ir paruošimas
Vanduo yra ypač svarbus kasdieniame vaikų racione. Jis padeda reguliuoti ir kūno temperatūrą. Vanduo iš čiaupo, kuris Lietuvoje yra tikrai kokybiškas, yra bene plačiausiai prieinamas ir saugus vartoti. Tačiau „iš krano“ vandenį gali gerti sveiki suaugę žmonės. Kūdikių ir mažų vaikų mitybai toks vanduo ne visada tinkamas. Juk artezinių gręžinių vanduo, net jei jis ir labai kokybiškas, į namus atiteka vamzdynais.
Šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir nėščiosios gali nemokamai išsitirti šulinių vandenį. Šulinių ar individualių gręžinių vandens kokybė turėtų būti nuolat tikrinama specialiose laboratorijose. Kūdikių maistui ruošti vanduo iš šulinio gali netikti dėl biologinių teršalų, ypač jei netoliese yra gyvūnų ar paukščių laikymo vietos. Paprastų buitiškų vandens valymo būdų gali nepakakti, nes virinant vandenį sunaikinamos ligas sukeliančios bakterijos, kirmėlių kiauinėliai, tačiau cheminių medžiagų virinimas nepašalina. O jos mažam vaikui gali būti labai kenksmingos, ypač nitratai, kurių neįmanoma pastebėti plika akimi.
Buitiniai filtrai nepašalina iš vandens bakterijų. Šie filtrai skirti tik juslinėms vandens savybėms pagerinti: sulaiko geležies perteklių, sugeria nemalonius kvapus, vandenį minkština.
Pirkdami vandenį kūdikio mitybai, atkreipkite dėmesį į galiojimo datą. Jei vanduo galioja 2 ir daugiau metų, vadinasi, jis dezinfekuotas - „negyvas“ vanduo, praradęs didžiąją dalį savo teigiamų savybių. Paprastai ilgai galioja importuoti vandenys, o lietuviški - trumpiau. Ant kūdikio mitybai tinkamo vandens etiketės turi būti nurodyta, kad jis tinka būtent kūdikiams ir mažiems vaikams. Kūdikio maistui gaminti netinka ir didelės mineralizacijos vanduo. Tai vargintų ne tik mažylio virškinimo sistemą, kepenis ir inkstus, bet ir išderintų medžiagų apykaitą kiekvienoje kūno ląstelėje.
Vandens poreikis vyresniems vaikams
Kaip ir suaugusieji, vaikai turi gerti pakankamai vandens: tik taip organizmas gebės tinkamai funkcionuoti. Vaikui sergant skysčių reikia kur kas daugiau, nes jų netenkama karščiuojant, vemiant, viduriuojant, tad pasistenkite, kad vaikas suvartotų maždaug pusantro karto daugiau vandens nei įprastai. Pavyzdžiui, 1 m. vaikui rekomenduojamas vienas 240 ml talpos vandens puodelis, 2 m. vaikui - 2 puodeliai, ir t. t., iki kol pasiekiamas maksimalus kiekis - 8 puodeliai po 240 ml per dieną (8 m. ir vyresniems vaikams, paaugliams).
Vanduo padeda reguliuoti ir kūno temperatūrą. Kūnui perkaitus (pavyzdžiui, karštą vasaros dieną ar po intensyvesnės treniruotės) smegenys siunčia signalus liaukoms gaminti prakaitą. Vaikai turi polinkį greitai dehidratuoti, tad būtina jiems užtikrinti pakankamą skysčių kiekį.
Nors įvairios gertuvėlės gali būti patogios kelionėse ir namuose, nes neleidžia vandeniui išsilieti, gerti iš jų, ypatingai nepratekančių, irgi reikia išmokti. Dauguma kūdikių lengviausiai išmoksta gerti iš paprasto atviro puodelio ar per šiaudelį.
