Kybartų mokyklų istorija yra ilga ir turtinga, prasidėjusi dar carinėje Rusijoje ir besitęsianti iki šių dienų. Šiandien Kybartuose veikiančios ugdymo įstaigos yra tiesioginės pirmųjų mokyklų, įkurtų XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, tęsėjos.
Pradžia carinėje Rusijoje
1861 m. per Kybartus nutiestas Kauno-Virbalio geležinkelis, sujungęs Rusiją ir Prūsiją, paskatino miesto ir jo gyventojų skaičiaus augimą. Jiems reikėjo mokyklos. Taigi, 1912 m. Kybartuose buvo įkurta caraičio Aleksejaus Virbalio berniukų gimnazija, kurioje buvo paruošiamoji, pirmoji ir antroji klasės, mokėsi 86 mokiniai. Tai buvo pirmoji mokykla Kybartuose, nors pavienių klasių mieste būta ir anksčiau. 1912-ieji oficialiai laikomi pirmosios Kybartų mokyklos įsteigimo metais.
Dar spaudos draudimo laikotarpiu Kybartų kaime veikė rusiška kaimiškoji triklasė mokykla su amatų skyriumi, stačiatikiai įsisteigė parapinę dviklasę mokyklą, žydai - savo religinę pradinę mokyklą (chederį), vokiečiai - Kybartų vienklasę pradinę mokyklą. Po spaudos draudimo panaikinimo Kybartų gyvenvietėje buvo įsteigta keletas privačių pradinių mokyklų. Visgi lietuviai savo mokyklos nei kaime, nei mieste tuo laiku neturėjo.
1912 m. rugsėjo 1 d. Kybartų mieste buvo atidaryta rusiška caraičio Aleksejaus Virbalio berniukų gimnazija. Gimnazija buvo įkurta naujai pastatytame vokiečio mėsininko Kelerto dviaukščiame name, kuris stovėjo tuometinėje Caro gatvėje, Nr. 76 (dabar tai J. Basanavičiaus gatvės namas, pažymėtas tuo pačiu 76 numeriu). Pirmaisiais mokslo metais gimnazijoje mokėsi 86 mokiniai. Tai buvo daugiausia Kybartų gyvenvietės rusų ir vokiečių valdininkų vaikai. Nepaisant to, kad 1912 m. įsteigta gimnazija buvo rusiška, ji suvaidino svarbų vaidmenį Kybartų miesto švietimo raidoje.
Tarpukario ir pokario metai
1919 m. „Žiburio“ draugija buvusioje Kybartų klebonijoje įkūrė vidurinę mokyklą, išaugusią į gimnaziją. Mokyklos direktoriumi paskirtas Juozas Prapuolenis. Kunigui Pijui Karaliui vadovaujant 1925 m. buvo pastatytas mūrinis gimnazijos pastatas. Fašistinės okupacijos metais mokyklos patalpas vokiečiai naudojo saviems reikalams, gimnazija buvo priversta glaustis nepritaikytose patalpose.
Po Antrojo pasaulinio karo gimnazijos pastatas dar ilgai stovėjo apgriuvęs. 1945 m. Kybartų vidurinė mokykla pradėjo veikti mažiau nukentėjusiame 1923 m. statytame raudonų plytų name. Anksčiau šiame pastate glaudėsi protestantų bažnyčia ir vidurinė mokykla, kurioje tebuvo keturios gimnazijos klasės. Pirmuoju Kybartų vidurinės mokyklos direktoriumi buvo paskirtas J. Norkus.
Kristijono Donelaičio vardo suteikimas ir mokyklos plėtra
Nuo 1960 m. pradėtos organizuoti pirmosios talkos išgelbėti Kristijono Donelaičio bažnytėlės liekanas, šventorių, poeto išvaikščiotus takus. Buvo galvojama, kad šventoriuje palaidotas ir pats K. Donelaitis. Artėjant 250-osioms jo gimimo metinėms, mokytojai tarp 4 ąžuolų įrengė simbolinį kapą, o mokytojas G. Mikutaitis pagamino kuklų paminklėlį. Už darbus, puoselėjant K. Donelaičio atminimą, meninę saviveiklą, estetinį mokinių auklėjimą 1964 m. Kybartų vidurinei mokyklai buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas.
1981 m. pastatytas mokyklos bendrabutis. Direktorius Juozas Jurkynas, atvykęs iš Virbalio vidurinės mokyklos, pradėjo mokyklos priestato projektavimo darbus.
Šiuolaikinė gimnazija
Per 110 metų ugdymo įstaiga ne kartą reorganizuota, o dabartinis gimnazijos statusas jai suteiktas 2004 m. Šiuo metu Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje žinias kremta apie 200 vaikų. Pastaruosius trejus metus mokinių skaičius išlieka panašus, tačiau anksčiau, maždaug prieš 20 metų, čia mokėsi net 560 vaikų.
Šiuo metu įstaigoje dirba 29 pedagogai. Daugeliui Vilkaviškio rajono mokyklų, kaip ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijai, trūksta pagalbos mokiniui specialistų ir informacinių technologijų specialisto.
Nepaisant visko, mokykla turi ir kuo pasidžiaugti. Bendruomenę džiugina nuolatiniai puikūs gimnazistų pasirodymai įvairiuose konkursuose bei olimpiadose. Pastaraisiais metais mokiniai gauna šimtukus valstybiniuose brandos egzaminuose. Mokykla žengia koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis.
