Kūdikio kalbos raidos etapas prasideda nuo gimimo, kai verksmas yra pagrindinis bendravimo būdas. Suaugusieji reaguoja į vaiko verkimą kaip į pagalbos šauksmą, o iš intonacijos supranta jo poreikius: ar vaikas alkanas, šlapias, ar tiesiog nori bendrauti. Labai svarbu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaiką kalbinti, jam deklamuoti eilėraščius, dainuoti lopšines. Svarbu, kad vaikas girdėtų taisyklingą, įvairiausių intonacijų kalbą.
Nors kūdikis dar nesupranta, kas jam kalbama, jis jau įsiklauso į kalbą ir pradeda vograuti. Po poros mėnesių kūdikis pradeda tarti gomurinius garsus: kh, ag, gh, ch. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e). Įdomu tai, kad viso pasaulio vaikai iš pradžių taria tuos pačius garsus: a, e, o, vėliau - m, d, b, n, v ir t. Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna garsų: a-ba-ga-ba, ba-ga-ja, tei-di-di, a-va-ba. Tai jau vadinamasis čiauškėjimas.
Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti garsus. Kad pradėtų mėgdžioti, jis turi gerai girdėti mėgdžiotinus garsus, gerai įsiklausyti į jų tarimą. Pasistenkite rengiant, migdant, valgydinant mažylį tarti tuos pačius žodžius - aiškiai ir lėtai. Dažnai girdimus žodžius, kūdikis pradeda sieti su jam rodomu daiktu ar veiksmu. Labai svarbu, kad kūdikis galėtų stebėti suaugusiojo lūpų judesius. Mėgdžiojimas paįvairina vaiko kalbinę patirtį.
Antrąjį pusmetį kūdikis aktyviau bendrauja su suaugusiais, plečiasi jo veiklos ir pažinimo galimybės. Sėdėdamas mažylis gali daugiau matyti, atlikti įvairesnius veiksmus su žaislais. Kūno padėties pasikeitimas, dantų atsiradimas, maisto kramtymas, sudaro sąlygas sudėtingesnių garsų tarimui. Taigi kūdikio kalbos raida glaudžiai susijusi su jo motoriniu aktyvumu, fiziniu ir psichiniu vystymusi.
Kalbos raidos etapai
| Amžius | Kalbos raidos etapai |
|---|---|
| 2 - 3 mėn. | Vogravimas, gugavimas, garsai iš balsių |
| 4 - 6 mėn. | Čiauškėjimas/gugavimas, priebalsiai/balsiai |
| 9-10 mėn. | Čiauškėjimas, gimtosios kalbos garsai |
| 12 mėn. | Taria pavienius žodžius |
| 12-18 mėn. | Vartoja žodžių, gestų derinius ir įvairias intonacijas |
| 18-24 mėn. | Vartoja 2 žodžių sakinukus. Plečiasi žodynas |
Pirmieji mažylio ištarti žodžiai paprastai yra sudaryti čiauškant iš dažniausiai kartojamų garsų. Žodžius kūdikis gali pradėti tarti 10 - 11 mėnesį, nors kai kurie jau taria ir 8 - 10 mėn. Čiauškėdamas vaikas gali kreiptis į artimuosius (“mama”, “tete”), išreikšti savo norus (“do” - duok, “nio” - noriu, “ate”) ir poreikius (“am am” - valgyti ) ir t.t. Daugėja suprantamų žodžių ir vaikas jau gali parodyti šeimos narius, kūno ir veido dalis (kur akys? kur kojytė?), kasdieninės aplinkos daiktus (lempa, kėdė, batai). Baigdamas pirmuosius metus vaikas žino apie 30 (ir daugiau), dažniausiai girdimų žodžių, pažįsta paveikslėlyje nupieštus daiktus.
