Nėra pasaulyje mylinčios mamos, kuri nebūtų šokinėjusi vidury nakties pasiklausyti, ar jos kūdikis miega, tiksliau, ar jis dar kvėpuoja. Kaip ir daugelis mažylių, jau mėnesio sulaukęs Jonas pamiegoti mėgsta. Labiau dieną, negu naktį. "Atrodo, jau antras vaikas ir viską žinau, bet tas budrumas vis tiek išlieka."
Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS), dar vadinamas mirtimi lopšyje, yra viena iš didžiausių kūdikių mirties priežasčių. Jis įvyksta kūdikiui miegant, o mokslininkai iki šiol neranda tikslių jo priežasčių. Anksčiau buvo manoma, kad mama ar tėtis prispaudžia savo kūnu mažylį ir jis uždūsta. Bet nauji tyrimai rodo, jei moteris yra sveika, nerūko, nevartoja narkotikų, alkoholio, nėra pervargusi, ji kaip tik šalia savo kūdikio geriau jį girdi ir reaguoja į jo kvėpavimo pokyčius. Pasirodo, tai dvigubai dažnesnė kūdikių mirties priežastis, nei visos kitos priežastys kartu sudėjus.
Žindymas yra natūralus būdas, apsaugantis naujagimį nuo daugybės rizikos veiksnių, ir viena iš jų - staigi kūdikių mirtis. Mat žįsdamas kūdikis su mamos pienu gauna medžiagų, kurios brandina jo smegenis ir tuo pačiu kvėpavimo centrą smegenyse. Žįsdamas kūdikis naktį dažniau keliasi, todėl neįminga taip stipriai, kad galėtų sustoti jo kvėpavimas.
Pasak akušerės, kai karštas oras kambaryje, naujagimiams dažniau sutrinka kvėpavimas, jis tampa nereguliarus, todėl tai gali būti viena priežasčių, kodėl gali nutikti staigi mirtis. A. Škudienė siūlo vengti naudoti mobiliąsias aukles, nes patiems tėvams sekti vaiko būklę yra žymiau patikimiau.
Supurtyto vaiko sindromas: pavojai ir prevencija
Visgi, dar pasitaiko atvejų, kai kūdikiai nukenčia nuo artimųjų. Viena iš didžiausių galimų traumų kūdikiui - supurtyto vaiko sindromas. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad tam, jog vaikas augtų sveikas ir guvus, tėvams ir šeimos artimiesiems labai svarbu suprasti kūdikio kūno jautrumą ir pažeidžiamumą. Pasitaiko, kad vaikai nukenčia dėl neatsargaus tėvų elgesio. Visgi dažniausiai vaikas sužalojamas, kai kantrybės pristigęs suaugęs žmogus verkiantį jį stipriau supurto.
„Diena iš dienos visą parą atsakant už mažą bejėgį žmogutį, normalu pavargti, gali stigti patirties auginant pirmąjį vaiką ar kantrybės - visada galima rasti išeitį - pasikalbėti su artimaisiais, paprašyti jų paramos, o gal kreiptis emocinio palaikymo į profesionalus. Vaiką auginantiems būtina pasirūpinti ir savimi, savo emocine būsena bei kokybišku poilsiu - visa tai dėl mažylio gerovės ir saugumo“, - sako krizę išgyvenančioms šeimoms padedanti vaiko teisių gynėja, psichologė Giedrė Starkevičiūtė.
Atsakyti už kūdikį galima tik pasirūpinus savimi
Kūdikiui reikalingi emociškai stiprūs ir nurimę tėvai, visada esantys šalia ir galintys juo pasirūpinti. Deja, dažnai, susitelkę į naujos reiklios gyvybės poreikius, apie save užmiršta mamos ar net abu tėvai, dėl to vaikui šalia jų gali tapti nepakankamai saugu. Pavyzdžiui, viena mama vaiko teisių gynėjams prisipažino, kad stipriai supurtė verkiantį naujagimį dėl to, kad buvo išsekusi emociškai, pervargusi. Kitas tėvas pasakojo, kad kelias naktis nemiegojo, vis kėlėsi prie verkiančio sūnaus ir miglotai prisimena, kada ir kaip netekęs kantrybės metė jį į lovytę.
