Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių. Vienas iš dažniausių, su kuriais susiduria būsimos mamos, yra rankų ir kojų tinimas. Nors dažnai tai yra normali nėštumo būsena, kartais ji gali signalizuoti ir apie rimtesnes problemas. Svarbu suprasti šio simptomo priežastis ir žinoti, kaip su juo kovoti.
Kodėl tinsta kojos ir rankos nėštumo metu?
Nėštumo metu organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali lemti tinimą:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizmas gamina daugiau progesterono, kuris gali sukelti skysčių susilaikymą audiniuose.
- Didėjantis kraujo tūris: Kūdikio vystymuisi reikalingas papildomas kraujo kiekis, kuris gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą kraujagyslėse ir skatinti tinimą.
- Didėjantis gimdos spaudimas: Auganti gimda spaudžia kraujagysles dubens srityje, o tai gali sulėtinti kraujo tekėjimą iš kojų į širdį, todėl skysčiai kaupiasi apatinėse galūnėse.
- Gravitacija: Dėl ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo kraujas ir skysčiai gali kauptis kojose, sukeldami tinimą.
- Padidėjęs svoris ir kūno masės pokyčiai: Nėštumo metu padidėjusi kūno masė taip pat gali prisidėti prie tinimo.
- Mažesnis moters judrumas: Nėštumo metu sumažėjęs fizinis aktyvumas gali sulėtinti kraujotaką.
Dažnai tinimai yra normali, nėštumui būdinga būsena. Normalu, jeigu dėl nėštumo metu vykstančių pokyčių kiek patinsta kojų ir rankų pirštai, pėdos, čiurnos, blauzdos. Svarbu tai, kad „normalūs“ patinimai nėra nuolatiniai, t.y. jie paprastai sumažėja pailsėjus ar pakėlus kojas.
Taip pat, nėštumo metu padidėja kraujo tūris organizme, mažėja kraujagyslių pasipriešinimas, todėl lengviau prasiskverbia skysčiai į minkštuosius audinius, ką ir matome kaip tinimą. Kaip stipriai tai pasireiškia, yra labai individualu, priklauso nuo gretutinių ligų, antsvorio prieš nėštumą.
Dauguma moterų pirmuosius venų varikozės simptomus pastebi būtent nėštumo metu. Venų varikozė - tai dažniausiai sutinkama lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kai kraujui tampa sunkiau grįžti į širdį. Nėštumo metu venų varikozės rizika ypatingai išauga dėl kelių priežasčių: padidėjusio spaudimo dubens srityje; dėl tam tikrų hormonų svyravimo pakitusių venų sienelių elastingumo; dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme; dėl padidėjusios kūno masės; dėl mažesnio moters judrumo.
Dažnai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
Taip pat, nėštumo metu dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė. Odos jautrumas nėštumo metu taip pat padidėja, oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.). Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS. Taip pat, apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Kada tinimas gali kelti nerimą?
Nors tinimas dažniausiai yra normalus nėštumo simptomas, kartais jis gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas. Ypač nerimauti reikėtų, jei tinimas yra staigus, stiprus, pasireiškia ne tik kojose, bet ir rankose ar veide, arba jei jis neišnyksta pailsėjus. Šie simptomai gali būti susiję su preeklampsija - pavojinga nėščiųjų būkle, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka.
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais. Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini.
Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą. Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių.
Taip pat, staiga sutinusi viena koja, lydima buko skausmo, dažniausiai pasireiškiančio blauzdoje, taip pat tempimo jausmo, odos pamėlynavimo, gali signalizuoti apie giliųjų venų trombozę, kuri yra pavojinga būklė. Tokiais atvejais derėtų nedelsiant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar vykti į priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
Kaip sumažinti kojų ir rankų tinimą nėštumo metu?
Yra keletas veiksmingų būdų, kaip galite sumažinti kojų ir rankų tinimą bei palengvinti diskomfortą:
- Kelkite kojas aukščiau: Kai tik turite galimybę, sėdėkite ar gulėkite pakėlusi kojas aukščiau. Tai padeda kraujui grįžti į širdį ir mažina skysčių kaupimąsi. Gulėkite užkėlusi kojas ant pagalvės ar kito paaukštinimo.
- Venkite ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo: Jei dirbate sėdimą darbą, stenkitės reguliariai atsistoti, pasivaikščioti ir daryti tempimo pratimus. Jei tenka ilgai stovėti, pabandykite dažniau perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos. Venkite ilgai stovėti, sėdėti vienoje pozoje.
- Nešiokite patogius batus: Pasirinkite batus, kurie nespaudžia kojų ir yra patogūs. Avėkite batus su 4-5 cm aukščio pakulne, venkite šlepečių per pirštą, nes jos greičiau nutrina. Pirštai, pėdos, čiurnos stipriau patinsta, jeigu kojos pavargsta, jaučia didesnę atatranką, yra spaudžiamos ankštuose batuose.