Kai kurie vienerių metų amžiaus vaikai dar visiškai nekalba, o kiti savo žodyne turi gana daug žodžių, tačiau žodyno dydis nėra svarbiausias kalbos mokymosi rodiklis. Esmė yra gebėjimas bendrauti. Pirmasis „mama“ yra vienas saldžiausių mažylio pasiekimų. Visai realu, kad žodį „mama“ (ar kažką labai panašaus) išgirsite, kai kūdikiui bus 4-5 mėnesiai. Nenorime jūsų nuvilti, bet, tokio amžiaus kūdikis dar nei šių, nei kitų garsų su mama nesieja. Tikėtina, kad sulaukęs džiaugsmingos tėvų reakcijos, šį garsų junginį jis kartos vėl ir vėl.
Tačiau sąmoningai ištarti žodį „mama“, žiūrint į savo mamą ar stengiantis atkreipti jos dėmesį, t.y. įvardinkite mamą. Bendraujant su kūdikiu įvardinkite, kas yra mama ir pasakokite, ką mama daro. Pavyzdžiui, „Mama pakeis tau sauskelnes“, „Mama tave laiko ant rankų“, „Mama geria vandenį. Žaiskite „Ku-kū! Kur mama?“. Pasislėpkite už baldų ar paprasčiausiui užsidenkite veidą delnais arba audinio skiaute ir sakykite „Kur dingo mama?“, o vėl „atsiradus“ džiaugsmingai prisistatykite „Ku-kū! Skaitykite knygeles. Žiūrėkite nuotraukas. Susieti žodelį „mama“ su savo mama kūdikiui gali padėti nuotraukų vartymas. Dainuokite daineles ir lopšines, skaitykite eilėraščius. Palaikykite „pokalbį“. Žodžius pakartokite taisyklingai. Kūdikiui pradėjus tarti pirmuosius žodelius, juos pakartokite taisyklinga forma. Džiaukitės pasiekimais.
Kalbos raida yra labai individuali ir visiškai normalu, kad kai kurie kūdikiai žodelius ima tarti šiek tiek vėliau nei bendraamžiai, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su specialistais, jeigu 12-15 mėn. kūdikis visai nereaguoja į aplinkos garsus bei sakomus žodžius. Tėvams ir artimiesiems reikia nuolat kalbinti mažylį. Jei paklausite vienerių metų vaiką, kur yra kamuoliukas, jis ir parodys, kur jis yra. Bet dar negalės pasakyti, „čia yra kamuoliukas“. O vėliau ir pats pasakys „čia miau miau“, „čia au au“. Vienerių metų vaikas pradeda tarti pirmuosius žodžius, pusantrų metų turi apie 50 žodžių žodyną. Dvejų metų vaikai jau pradeda jungti kelis žodžius, pavyzdžiui: „Noriu niam niam“, „Duok au au“ ir pan.
Nuo 4-6 mėnesių kūdikiai jau ima suvokti kalbą, t.y. maždaug 5-6 mėn. Augantis kūdikis guguoja vis įmantriau ir eksperimentuoja su balso skleidžiamais garsais - jau galite tikėtis ir dviskiemenių „žodžių“ - ma-ma ar te-te būna vieni pirmųjų. 8-12 mėn. Kūdikis tikrai supranta bent keletą pačių paprasčiausių žodžių - ypač tų, kurie lengvai susiejami su konkrečiais, kasdien matomais objektais ar pasikartojančiais veiksmais. Šio amžiaus kūdikiai jau pakankamai aiškiai supranta ir draudimo bei žodelio „ne“ prasmę. Išgirdęs „ne“ kūdikis ne tik suklūsta, bet ir pasižiūri į suaugusįjį liaunasi daręs, kas jam uždrausta. 8-12 mėnesių amžiaus arba šiek tiek vyresni kūdikiai jau ima sąmoningai kreiptis į mamą, tėtę ir kitus jam svarbiausius žmones.