Pasitaiko, kad kūdikis sužalojamas bandant pagelbėti jam užspringus ar atliekant mankštą. Net žaidžiant su kūdikiu, pavyzdžiui, kai suaugęs žmogus kelis kartus mesteli jį į orą, tai gali baigtis rimtomis pasekmėmis vaikui - sukrėtimu, lūžiais. Psichologė įsitikinusi, kad visi šie atvejai tik patvirtina būtinybę tėvams dar atsakingiau gilintis į kūdikio fiziologiją, atrasti tinkamus būdus kūdikiui nuraminti, sudominti, megzti ryšį. Pasak pašnekovės, šiandien yra platus profesionalių mokymų pasirinkimas, veikia efektyvios tėvystės įgūdžių grupės, gausu vertingos literatūros ir patikimos informacijos internete.
Pasak pašnekovės, kūdikio sąmonėje įsirašo akimirkos, kai jis pravirko ir buvo paimtas ant tėvų rankų, kai pasijutęs vienas sulaukė saugaus mamos glėbio - nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų formuojasi vaiko saugumo jausmas, turėsiantis reikšmingos įtakos visam jo tolimesniam gyvenimui. G. Starkevičiūtė primena, kad tėvams ilgesnį laiką jaučiant nuovargį, irzlumą, nemigą ir pan., pravartu pasitarti su šeimos gydytoju, juo labiau, kad nuo liepos mėnesio medikai įpareigoti domėtis nėščiųjų ir mamų emocine sveikata. Pašnekovė akcentuoja ir artimiesiems tenkančią atsakomybę - net trumpas gyvas pokalbis ar kelių minučių skambutis gali atskleisti situaciją šeimoje, tėvų savijautą bei jų santykį su kūdikiu.
Saugus elgesys ant ledo: Vilnius sveikiau
Staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) prevencija
Gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė pastebi, kad kalbant apie kūdikio supurtymą, kaip ir bet kurią kitą traumą, itin svarbi skubi pagalba. Tam būtina gebėti atpažinti pirminius traumos požymius bei atskirti juos nuo kitų negalavimų. Kaip greičiausiai pastebimus ženklus, gydytoja mini, kad supurtytas kūdikis gali tapti irzlus ir be paliovos verkti arba priešingai - būti visiškai apatiškas. Vaikui gali atsirasti traukuliai, sutrinka sąmonė. Patyrus šią traumą gali sutrikti vaiko kvėpavimas ir širdies veikla.
Gydytoja sako, kad požymiai, jog kūdikis galėjo būti supurtytas, įprastai priklauso nuo laiko, kuris praėjo po įvykio, vaiko amžiaus ir to, kaip stipriai mažylis nukentėjo. Supurtymas yra fizinė trauma, būdinga tik kūdikiams dėl dar tik besivystančio organizmo pažeidžiamumo. Tad svarbu su kūdikiu visada elgtis itin švelniai ir atsargiai - vos kelios sekundės net ir netyčinio neatsakingo elgesio gali palikti sveikatos sutrikimus, kurie lydės vaiką visą likusį gyvenimą arba net baigsis mirtimi. Jautriausi yra vaikai iki vienerių metų amžiaus, bet pasak medicinos šaltinių, sindromas yra diagnozuotas ir 3-4 metų vaikams.
Pagrindinės SKMS prevencijos rekomendacijos:
- Guldykite kūdikį miegoti tik ant nugaros.
- Pašalinkite iš lovytės visus minkštus daiktus (pagalves, minkštus žaislus).
- Miegokite viename kambaryje su kūdikiu, bet ne bendroje lovoje.
- Nustatykite tinkamą kambario oro temperatūrą (ne per karštą).
- Žindykite kūdikį.
- Rinkitės kietesnį, tinkamo dydžio čiužinį.
- Nerekomenduojama naudoti lovytės apsaugų.
- Naudokite miegmaišius.
- Naudokite čiulptuką (nuo 1 mėnesio amžiaus, jei vaikas jį ima).
Amerikos pediatrų Akademija nuo 1 mėnesio amžiaus rekomenduoja migdant mažylį duoti jam čiulptuką (jei vaikas jį ima). Čiulptukui iškritus miego metu, nesistenkite jo grąžinti į kūdikio burnytę. Jei žindote, čiulptuką duokite ne anksčiau kaip mėnesio amžiaus kūdikiui ir tik tuomet, kai žindymo procesas taps visiškai sklandus.