- Dėvėkite kompresines kojines: Specialios kompresinės kojinės gali padėti pagerinti kraujo tekėjimą ir sumažinti tinimą. Jas reikėtų apsimauti ryte, prieš pradedant tinimui. Kojinės veikia profilaktiškai, o tai reiškia, jog jos neleidžia kojoms per dieną sutinti, todėl jas užsimauti reikia ryte, nusimauti prieš miegą. Dėl besikeičiančių kūno formų, nėštumo metu kartais prireikia kelių skirtingų kojinių dydžių. Pasikonsultuokite dėl kompresinių kojinių nešiojimo. Kompresinės kojinės padeda palaikyti normalią kraujo ir limfos apytaką kojose. Jos sumažina patinimus, nuovargį pėdose ir kojose, padeda išvengti nėštumo metu dažniau pasitaikančios venų varikozės. Kojines pirkite tik vaistinėje ar ortopedinių prekių parduotuvėje.
- Gerkite pakankamai vandens: Nors gali pasirodyti paradoksalu, pakankamas skysčių vartojimas padeda sumažinti tinimą, nes dehidratacija gali sukelti skysčių kaupimąsi. Nėščiai moteriai be gydytojo nurodymo jokiu būdu negalima riboti geriamo vandens kiekio ir per dieną reikėtų išgerti bent 1,5 - 2 litrus vandens.
- Venkite per daug sūraus maisto: Druska skatina skysčių susilaikymą organizme, todėl stenkitės mažinti druskos kiekį maiste. Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti apie 5 g druskos, nes joje esantys natris ir chloridas reikalingi normaliam skysčių balansui, raumenų ir nervinių impulsų veiklai, skrandžio sulčių susidarymui ir kt.
- Reguliariai judėkite: Lengvi pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar prenatalinė joga, padeda gerinti kraujotaką ir mažina kojų tinimą. Mankštinkitės. Išjudinti kojose susikaupusius skysčius, pagerinti kraujotaką ir limfotaką padeda judėjimas. Kuo daugiau judėkite - vaikščiokite, lankykite nėščiųjų mankštą ir užsiėmimus baseine. Įsigykite didelį mankštos kamuolį, ant kurio pabalansuotumėte, kad ir žiūrėdama filmą. Stenkitės nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
- Masažas: Lengvas kojų masažas gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi ir pagerinti kraujotaką. Pamasažuokite kojas nuo čiurnų kildamos aukštyn.
- Subalansuota mityba: Vartokite daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerkite arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinkitės vandenį. Venkite maisto, nuo kurio užkietėja viduriai. Užtikrinkite normalų kalio kiekį. Kalis skatina druskų, o drauge su jomis ir vandens pertekliaus, pasišalinimą iš organizmo. Jeigu kamuoja dideli patinimai, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų su kaliu vartojimo.
- Venkite karščių: Nebūkite lauke per karščius.
- Ribokite kofeino vartojimą: Venkite arba labai sumažinkite kofeino turinčių gėrimų suvartojimą. Nedideli kofeino kiekiai veikia, kaip diuretikai, t.y. skatina šlapimo susidarymą ir jo išsiskyrimą iš organizmo.
- Nenaudokite diuretikų be gydytojo rekomendacijos: Negerkite šlapimą varančių arbatų, maisto papildų ar kitų preparatų, vaistų! Organizme kaupiantis skysčiams gydytojas gali paskirti įvairių diuretikų, tačiau nėštumo metu jie įprastai skiriami tik esant preeklampsijai.
Venų varikozės profilaktika nėštumo metu
Nėštumas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių venų varikozės išsivystymui. Tačiau, taikant tam tikras profilaktines priemones, galima sumažinti šios ligos riziką ir palengvinti jos simptomus.
Kojų venų varikozės profilaktika nėštumo metu apima:
- Reguliarų judėjimą ir mankštinimąsi.
- Patogios avalynės dėvėjimą.
- Kompresinių kojinių naudojimą.
- Kojų pakėlimą poilsio metu.
- Sveiką mitybą ir pakankamą skysčių vartojimą.
- Svorio kontrolę.
- Vengimą ilgai stovėti ar sėdėti.
Jei pastebėjote pirmuosius venų varikozės požymius, svarbu nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju kraujagyslių chirurgu. Jis atliks reikiamus tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą. Nėštumo metu venų varikozė dažniausiai gydoma konservatyviais metodais, tokiais kaip kompresinė terapija ir specialūs geliai. Chirurginis gydymas taikomas retai ir dažniausiai atliekamas po gimdymo.
7 namų gynimo priemonės nuo patinusių pėdų nėštumo metu
Asmeninė patirtis rodo, kad kompresinės kojinės ir kiti profilaktiniai metodai gali ženkliai palengvinti nėštumo metu patiriamą diskomfortą ir padėti išvengti rimtesnių problemų.
Jei liga yra pažengusi, gali prireikti ir intervencinio gydymo, pavyzdžiui, skleroterapijos ar lazerinių operacijų. Tačiau šios procedūros dažniausiai atliekamos po gimdymo.
Preeklampsija: pavojinga nėštumo komplikacija
Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, kuri reikalauja atidaus stebėjimo ir savalaikio gydymo, siekiant apsaugoti motinos ir vaisiaus sveikatą. Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip eklampsija ar HELLP sindromas.
Supratimas apie rizikos veiksnius, simptomus ir prevencines priemones leidžia moterims aktyviai rūpintis savo sveikata. Nors preeklampsija gali sukelti fizinį ir emocinį stresą, bendradarbiavimas su gydytojais, sveikas gyvenimo būdas ir artimųjų palaikymas padeda sumažinti jos poveikį ir užtikrinti saugų nėštumą.