Viena iš svarbiausių Kybartų mokyklos istorijos dalių yra ryšys su Kristijono Donelaičio atminimo puoselėjimu. Mokytojai ir mokiniai aktyviai dalyvavo tvarkant jo atminimo vietas, o mokykla, viena pirmųjų Lietuvoje, 1964 m. buvo pavadinta poeto vardu.
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos 100 laidos šimtadienis
2012 m. gegužės 4-5 d. minimos Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės ir poeto vardo suteikimo mokyklai 50-metis. 2016 m. rugsėjo 1 d. švenčiamas Mokyklos Kybartuose 105-metis. 2018 m. vasario 15 d. inicijuojama vaikų ir jaunimo akcija Kybartuose „Vienybės grandinė“. Švenčiamos Kristijono Donelaičio 305-osios gimimo metinės ir minimas poeto vardo suteikimo mokyklai 55-metis.
Kybartų mokyklos istorija - tai ne tik pastatų ir įstaigų kaitos istorija, bet ir ugdymo tradicijų, vertybių, bendruomenės istorija. Tai istorija apie žmones, kurie kūrė ir kuria švietimo erdvę Kybartuose, siekdami perduoti žinias ir ugdyti jaunąją kartą.
1932 m. Caro laikų ''medinuko'' istorija pasakoja Albinas Vaitkevičius, knygos „Kybartai. Lieponos-Širvintos parubežės vietovaldų istorinė apybraiža“ autorius. Namą 1880 m. pastatė Kybartų posado stačiatikių parapija. Jame 1980-85 m. gyveno pirmasis Kybartų parapijos šventikas M. Semenovskis. 1895-1914 m. jame gyveno dar du šventikai. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1914-1918 m., name gyveno vokiečių Kybartų orto komendantas. 1918 m. buvo atlikta detali namo inventorizacija. 1918 m. šiame name (ir dabartiniame klebonijos name) buvo įkurdinta ir iki 1924 m. veikė PIRMOJI LIETUVIŠKA KYBARTŲ MIESTO PRADINĖ MOKYKLA. 1924 m. mokyklą iškeldinus į Senapilės g. 31 (dabar - J. Basanavičiaus g., senos statybos namas šalia gaisrinės), namas atiteko Kybartų katalikų parapijai. Šiame name 1924-1940 m. laikotarpiu veikė Kybartų parapijos bibliotekėlė, glaudėsi katalikiškos visuomeninės organizacijos. 1941-1944 m. pietinį namo galą parapija buvo pavedusi Kybartų gimnazijai.
Labai liūdna ir graudu, kad užuot kabinę atminimo lentą ant namo Č. Darvino g. Lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ buvo įsteigtas 1975 m. ir teikė ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Vilkaviškio rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 1 d. potvarkiu Nr. Iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. įstaiga priklausė Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo skyriaus buhalterijai, o nuo 2004 m. 2004 m. gegužės 21 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B-TS-327 prie mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ buvo prijungtas Gudkaimio darželis-mokykla „Spindulėlis“. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. B-TS-133 Vilkaviškio r. Kybartų mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ pavadinimas pakeistas į Vilkaviškio r. lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Kybartų „Saulės“ progimnazijoje, pradinių klasių korpuso salėje (J. Basanavičiaus g.
Parodoje galima pamatyti, kaip šiandien atrodo tarpukariu veikusios pradinės mokyklos, gimnazijos, kuriose buvo išugdyta krašto šviesuomenė. Pastatų likimas - labai skirtingas. Nuotrauka, kurioje matyti apleistas pastatas Paežerių kaime (Pilviškių sen.), primena, jog dienas baigiančiame medinuke nuo 1892 m. Vilkaviškio žydų privatinė gimnazija 1919-1940 m. Ekspozicijoje galima pamatyti, kaip šiandien atrodo Keturvalakiuose esantis namas, kuriame 1918 m. Kybartiečiai atpažins pastatą, kuriame 1918 m. Į Kybartus atkeliavusi paroda - klubo „Fotokablys“ darbo rezultatas. Dar 2017 metais klubas užsibrėžė tikslą surinkti vaizdinę informaciją apie 1918 m. veikusias ir iki mūsų dienų išlikusias mokyklas, jas suskirstant į grupes pagal senųjų Vilniaus, Kauno, Suvalkijos gubernijų teritorijas. Iš kelių šimtų nuotraukų, kurias padarė idėjos entuziastai, eksponuoti atrinkta šimtas fotografijų. Įamžinti būtent senąsias mokyklas fotografai pasirinko įvertinę susiklosčiusią situaciją. „Jos nepelnytai užmirštos, nors tose mokyklose buvo išugdyta Lietuvos šviesuomenė, dėl jų mes turime savo kalbą, kultūrą, tapatumo suvokimą, kuris yra mūsų vidinės laisvės pamatas, - įsitikinę „Fotokablio“ entuziastai. Paroda, skirta Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmečiui, pirmąsyk buvo pristatyta 2018 m. vasario viduryje Valdovų rūmuose, vėliau palydėta į kelionę po Lietuvą. „Saulės“ progimnazijoje šis prasmingas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo akcentas bus eksponuojamas iki kito penktadienio. Vasario 11-18 d. Birutės KURTINAITIENĖS nuotr. Šaruno BARŠCIO nuotr.
tags: #vilkaviskio #rajono #kybartu #mokykla