Informacijos trūkumas Lietuvoje
Deja, Lietuvoje tėvams teisingos informacijos apie SKMS prevenciją ir rizikas trūksta. Atliktas tyrimas parodė, kad net 73,2 proc. respondentų ligoninėje po gimdymo negavo jokios informacijos apie SKMS. 92,5 proc. teigė, kad apie SKMS jiems nebuvo pasakojęs šeimos gydytojas arba pediatras. Du trečdaliai respondentų (67,7 proc.) teigė, jog jiems trūksta žinių apie SKMS.
E. Žėkaitė-Vaišnienė atkreipė dėmesį ir į kūdikiams skirtų prekių gamintojų bei pardavėjų atsakomybę. „Manau, kad reklamuojantys kūdikių apyvokos daiktus (lizdelius, lovos apsaugėles, miegui skirtus žaisliukus) turėtų jausti atsakomybę ir nurodyti, kad visi šie jaukūs, bet kūdikiui absoliučiai nereikalingi daiktai yra pavojingi, kol vaikui sueis vieneri metai. Pavyzdžiui, lizdelyje galima laikyti kūdikį dieną, kai tėvai jį mato, bet tai tampa nesaugu naktį. O visus minkštus žaislus ir patalynę turėtų pakeisti mamos ir tėčio glėbys“, - įsitikinusi E. Žėkaitė-Vaišnienė.
Pasak šeimos gydytojos ir miego specialistės V. Vėl, „Yra žinoma, kad kai kurie kūdikiai turi paveldėtą polinkį į neritmišką širdies veiklą, taip pat šis sindromas yra susijęs su kvėpavimo ir širdies veiklos koordinacijos trūkumu, net įgimtais kvėpavimo raumenų defektais. Deja, nė vienas mažylis nėra nuo jų apsaugotas. Bet mes galime ir turime sukurti kuo saugesnę kūdikiui miego aplinką.“
Mokslininkams vis dar nepavyksta susitarti dėl kūdikių guldymo į tą pačią lovą su tėvais. Amerikos pediatrų asociacija pataria kūdikius migdyti atskirai. Visgi dalis mokslininkų pastebi, jog visi moksliniai tyrimai, įrodantys miegojimo kartu ryšį su SKMS, neeliminavo visų rizikos veiksnių, tokių kaip tėvų rūkymas, kūdikio guldymas ant pilvo ar papildomi minkšti paviršiai. Taigi, mes iki šiol neturime jokio patikimo ir solidaus mokslinio tyrimo, kuris būtų atsižvelgęs į šias svarbias, netgi kritiškai svarbias, aplinkybes.
Anglijoje atliktas tyrimas parodė, jog net 76 proc. tėvų bent kartą miegojo su savo kūdikiu vienoje lovoje, ir net 40 proc. tai darė nesaugiai. Akivaizdu, kad gąsdinimai nėra veiksmingi. Tėvai miegojo ir miegos su kūdikiais vienoje lovoje, tik apie tai niekam, ypač medikams, nepasakos. Tai visiškai nestebina, nes kiekvienas tėtis ar mama, ypač žindanti, gali patvirtinti, jog reikia labai labai stipriai pasistengti, jog naktį maitindamas savo mažylį neužmigtum. Tai natūralu: laikant jį rankose išsiskiria hormono oksitocino, cholecistokinino, kurie sukelia mieguistumą. Kūdikis gali iškristi iš rankų, atsidurti ant fotelio ar užsispausti nosytę, burną į tėvų krūtinę. Pateikdami tėvams saugaus miego kartu rekomendacijas, ne tik sumažiname SKMS ar kitų nelaimingų įvykių riziką, tačiau ir suteikiame tėvams galimybę pasirinkti tokį miegojimo būdą, kuris jiems ir jų mažyliui tinka geriausiai.
Gimęs mažylis neurologiniu požiūriu yra dar iki galo neišsivystęs, tad artumas tiek dieną, tiek naktį jam yra labai svarbus. Jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą, kvėpavimo judesius, mama geriau jaučia šalia miegantį savo kūdikį, nes jos ir mažylio miego ciklai sinchronizuojasi. Antropologiniu požiūriu būtent kūdikio migdymas atskirai yra pakankamai nauja vakarietiškojo pasaulio praktika.