Nuo 1 metų. Vienerių metų ir vyresni mažyliai supranta daugelio žodžių prasmę ir patys taria bent kelis nesudėtingus žodžius. Kūdikiai iki 1,5 m. Kūdikiai bendravimui aktyviai naudoja ne tik pirmuosius žodelius, bet ir kūno kalbą. Pasakokite kūdikiui apie tai, ką darote (pavyzdžiui, „dabar mama plauna grindis, kad galėtum ant jų sėdėti ir žaisti“) ir kur einate, įvardinkite, ką matote pro langą ir t.t. Papildykite kūdikio tariamus garsus. Pavyzdžiui, jei jis ištaria žodį „mama“, jūs atsakykite: „Mama grįžo“ arba „Mama čia, šalia tavęs; o kur jos mylimas kūdikėlis?
Per pirmuosius dvejus vaiko vystymosi metus susiformuoja ekspresyvi kalba. Vaikas kalbos garsais, ženklais ir simboliais sugeba perteikti žodinę prasmę. Vėliau kūdikio kalboje atsiranda pavieniai žodžiai, virstantys sakiniais.
Iki 1960 - ųjų metų mokslininkai manė, kad kūdikiai iki vienerių metų neturi beveik jokių ypatingų sugebėjimų. Manyta, kad vaikas gali atskirti tik foną nuo objektų. Kiek vėliau kūdikius imta tyrinėti ir buvo nustatyta, kad vaikai sugeba daug daugiau, nei buvo tikėtasi.
Nors pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikas atrodo labai gležnas, o atsiranda ir manančių, kad šiuo periodu jis tik valgo bei miega, tačiau kūdikių raidos specialistai pataria atidžiai stebėti vaiko reakcijas, stimulus į aplinką, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis tiek fiziškai, tiek emociškai.
Kūdikio kalbos raidos etapas prasideda riksmu (verkimu). Suaugusieji į vaiko verkimą reaguoja kaip į pagalbos šauksmą. Iš rėkimo intonacijos mamos supranta, kas nutiko: vaikas alkanas, šlapias ar tiesiog nori bendrauti. Labai svarbu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaiką kalbinti, jam deklamuoti eilėraščius, dainuoti lopšines. Svarbu, kad vaikas girdėtų taisyklingą, įvairiausių intonacijų kalbą. Kūdikis dar nesupranta, kas jam kalbama, bet jau įsiklauso į kalbą ir pradeda vograuti.
Po poros mėnesių kūdikis pradeda tarti gomurinius garsus: kh, ag, gh, ch. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e). Įdomu tai, kad viso pasaulio vaikai iš pradžių taria tuos pačius garsus: a, e, o, vėliau - m, d, b, n, v ir t. Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna garsų: a-ba-ga-ba, ba-ga-ja, tei-di-di, a-va-ba. Tai jau vadinamasis čiauškėjimas.
Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti garsus. Kad pradėtų mėgdžioti, jis turi gerai girdėti mėgdžiotinus garsus, gerai įsiklausyti į jų tarimą. Pasistenkite rengiant, migdant, valgydinant mažylį tarti tuos pačius žodžius - aiškiai ir lėtai. Dažnai girdimus žodžius, kūdikis pradeda sieti su jam rodomu daiktu ar veiksmu. Labai svarbu, kad kūdikis galėtų stebėti suaugusiojo lūpų judesius. Mėgdžiojimas paįvairina vaiko kalbinę patirtį.
Antrąjį pusmetį kūdikis aktyviau bendrauja su suaugusiais, plečiasi jo veiklos ir pažinimo galimybės. Sėdėdamas mažylis gali daugiau matyti, atlikti įvairesnius veiksmus su žaislais. Kūno padėties pasikeitimas, dantų atsiradimas, maisto kramtymas, sudaro sąlygas sudėtingesnių garsų tarimui. Taigi kūdikio kalbos raida glaudžiai susijusi su jo motoriniu aktyvumu, fiziniu ir psichiniu vystymusi.
